Darjušas Lavrinovičius jam nebūdingu tonu dėstė savo mintis apie rungtynes, kuriose Lietuvos rinktinė 72:78 nusileido Bosnijos ir Hercegovinos komandai. Lietuviai paskutinėse Europos čempionato B grupės rungtynėse tik per plauką išvengė tragedijos - juos išgelbėjo prieš rungtynes turėtas 9 taškų rezervas.
„Blogai žaidėme. Krepšininkai lėtai juda, kamuolys nevaikšto, žaidžiame stačiai. Reikia viską daryti greičiau, labiau stengtis“, - niršo brolis.
Per 13 minučių keturis taškus pelnęs aukštaūgis nuolat kartojo - visiems dar reikia daug dirbti.
– Lietuvos rinktinės puolimas ketvirtame kėlinyje subyrėjo. Kodėl? – žurnalistai paklausė D.Lavrinovičiaus.
– Taip, M.Teletovičius įmetė daug sunkių metimų, o mes puolime strigome. Reikia žaisti lengviau, veržtis, perduoti kamuolį.
– Kada pradėjote skaičiuoti taškų skirtumą?
– Jo neskaičiavome, norėjome laimėti. Gal atrodo kitaip, bet mes tikrai norėjome laimėti ir žaidėme iki galo dėl pergalės. Nieko mes neskaičiavome.
– Ar dėl to neprasižengėte prieš M.Teletovičių paskutinės atakos metu?
– Jei jis tokius metimus pradės pataikyti, tada išvis apsiginti būtų nebeįmanoma. Kelis panašius pataikė, bet ką padarysi. Jis - geras žaidėjas.
– Per paskutinę minutės pertraukėlę J.Kazlauskas labiau pyko ant jūsų ar bandė nuraminti?
– Ir pyko, ir ramino. Aišku, jis pyksta, bet ir mes patys ant savęs pykstame. Tikrai pykstame. Suprantame, kad iš po krepšio reikia pataikyti, kad reikia pastatyti gerą užtvarą, apsiginti nuo derinio du prieš du, uždengti M.Teletovičių. Bet ne visada noras atitinka realybę.
– Į Liublianą išvažiuosite su dideliu nerimu?
– Ne, kodėl. Gal tik labiau susikaupsime – turime suprasti, kad nesame tokia talentinga komanda, kuri galėtų viską laimėti be darbo. Aikštėje turime dirbti, arti.
