Akmuo. Jei būtų renkamas ramiausias treneris, prizą neabejotinai gautų serbas Igoras Kokoškovas. Atrodo, kad per rungtynes nesujuda nė vienas jo veido raumuo. Jis tarsi iš akmens iškalta statula stovi ir tada, kai Viktoras Sanikidze per varžovų galvas krauna kamuolį į krepšį, ir tada, kai teisėjai priima labai abejotiną ir jo komandai nepalankų sprendimą.
Sakysite, treneris turėtų būti emocingesnis ir aktyvesnis? Nebūtinai. Akmeninis Kokoškovas puiki atsvara temperamentingiems gruzinų krepšininkams, kurie pradeda kunkuliuoti vos įėję į aikštę daryti apšilimą ir nurimsta nebent po rungtynių palindę po šaltu dušu.
Amerika. Per pirmąsias dienos rungtynes buvo galima pamiršti, kad esame Europos čempionate. Per vienas rungtynes aikštėje siautė pseudokroatas Dontaye Draperis (16 taškų) ir pseudogruzinas Ricky Hickmanas (20 taškų), per kitas geriausias žaidėjas buvo pseudojuodkalnietis Tyrese‘as Rice‘as (24 taškai).
Vis dėlto vakarop euroamerikiečiai išsikvėpė. Alexanderis Tyusas iš Izraelio ir Zachas Wrightas iš Bosnijos ir Hercegovinos nepelnė nė taško (Z.Wrightas nepataikė nė vieno iš 7 metimų!), Travisas Dieneris iš Italijos įmetė 2, Pooh Jeteris iš Ukrainos – 4. Rezultatyviau žaidė Thomasas Kelati iš Lenkijos (10 taškų) ir Bo McCalebbas iš Makedonijos (11 taškų), bet abiejų žaidimas tikrai nebuvo toks, kokio iš jų tikimasi.
Dovanos. Suprantama, visų rungtynių nemačiau, bet tose, kurias ar kurių gabaliukus mačiau, daugiausia dovanų gavo Juodkalnija. Gavo vakar, gavo ir šiandien. Tik šiandien latviai sugebėjo teisėjų dovanas iš juodkalniečių atimti. Kad teisybė triumfuotų, labiausiai pasistengė veteranas Kasparas Janičenokas. 30-metis gynėjas paskutinę minutę dukart persvėrė rezultatą: pirmą kartą tritaškiu, antrą kartą (likus 6 sek.) beveik tritaškiu. Rungtynių pabaigoje Kasparas tikrai buvo labai geras!
Nuskriausti. Labiausiai nukentėję? Žinoma, makedonai. Teisėjai abejose rungtynėse juos tiesiog apiplėšė.
Toks epizodas, koks nutiko per rungtynes su juodkalniečiais (Milko Bjelicai timptelėjus tinklelį), Eurolygoje arba Italijos lygoje (nežinau, kaip NBA, bet tikriausiai irgi) yra paprasčiausiai neįmanomas. Ten paskutinėmis sekundėmis kilus abejonių peržiūrimas vaizdo įrašas. Beje, žiūrint Italijos lygos rungtynes neretai atrodo, kad teisėjai tuos įrašus peržiūri per dažnai – reikia ar nereikia.
O makedonų rungtynės su lietuviais, jei tai (Mantas Kalnietis metė baudas, nors varžovai dar nebuvo surinkę keturių pražangų) būtų nutikę Eurolygoje arba Italijos lygoje – būtų peržaistos. Šimtu procentų!
Pražanga. Tarp labiausiai skriaudžiamų negalima nepaminėti ir Lubošo Bartonio. Atrodo tarsi teisėjai būtų susitarę, kad nefiksuos prieš jį daromų pražangų. Daužykit čekų veteraną, spardykit – vis tiek nešvilpsim.
Nešvilpsit ir nereikia. Tuo metu, kai laikrodis skaičiavo paskutines sekundes ir dviem taškais pirmavę lenkai stengėsi žūtbūt prasižengti, kad išvengtų tritaškio, Bartonis sugebėjo pabėgti nuo visų ir tą tritaškį įsmeigė. Labai džiaugiausi dėl Lubošo. Po visko, ką patyrė per dvi pirmąsias čempionato dienas, jis to nusipelnė labiau nei kas kitas.
??? Dirkas Bauermannas nori kuo greičiau grįžti į „Lietuvos rytą“? Tokia mintis šmėstelėjo žiūrint Lenkijos ir Čekijos rungtynes.
Čekai jau ketvirtojo kėlinio pradžioje buvo pradėję murkdyti varžovus veidu į purvą. Lenkai tuo metu vis bandė atlikti tą patį derinį, kuris baigdavosi niekuo: jiems arba tekdavo mesti iš bet kur vos ne 24 sekundę, arba atiduoti kamuolį varžovams net neatlikus metimo.
Beviltišką atkarpą nutraukė Michalas Ignerskis. Jis ėmėsi iniciatyvos, surinko 9 taškus iš eilės ir Lenkijos komanda išsiveržė į priekį. Tačiau likus porai minučių Bauermannas pasodino vienintelį veiksnų žaidėją ant suolo ir vietoj jo į aikštę įleido labiau varžovų nei saviškių naudai žaidusį Marciną Gortatą.
Nieko nuostabaus, kad +5 greitai tapo -1…
Bauermanno veiksmai gūščioti pečiais vertė dar prieš čempionatą. Rinktinės sudėtyje atsirado vietos anaiptol ne visiems geriausiems Lenkijos krepšininkams, o pats treneris stovyklos įkarštyje paliko komandą ir išvyko į Vilnių. Gera darbo etika to tikrai nepavadinsi. Juo labiau kad turnyras parodė – savo krepšininkų galimybių treneris nežino.
Sprendimas. Kas geriau paskutinę minutę pirmaujant dviem taškais: įsirašyti dar tris taškus ar sudeginti 20 sekundžių?
Neabejoju, kad devyniolika iš dvidešimties (o gal 38 iš 39) Lietuvos krepšininkų, kuriems į galvą treneriai prikalė begales kvailų stereotipų, net nežiūrėtų į krepšį ir bandytų sudeginti tas sekundes. Po to, varžovui prasižengus, gal ir įmestų abi baudas. Tačiau negautų nei vieno (trijų taškų), nei kito (20 sekundžių).
Belgų laimei, Jonathanui Tabu kvailų stereotipų niekas neprikalė ir jis greitoje atakoje trise prieš vieną būdamas visiškai laisvas metė tritaškį. Žinoma, pataikė. Ir likus 52 sekundėms padidino skirtumą iki penkių taškų, tai yra tiek, kad varžovai (vokiečiai) per likusį laiką išlyginti rezultato nebespėjo.
Sprintas. Ketverios rungtynės skirtinguose miestuose prasideda vienu metu. Baigiasi nevisai vienu metu, net jei neprireikia pratęsimo. Antrąjį vakarą tikrą sprintą surengė prancūzai ir britai. Jie tarpusavio rungtynes baigė tuo metu, kai kitose arenose buvo vos prasidėjęs ketvirtasis kėlinys.
Drama. Laukiantys dramatiškų paskutiniųjų akimirkų gali trinti rankomis. Tiek pirmajame, tiek antrajame ture vieno metimo skirtumu (tai yra 3 ar mažiau taškų arba po pratęsimo) baigėsi po ketverias rungtynes.
Aštuonios paskutinių sekundžių dramos per 24 rungtynes – visai neblogai! Įdomu, kad abejos rungtynės, kuriose buvo žaidžiamas pratęsimas, baigėsi 4 taškų skirtumu.
Polisis. Deja, pažiūrėti Slovėnijos ir Ispanijos rungtynių vaizdo įrašą nebeliko jėgų. Atrodo, tai padaryti dar bus galima penktadienį.
Dienos žaidėjas
Goranas Dragičius (Slovėnija).
Dienos penketas
Tyrese‘as Rice‘as (Juodkalnija). Jo buvo pilna visur. Vienintelė bėda – komandos draugai kažkur prapuolė. Per rungtynes su latviais pelnė 24 taškus (6/9 dvitaškių, 2/5 tritaškių, 6/7 baudų) ir kartu su Robinu Benzingu buvo rezultatyviausias antrojo turo žaidėjas. Beje, abu rezultatyviausi žaidė pralaimėjusiose komandose.
Goranas Dragičius (Slovėnija). 11 taškų į ispanų krepšį per ketvirtąjį kėlinį ir varžovams peilį į paširdžius įvaręs dėjimas greitoje atakoje priešpaskutinę minutę – ką čia bepridursi. Iš viso – 18 taškų (7/13 dvitaškių, 4/5 baudų), 6 atkovoti kamuoliai ir 7 rezultatyvūs perdavimai per 27 minutes.
Marco Belinelli (Italija). Nebuvo rezultatyviausias, bet jo žaidimas užtikrino pranašumą prieš turkus ir galimybę pasismaginti komandos draugams. 17 taškų (3/8 dvitaškių, 2/3 tritaškių, 5/5 baudų) per 25 minutes.
Janas Vesely (Čekija). Visą NBA sezoną Janas prasėdėjo ant suolo, vasarą per draugiškas rungtynes irgi buvo nei šioks, nei toks. Šiandien visa tai jau pamiršta – 23 taškai (9/17 dvitaškių, 5/6 baudų) ir 14 atkovotų kamuolių per 35 minutes žaidžiant su lenkais.
Robinas Benzingas (Vokietija). Čia – už abiejų dienų nuopelnus, o po antrojo turo Robinas yra rezultatyviausias turnyro žaidėjas – vidutiniškai 21,5 taško. Į belgų krepšį per 37 minutes įmetė 24 taškus (4/10 dvitaškių, 2/6 tritaškių, 10/11 baudų).
Dienos komanda
sLOVEnija. Tokių griausmingų staigmenų kaip pirmajame ture, antrąją čempionato dieną nebuvo, todėl labiausiai norėtųsi pažymėti šeimininkus, kuriems pavyko nugalėti praėjusių dvejų pirmenybių nugalėtojus.
Dienos nusivylimas
Nikola Vučevičius (Juodkalnija). Žaisti Europos čempionate sunkiau negu NBA… Taip verčia galvoti ryškiausios juodkalniečių žvaigždės žaidimas. Nikola jau pirmose rungtynėse atrodė taip blankiai, kad treneris Luka Pavičevičius pasodino jį ant suolo, o šiandien žaidė dar siaubingiau: per 14 minučių pataikė vos 1 iš 7 dvitaškių ir surinko 4 taškus.
