Po alinančių pastarųjų kelerių Europos čempionato rungtynių Linas Kleiza galėjo atsikvėpti. Mače su Belgija vienas Lietuvos rinktinės lyderių žaidė 14 minučių, pelnė 7 taškus ir antrąją rungtynių dalį nuo atsarginių žaidėjų suolelio stebėjo, kaip jo ekipos draugai triuškina varžovus (86:69).
„Labiau norėjome apsaugoti (rinktinės lyderis - red.) nuo kažkokių atsitiktinumų“, - sakė Jonas Kazlauskas.
Lyderiai šį kartą žaidė mažiau ir nuo atsarginių žaidėjų suolelio aikštėje matė kovingą komandą.
„Žaidėme kaip komanda, buvome užsivedę gynyboje, puolime kamuolys gerai judėjo ir rezultatas matėsi. Stengiamės gerinti žaidimą, išlaikyti užsivedimą. Mums reikia gerinti žaidimą, jausti vienas kitą, kaip tai buvo pastarosiose keliose rungtynėse. Tuoj prasidės lemiamos rungtynės“, - kalbėjo L.Kleiza.
Tiesa, gražią krepšinio mozaiką rungtynėse sudrumstė netiksliai sužaistos paskutinės penkios minutės, per kurias didžiuliu skirtumu triuškinami belgai sugebėjo sumažinti prarają.
Už tai rinktinės žaidėjams po rungtynių teko išklausyti J.Kazlausko pastabų.
- Treneris davė velnių dėl prastai sužaistų paskutinių penkių minučių? - žurnalistai paklausė L.Kleizos.
- Davė, davė. Gavome velnių, nes per tas minutes neišlaikėme to krepšinio braižo, kurį turėjome išlaikyti. Pridarėme daug klaidų. Turime žaisti gerai visas 40 minučių, o ne 30 ar 35.
– Ar puolant atsirado daugiau improvizacijos?
– Nemanau, kad daugiau improvizacijos. Problema buvo ne čia. Paprasčiausiai mums trūko laisvumo, žaidėme kaip robotai, nestatėme užtvarų, kai reikėjo ir žiūrėdavome į paskutinę derinio fazę, kai viskas turi atsitikti. O kaip iki to prieiti praleisdavome. Tai ir buvo didžiausia mūsų problema.
– Rinktinės žaidimas gerėja. Ar dėl to, kad įsibėgėjate, ar kad varžovai šioje grupėje - galbūt silpnesni nei pirmajame etape?
– Belgai visai nebloga komanda, tačiau mes jau pradėjome pajusti žaidimą. Nugalėjome prancūzus, žaidžiame laisviau, jaučiame vienas kitą. Tampame komanda. O grupės varžybose buvo daug labai sunkių rungtynių, bet rinktinės ten nebuvo tokios stiprios, kaip atrodo. Paprasčiausiai nežaidėme savo gero krepšinio. Daug kur perskubėdavome, daug kur eidavome aklai. Tai labai matėsi ir krepšinis atrodė labai sunkus, negražus akiai.
Dabar šiek tiek atsipalaidavome, atsilaisvinome, visi stengiasi išnaudoti tai, ką duoda situacija. Jeigu esi laisvas – mesk. Pataikysi ar ne – čia kitas klausimas. Jeigu duoda – reikia tą daryti, o ne kažko ieškoti ar grūsti kamuolį ten, kur jau laukia žmonės. Labiau pasitikime savo jėgomis, tačiau kuo toliau, tuo bus sunkiau.
- Pamažu artėjate ketvirtfinalio link. Ar stebite F grupės komandas ir kokį įspūdį jos palieka?
- Privalome kelti savo žaidimo kokybę, o iškopus į ketvirtfinalį laukia tik vienos rungtynės. Nežinia kas bus, kaip bus, bet jau būsime pasirengę ir turėtume tikrai demonstruoti savo geriausią krepšinį.
Kaip likimas duos, tas ir bus. Praeitis rodo, kad likimas nubaudžia, kai pradedi kažką galvoti ar skaičiuoti. Visos komandos apylygės - kas bus, tas bus. Su kiekvienu varžovu reikės kautis iki pat galo.
