Tiesa, nors pergalė pasiekta triuškinančiu skirtumu – treneris Jonas Kazlauskas nebuvo patenkintas. Jis atsiprašė už paskutines penkias rungtynių minutes. Per tris kėlinius 35 taškus praleidę lietuviai ketvirtajame varžovams leido įmesti 32.
„Žaidėjai suprato, kad rungtynės jau laimėtos, sutriko koncentracija, pradėjo save saugoti, pradėjo lėčiau žaisti, blogiau gynėsi. Belgai tuo pasinaudojo ir pelnė daugiau taškų.
Tačiau reikia žiūrėti į komandos galimybes. Jie jau dvejas rungtynes sužaidė brandžiai gynyboje, atsirado laisvumas puolant, tolimi metimai, geri taktiniai sprendimai“, - aiškino Š.Sakalauskas.
Krepšinio specialistai Š.Sakalauskas ir Sergejus Jovaiša su lrytas.lt kalbėjosi apie gerėjantį rinktinės žaidimą ir likusias problemas.
Pirmojo ir antrojo etapų skirtumai.
Š.Sakalauskas: „Rinktinės žaidimas stipriai skiriasi. Pirmajame etape buvo banguotas žaidimas. Krepšininkams buvo sunku prisitaikyti prie žaidėjų keitimų. Antrajame etape matosi, kad žaidėjai supranta trenerių sprendimus, įgyvendina rungtynių planą. Ir žaidimo kokybė, ir grožis pagerėjo labai stipriai. Vis dėlto, reikia paminėti, kad varžovai pirmajame etape gynėsi geriau vienas prieš vieną ir naudojo agresyvesnę komandinę gynybą. Antrajame etape dar nesutikome taip gerai besiginančių komandų.“
S.Jovaiša: „Man atrodo, kad visi įsisavino vieną tiesą, kad komandiniame žaidime po vieną retai ką pasieksi. Ryškių lyderių tarsi nėra, todėl reikia koncentruotis, vienas kitam sudaryti sąlygas siekti gero rezultato. Atsirado daugiau komandinio žaidimo, gynyba visą laiką buvo pakankamai gera, su tam tikromis išlygomis, bet mes gynyboje esame viena geriausių komandų šiame čempionate."
Progresas ar silpnas varžovas?
Š.Sakalauskas: „Sakyčiau, kad tai parodo gerėjančią rinktinės formą. Belgai rungtynėms buvo pasiruošę gerai. Jie išėjo turėdami aiškius tikslus gynyboje – grubiai dengti visą penketą, galbūt įvelti į tokius mikrokonfliktus. Tačiau matėme, kad iš Lietuvos rinktinės atsako tam nebuvo, o belgams įgyvendinti šį planą pritrūko jėgų ir suoliukas buvo per trumpas. Belgai pasižymi gynybos sistemų kaitaliojimu ir jie tai naudojo prieš lietuvius. Tačiau jie nieko negalėjo padaryti prieš lietuvių žaidimo stiliaus dominavimą, gerą gynybą, dominavimą po krepšiu, greitus pasikeitimus gynyboje, greitą perėjimą iš puolimo į gynybą, kas labai matėsi antrajame ir trečiajame kėliniuose.“
S.Jovaiša: „Pamatėme, kad šiame čempionate silpnų varžovų sunku rasti. Belgai yra iškovoję keletą pergalių, matėme, kur suomiai nukeliavo, ukrainiečiai ir latviai beldžiasi į aštuntuką. Kiekvienos rungtynės su kiekviena komanda yra sudėtingos ir pergalė tokiu dideliu skirtumu reiškia susikaupimą ir kokybę. Manau, kad rinktinė atsikratė to slogučio, buvusio balkanų grupėje ir dabar keliauja labiau susitelkusi ir susižaidusi. Tai džiugina. Ypatingai, kai artėja lemiamos dvikovos. Atsirado komandiniai ryšiai, atrodo, kad nebėra noro parodyti gerus individualius rezultatus. Dabar dirbama dėl bendro rezultato.“
Rinktinės problemos.
Š.Sakalauskas: „Vienas iš trūkumų, ką matėme rungtynėse su belgais, tai susikaupimas visas 40 min. ir žaidimas iki galo. Varžovai ketvirtfinalyje ir tolimesniuose etapuose bus pajėgesni negu belgai ir koncentraciją reikia išlaikyti visų rungtynių metu.“
S.Jovaiša: „Matome įžaidėjo problemą. Kai Mantas Kalnietis labiau mėgsta atakuoti, tai ji yra sunkiai pašalinama. Kitas dalykas, mes dažnai pralaimėdavome kovą dėl atšokusių kamuolių, tai man buvo vienas iš klaustukų, tad dar turime pasitempti. Kiekvienose rungtynėse galima surasti labai gerų momentų, tačiau, žinoma, yra tam tikrų nesusikalbėjimų, koncentracijos praradimo. Kaip ir vakarykštėse rungtynėse, tos 5 paskutinės minutės treneriui paliko slogų įspūdį. Galiu tai suprasti, nes kai visi žino, kad pergalė pasiekta, tai atleidžia varžtus. Kartais toks atleidimas gali brangiai kainuoti.“
