Net ir būdami pamišę dėl krepšinio lietuviai nesumąstė kurio nors savo miesto ar kaimo pavadinti Krepšinis. O Makedonijoje Košarka yra – būtent šis žodis jų kalba reiškia krepšinis.
Šalies pietryčiuose pasimetęs senas kaimelis savo vardu tarsi išpranašavo, kad 2011-aisiais krepšinis taps Makedonijos nacionaline sporto šaka.
Tačiau Europos čempionato B grupės mače Lietuvos rinktinė nuleido makedonus ant žemės. Gal ne taip skaudžiai, kaip šie mūsiškius Kaune prieš dvejus metus žemyno pirmenybių ketvirtfinalyje, bet užtektinai kietai.
Po ano čempionato tautos didvyriais tapę Makedonijos krepšininkai dabar po dvejų rungtynių turi nulį taškų ir miglotą perspektyvą patekti į kitą etapą.
Susitaikyti su tuo, kad netrukus gali užsiverti iki šiol šlovingiausias jų krepšinio istorijos puslapis, makedonai niekaip negali. Todėl Jesenicių arenoje ketvirtadienio vakarą buvo karšta. Mačo pabaigoje – net labai. Makedonų „falanga” – kaip legendinė Aleksandro Makedoniečio karių rikiuotė – vadinami varžovų sirgaliai galutinai pasiuto paskutinę minutę.
Techninėmis pražangomis spėję apdalyti abiejų rinktinių trenerius, teisėjai pabaigoje nubaudė besikeikiantį Pero Antičių. Už visos Makedonijos numylėtinį sirgaliai keršijo mėtydami iš tribūnų į arbitrus monetas, plastiko butelius – viską, ką pavyko sugraibyti po patikrinimo įeinant į areną.
Balkanuose tokia protesto forma sporto varžybose – tradicinė kaip lietuvių fanams skanduotė „F..k you referee!”. Gerai, kad makedonai šįsyk nepasiekė Belgrado „Partizan” klubo gerbėjų lygio, kurie per rungtynes su Vilniaus „Lietuvos rytu” nepagailėjo šveisti poros mobiliųjų telefonų.
Pridėjus ranką prie širdies reikia pripažinti, kad teisėjai toli gražu ne visada buvo teisūs. Todėl makedonai ir pyko. Bet pagrindinė jų įsiūčio priežastis: sunkios pagirios po stebuklingo 2011-ųjų čempionato. Buvai aukštai, ir staiga… Mes, lietuviai, tą turėtume suprasti – mūsų krepšininkai, ne kartą aukštai kilę, irgi neretai žemai puldavo. Tada buvo labai pikta ant viso pasaulio ir aplink, rodės, vien kenkėjai.
Bet dabar tai - makedonų problemos. Mums svarbu, kad Lietuvos rinktinė pelnė pirmąjį tašką. Ir dar svarbiau, kad pamatėme: ji gali žaisti kitaip nei su Serbija. Kitaip gintis, kitaip pulti. Visa drauge degti dėl kiekvieno kamuolio, kiekvieno epizodo.
Tiesa, per pirmas minutes pasirodė, kad lietuviai tebesapnuoja serbišką košmarą. Jonas Kazlauskas antrąsyk įmetė į starto penketą Robertą Javtoką ir rinktinės kapitonas vėl žaidė lyg pasiskolintomis rankomis ir kojomis.
Tada aikštėje pasirodė Jonas Valančiūnas. Ne vien jo dėka, bet nuo to momento, perfrazuojant Arvydą Sabonį, lietuviai išsikratė tą, ką buvo pridėję į kelnes per rungtynes su serbais.
Lietuvos ekipos treneriai tikriausiai žino atsakymą, kodėl pabaigoje mūsiškiai labiau patys prisikūrė problemų nei tą būtų galėję varžovai vien savo jėgomis. Žino, kodėl rinktinė įmetė vos du tritaškius, o Linas Kleiza liko išvis “tuščias”.
Bet net Košarkos kaimo gyventojai turėtų pripažinti: Makedonija pralaimėjo apskritai geresnei komandai.
Skola už 2011-uosius vakar Jesenicėse makedonams buvo gražinta. Šiandien laukia dvikova su latviais. Ne visi prisimena, kas įvyko 2001-ųjų Europos čempionato aštuntfinalyje, bet J.Kazlauskas tikrai nepamiršo skolos „braliukams” už tą antausį Stambule jam ir pirmajai jo rinktinei.
