Lietuvos ir Serbijos rinktinių akistatos turi turtingą ir permainingą istoriją. Tačiau trečiadienio vakarą Alpių papėdėje esančioje „Podmežakla“ arenoje susitiks atsinaujinusios komandos. Kokia dabar Serbijos rinktinė? Ką jį gali be Milošo Teodosičiaus? Ką sugeba Nenadas Krstičius? Ir kaip komandą paruošė serbų krepšinio mohikanas Dušanas Ivkovičius? Pirmieji varžovai Europos krepšinio čempionate – Lietuvos rinktinės skauto Beno Matkevičiaus akimis.
Žaidimo braižas
Komandos žaidimas sukasi aplink N.Krstičių, kuriam skiriama labai daug derinių. Apskritai serbų atakos baigiasi jo arba žaidėjų, gerai žaidžiančių vienas prieš vieną – Nemanja Nedovičiaus ir Nemanja Bjelicos, rankose.
Bus svarbu žaidėjams patiems, be komandos draugų pagalbos, susitvarkyti su tiesioginiu oponentu, nes jie turi gerus metikus, kurie tik ir laukia progos atakuoti laisvi. Tiesa, ši rinktinė kitokia nei anksčiau, nes neturi puikiai du prieš du rungtyniauti galinčio M.Teodosičiaus.
Serbijos rinktinės žaidėjai – jauni, jie užsivedę, užsidegę, nori parodyti, ką gali. Daugumai jų tai bus pirmasis Europos čempionatas, ir tai yra proga įrodyti, kad jie gali atstovauti nacionalinei komandai. Šis jaunimas primena Lietuvos rinktinę 2010 metų pasaulio čempionate – jie neturi ko prarasti. Jie žais emocingai ir su energija.
Kartais jaunatviška energija duoda pliusų, kartais – minusų. Matosi, kad N.Bjelica pernelyg dažnai nori žaisti vienas ir su galva lekia į sieną, praranda kamuolius. Taip pat ir N.Nedovičius. Tiesa, jis čia žais savo – atakuojančio gynėjo – pozicijoje. Jam nereikia organizuoti atakų, ką jis darydavo Vilniaus „Lietuvos ryte“. Jis dabar laisvesnis, nebijo atakuoti, pasitikėdamas savimi meta iš toli.
Su metikais – visada pavojinga. Serbai turi Danilo Andjusičių, kuris pastaruosiuose penkiuose mačuose atakavo neįtikėtinai taikliai (apie 67 proc.). Jis yra nerealus metikas, kuris gali nubausti bet kokią gynybą.
N.Krstičius – rinktinės ašis
Jis yra pagrindinės rinktinės žaidėjas. N.Krstičius dažnai „centruoja“, tačiau, mano manymu, stipriausia jo žaidimo dalis – atakavimas iš vidutinio nuotolio. Tą „centravimą“ galima šiek tiek nuspėti – jis dažnai varžovus bando suklaidinti metimu dešine ranka, atakuoja kabliu arba sukasi ir meta „nuo ūso“.
Atstovaudamas Maskvos CSKA jis iš vidutinio nuotolio yra pataikęs labai daug svarbių metimų. Jis ir NBA buvo vertinamas už metimą iš vidutinio nuotolio. Į NBA jis pateko ne dėl to, kad gali „centruoti“. Jam kildavo problemų ginantis prieš atletiškus žaidėjus, tačiau jo stiprybė buvo metimai „nuo aukšto ūso“ ir „trumpo kampo“.
Rezervai
Žinoma, N.Krstičius negalės rungtyniauti visas 40 minučių, tačiau Serbijos rinktinė turi rezervų. Pirmiausia – rinktinėje debiutuojantis 30-metis 208 cm ūgio Raško Katičius, ilgą laiką žaidęs Vokietijoje, o pastarąjį sezoną – Belgrado „Crvena Zvezda“. Specialiai jam skirtų derinių nėra, neretai jis žaidžia kartu su N.Krstičiumi, kuris būna pastumtas į sunkiojo puolėjo poziciją, iš kurios jis dažnai gali atakuoti.
R.Katičius dažnai naudojamas kaip jaukas, kuris sutraukia daugiau varžovų, taip atlaisvindamas N.Krstičių ir suteikdamas jam progą mesti iš vidutinio nuotolio.
Kai aikštėje būna N.Krstičius ir R.Katičius, žaidimas susistumia po krepšiu – mums tai būtų naudingiau, nes gynyboje būtų mažiau rotacijos.
Taip pat yra 211 cm ūgio Vladimiras Stimačas, kuris žaisdamas po krepšiu naudojasi savo svoriu ir jėga.
M.Teodosičiaus nebuvimas
M.Teodosičius yra nenuspėjamas žaidėjas – visada sunku nuspėti, ar jis padės komandai, ar ne. Jis gali mesti lemiamą metimą ir jį pataikyti. M.Teodosičius nori tokių metimų, bet kyla klausimas, ar jis visada yra tas žaidėjas, kuris per lemiamas atakas gali mesti tuos metimus. Šis krepšininkas yra patyręs pralaimėjimų kaip ir daugelis kitų žaidėjų, tačiau kartu jis yra komandos X faktorius.
Pavyzdžiui, CSKA komandoje jis beveik visas rungtynes žaidžia blogai, bet atsiranda ketvirtajame kėlinuke, pataiko du tritaškius ir viskas pasibaigia. Būna ir atvirkščiai – pirmąjį kėlinį sužaidžia dieviškai, o po to jo tarsi nebelieka.
Bet kokiu atveju, mums gerai, kad Serbijos rinktinėje nėra šio žaidėjo.
D.Ivkovičius
Šis treneris yra išugdęs ne vieną Serbijos krepšinio kartą. Daug tokių žaidėjų dabar rinktinėje nėra, o šis čempionatas parodys, kiek dabartinė karta yra perėmusi D.Ivkovičiaus krepšinio filosofiją.
D.Ivkovičius moka dirbti su jaunais žaidėjais. Prieš dvejus metus, kai jo treniruojamas Pirėjo „Olympiakos“ Eurolygos finale susitiko su Maskvos CSKA, graikų komandai stipriai atsiliekant, jis išleido jaunus žaidėjus, juos „užkucino“, ir šie ištraukė tas rungtynes. D.Ivkovičius žino, kaip užvesti jaunus žaidėjus. Pamenu, kai per didžiąją finalo rungtynių pertrauką net iš savo persirengimo kambario girdėjome jo balsą (šypsosi). Jis suranda žodžių, kuriais motyvuoja jaunus žaidėjus.
