Dienos antraštės
„O tai jau gėdinga...“, - po pralaimėjimo švedams nusprendė sporto dienraštis „Sport-Ekspress“.
„Nėra nieko baisiau negu abejingumas. Blogiau – tik mirtis“, - krepšinio apžvalgininko Vladimiro Gomelskio citatą vienoje antraštėje panaudojo kitas sporto dienraštis „Sovetskij sport“.
„Rusijos rinktinė: necenzūriška“, - nuo riebesnio žodžio šiaip ne taip susilaikė interneto svetainė championat.com.
„Rusijos rinktinė gėdingai palieka Europos čempionatą“, - dar prieš rungtynes su suomiais rašė Rusijos sostinės dienraštis „Moskovskij komsomolec“.
Spjūvis į veidą
„Po rungtynių man paskambino du vyresni draugai, kurie dirbo dar su tėčiu (legendiniu treneriu Aleksandru Gomelskiu – red.past.), tapo olimpiniais čempionais. Abu jautėsi taip pat, kaip aš – tarsi mums spjovė į veidą, o mes nusivalėme.
Mūsų ir švedų rungtynės net neturėjo priešistorės. Žaidėme su jais nebent SSRS laikais ir rungtynės baigdavosi 40-50 taškų skirtumu aišku kieno pergale (V.Gomelskis nėra teisus – rusai pralaimėjo švedams 1993 m. Europos čempionate – red.past.). Dabar labiausiai žeidžia tai, kad Rusija neturėjo nė minties, idėjos, kaip gali įveikti švedus, kaip panaudoti savo stipriąsias savybes“, - net tiek dėl pralaimėjimo, kiek dėl beviltiško žaidimo rūstavo „Sovetskij sport“ dienraštyje krepšinio varžybas apžvelgiantis V.Gomelskis.
„Taip žaidžiant geriau važiuoti namo. Tai gėda! Netikiu, kad pralaimėję švedams 20 taškų, krepšininkai staiga pradės žaisti. Neįmanoma per parą komandoje atkurti klimatą, kurio ir nebuvo. Mes kalbame apie krepšinį, o Rusijos rinktinė šiame turnyre krepšinį žaidė lygiai aštuonias minutes: tris per rungtynes su Italija ir penkias su Graikija.
Rungtynės su švedais – tai net ne krepšinio parodija“, - į savo šalies komandą daugiau žiūrėti nenorėjo Rusijos krepšinio veteranas.
Nesėkmės pranašai
Kad Rusijos rinktinei šiais metais neverta laukti nieko gero, rodė jau pirmosios rugpjūčio pradžioje žaistos draugiškos rungtynės. Jose Londono bronzos laimėtojus negailestingai sudaužė Latvijos krepšininkai.
Po to buvo ir truputį optimizmo įkvėpusių mačų: pergalė prieš tuos pačius latvius, nedideli pralaimėjimai serbams ir slovėnams.
Bet kai Vilniuje per Rusijos komandą pervažiavo Lietuvos rinktinės garvežys, „Sport-Ekspress“ neliko nieko kito, kaip padaryti neguodžiančią išvadą: „Rusijos rinktinė pasirengimo etape nenugalės nė vienos stiprios komandos“. Rungtynių tuo metu dar buvo likę, tačiau pasirengimo pabaigoje rusai žaidė su varžovais, kurių nelaikė stipriais.
Tikėjo A.Švedo žvaigžde
V.Gomelskis prastų pasirengimo rezultatų nematė.
„Tikiuosi, kad mūsų vaikinai įvykdys ne tik minimalią užduotį. Patekti tarp septynių geriausių ir gauti kelialapį į pasaulio pirmenybes jiems yra realu. Žinoma, norėtųsi ir medalio, bet apie tai geriau pakalbėkime prieš ketvirtfinalį“, - svarstė garsus krepšinio apžvalgininkas.
Vis dėlto silpnų komandos vietų įžvelgė: „Šiame čempionate turėtų pasireikšti trys nauji lyderiai: Aleksejus Švedas, Vitalijus Fridzonas ir Sergejus Monia. Dėl to, kaip tai jiems pavyks, jaudinuosi. Taip pat jaudinuosi dėl rungtynių su komandomis, turinčiomis stiprių ir agresyvių vidurio puolėjų“. Kita vertus, stiprių rinktinės vietų V.Gomelskis matė daugiau: „Svarbus mūsų koziris – Rusija kartu su Prancūzija bus greičiausios turnyro komandos. O A.Švedas – tuo esu beveik įsitikinęs – bus viena ryškiausių čempionato žvaigždžių“.
Įžvelgė prošvaisčių
Slovėnijoje paaiškėjo, kad Rusijos komandai visi varžovai – stiprūs.
Per pirmąsias rungtynes rusai jau antrajame kėlinyje nuo italų atsiliko tiek, kad antroji mačo pusė tapo formalumu. Istorija beveik pasikartojo antrose turnyro rungtynėse su graikais, kurie nuo rusų smarkiai nutolo trečiojo kėlinio pradžioje. Pabaigoje Rusijos krepšininkai dar bandė pasidraskyti, bet tai buvo lyg paskutinės mirštančiojo konvulsijos.
Nors žaidimas buvo beviltiškas, „Sport-Ekspress“ po rungtynių su graikais sugebėjo įžvelgti prošvaisčių. Ir net nemažų!
„Atrodo, ši komanda turi ateitį“, - rašė vieno didžiausių Rusijos sporto dienraščių apžvalgininkas Levas Tigajus. Ir pabandė pagrįsti savo teiginį: „Tie siurprizai, kuriuos graikams parengė naujas Rusijos rinktinės treneris Vasilijus Karasiovas, nusipelno mažiausiai pagarbos, o gal ir nuostabos. Ar net susižavėjimo.
Pabandysiu paaiškinti. Per 20 praėjusių metų, kuriuos rašiau apie krepšinį, niekada nemačiau komandinės gynybos, kurios veikimo principai man būtų visiškai nesuprantami. O dabar – pamačiau“.
Nuomonė pasikeitė
Po rungtynių su švedais L.Tigajus tikriausiai pagalvojo, kad V.Karasiovo gynybos sistemos nesuprato dėl to, kad jos nesuprato niekas – net Rusijos krepšininkai, o galbūt ir pats rinktinės treneris.
O žurnalisto pasitikėjimas treneriu akimirksniu išgaravo.
„Visus gerokai pralinksmino Dmitrijus Sokolovas, keliskart įsigudrinęs neįmesti iš dušimtaprocenčių padėčių. Tačiau rusai ir toliau nesiliovė „maitinti“ D.Sokolovo perdavimais. Tai aiškiai buvo trenerio nurodymas. Ir nurodymas, švelniai tariant, abejotinas. Kokia prasmė perduoti kamuolį žaidėjui, kuris būdamas 214 cm ūgio nesugeba įmesti iš pusės metro! Juo labiau kad perdavimų kokybė buvo žema ir nemažai kamuolių švedai perėmė“, - V.Karasiovo pasirinktą taktiką kritikavo „Sport-Ekspress“ žurnalistas.
Komandai trūksta vienybės
V.Gomelskis versti visos kaltės V.Karasiovui neskubėjo.
Bet keletą trenerio klaidų paminėjo: „Vis dar susilaikau kritikuoti V.Karasiovą. Tik nurodau – renkant štabą nereikia ieškoti žmogaus, kuris sudarytų techninį protokolą. Protokolą ir taip atneš iškart po rungtynių!
Nė vienas V.Karasiovo padėjėjas nedavė jam nė vieno patarimo. Vyriausiam treneriui apskritai niekas nieko nesakė! Suprantama, kad jaunas treneris bijo konkurencijos, bet jam reikėjo patyrusio padėjėjo. Kuris pasakytų: „Dabar reikia!“. Šalia V.Karasiovo tokių žmonių nebuvo. Tai – jo klaida“.
Užtat žaidėjams nuo seno krepšinio vilko kliuvo ne juokais: „Žaidėjų abejingumas vienas kitam aikštėje nemaloniai stebina. Jie nepalaiko vienas kito, nejaučia komandos draugo peties. Krepšininkai nesudaro vieningos komandos. Tai yra svarbiausia nesėkmių priežastis“.
Keistas sutapimas
Rusijos krepšinis šiais metais verčiamas nuryti jau antrą karčią piliulę. Vasaros pradžioje dar didesnį fiasko patyrė šios šalies moterų rinktinė, kurią treniravo lietuvis Alfredas Vainauskas.
Ginti Europos čempionių titulo atvykusios rusės Prancūzijoje laimėjo tik vienerias rungtynes iš trejų ir namo iškeliavo jau po pirmojo etapo.
Įdomus sutapimas – Rusijos moterys irgi žaidė vienoje grupėje su švedėmis ir italėmis!
