Praėjusią žiemą atrodė, kad dėl traumų jo karjera pakibo ant plauko.
Šios savaitės pradžioje mače su bosniais ant plauko kabėjo visos Lietuvos rinktinės likimas.
Tačiau dabar Linas Kleiza ir mūsų šalies komanda tebėra gyvi Slovėnijoje ir jau penktadienio vakarą gali užsitikrinti vietą Europos pirmenybių ketvirtfinalyje.
Tam praverstų pergalė prieš Belgiją – komandą, kurią lietuviai įveikė dusyk pirmosiose repeticijose Kėdainiuose ir Kaune, bet kuri sugebėjo iškopti tarp dvylikos geriausių komandų Slovėnijoje.
Belgus mūsų šalies krepšininkai pasitinka susigrąžinę pasitikėjimą savo jėgomis.
Pergalė trečiadienį 76:62 prieš prancūzus buvo svarbi visiems, o bene labiausiai - L.Kleizai.
Po vingiuoto, kaip Slovėnijos kalnų upeliai, žaidimo čempionato pradžioje 28 metų puolėjas sužaidė iš tiesų geras rungtynes.
Jis ne tik pelnė 11 taškų. Būnant L.Kleizai aikštėje Lietuvos rinktinės įmestų ir praleistų taškų skaičius buvo geriausias – plius 20.
203 cm ūgio puolėjui vis geriau žaisti netrukdo ir užsikabinęs virusas, kuris kliudė ne vieną rinktinės krepšininką.
„Buvau truputį apsirgęs, bet dabar jau geriau, - sakė L.Kleiza. - Ne mane vieną virusai buvo užpuolę. Bet turime gerus gydytojus, todėl tai ilgai neužsitęsė. Dabar man viskas gerai, jaučiuosi kaip aštuoniolikmetis“.
- Linai, jums tai septintasis čempionatas su Lietuvos rinktine. Ar pats įdomiausias? - „Lietuvos rytas“ paklausė L.Kleizos.
- Kol kas šis čempionatas tikrai įdomus. Nerodėme gero krepšinio iš pradžių, turėjome rimtų pokalbių, bet kuo toliau, tuo geriau. Vis tik kol kas dar nežaidžiame savo geriausio krepšinio. Tai ir yra įdomu – ši rinktinė turi rezervų geram žaidimui.
- Ar rezervų turite ir jūs pats?
- Taip. Dar nesužaidžiau taip, kaip norėčiau. Ypač puolime.
- Kodėl čempionato pradžioje jūsų žaidimas taip smarkiai bangavo?
- Nežinau. Buvo ir gerų momentų, ir prastesnių. Kai kada nepataikiau, kai kada – perskubėjau. Svarbiausia, kad randame save kaip komandą. Pradėjome žaisti lengvesnį krepšinį.
- Ar tikrai gerai jaučiatės žaisdamas sunkiuoju puolėju?
- Rinktinėje šioje pozicijoje jau žaidžiu turbūt šeštus metus. Man ji tikrai paranki.
- Jūs ir pats pradėjote pataikyti – sunkiu momentu rungtynėse su Bosnija, o taip pat ir su Prancūzija. Mėgstate tokias svarbias rungtynių akimirkas?
- Ačiū Dievui, kad įkrito (juokiasi). Nes iki tol čempionate puolėme prastai, pataikėme prastai. Iki šiol mus gelbėjo gynyba.
Tačiau turėtų viskas pratrūkti ir puolime. Tada bus dar lengviau.
- Kaip ir visada čempionatuose, visos rinktinės (išskyrus Slovėniją) gyvena viename viešbutyje, krepšininkai nuolat prasilenkia tarpusavyje. Koks jausmas, kai prasilenki su nugalėtu ar tave nugalėjusiu varžovu?
- Nieko išskirtinio. Visi žaidėjai pažįsta vienas kitą, kas buvo aikštėje, tas ten ir lieka. Žinoma, jei neįsiveli į kokias muštynes.
Tačiau aikštėje galvoji apie viena, o viešbutyje prasideda visai kitas gyvenimas.
- Žaidėte pora kontrolinių rungtynių su Belgijos komanda prieš penkias savaites. Ar belgai dabar moka žaisti ne tik futbolą?
- Visi nevertino ir juokėsi, kai žaidėme su belgais Lietuvoje. O dabar taip susiklostė, kad žaidžiame prieš juos Europos čempionate ir ne bet kur, o antrajame etape.
Ši komanda nusipelnė čia būti. Todėl mums reikia patiems demonstruoti gerą krepšinį.
Tada Lietuvoje ir mums, ir jiems tai buvo pirmosios rungtynės, iš jų negalima daug spręsti. Per pasirengimo laiką ir pirmąjį etapą Europos čempionate daug kas pasikeitė. Reikia rimtai juos išnagrinėti ir suprasti kodėl jie čia yra.
- Ar gali antrasis etapas Europos pirmenybėse būti lengvesnis nei pirmasis?
- Taip galvoti negalima. Mums reikia nusiteikti kiekvienam mačui. Prieš prancūzus laimėjome, bet taip pat turime nugalėti ir belgus bei ukrainiečius. Nes suklupus, galima sakyti, nusibrauks ir ta pergalė prieš Prancūziją.
