Nepaisant pirmojo etapo Balkanų pelkę priminusio klampaus mačo, Lietuvos krepšinio specialistai siūlo dvikovos su Ukraina pernelyg nesureikšminti.
„Komanda tiesiog nieko neparodė. Abi rinktinės žinojo, kad žais kitame etape, todėl kad ir kaip treneriai benuteikinėtų, žaidėjai buvo pernelyg atsipalaidavę“, – portalui lrytas.lt konstatavo praėjusį sezoną Joanui Plazai Kauno „Žalgiryje“ asistavęs Mindaugas Brazys.
Jis kartu su Modestu Paulausku apibendrino Jono Kazlausko auklėtinių pergalę bei žygį antrajame Europos čempionato etape.
Įspūdis
M.Paulauskas: „Po prieš tai vykusių dvejų rungtynių nuotaika buvo geresnė. Tikėjomės, kad ir šitos rungtynės bus lengvesnės. Na, bet svarbiausia, kad pasiekta pergalė. Teisingai Renaldas Seibutis sakė – nenorėkite, kad prieš visus laimėtume po 20 taškų. Svarbiausia, kad pasiekta pergalė, aukšta vieta grupėje ir belieka ruoštis ketvirtfinaliui. Kaip ir pirmame etape, nerimą kėlė vaikiškos klaidos. Taip pat – kova dėl atšokusių kamuolių.“
M.Brazys: „Visi žinojome, kad kaip bebūtų, rinktinė žais kitame etape. Todėl kad ir kaip treneriai nuteikinėja rungtynėms, kažkur giliai viduje žinai, kad tu jau kitame etape. O tuomet sunku susikaupti. Ukraina irgi žinojo, kad žais kitame etape. Tad ukrainiečiai nejautė jaudulio, žaidė laisvai, pataikė tritaškius. Rungtynės Lietuvai buvo sunkios iki pat pabaigos.
Nenorėčiau vertinti teigiamų ar neigiamų dalykų, nes tiesiog rinktinė nieko neparodė. Mačas nieko nelėmė. Pavyzdžiui, ir Mantas Kalnietis žaidė mažiau, nes treneriai norėjo patausoti jį ateičiai.“
Pirmojo ir antrojo etapo skirtumai
M.Paulauskas: „Antrame etape žaidimas stabilizavosi. Žaidžiame žymiai geriau, kreivė kyla į viršų. Rinktinė dabar žaidžia geriau ir puolime, ir gynyboje.“
M.Brazys: „Atsirado žaidimas. Gal komanda per tiek laiko susižaidė. Be to, varžovai dabar buvo silpnesni. Na, išskyrus prancūzus, kurie matę aukšto lygio krepšinį ir Europoje yra aukštumoje. O kitos komandos – nieko ypatingo. Neišsiskiria nei žaidimu, nei sudėtimi. Tuo metu mačas su Prancūzija buvo geras. Turbūt tai buvo geriausios lietuvių rungtynės čempionate.“
Patobulėjo
M.Paulauskas: „Jau nebegalima sakyti, kad žaidžiame negražiai. Žaidimas tikrai gražėja. Su tokiu galima kovoti dėl aukščiausių vietų.“
M.Brazys: „Gal tiesiog žaidimas pradėjo klijuotis. Labiau „vaikšto“ kamuolys, žaidžiame nebe po vieną. Krepšys atsirišo Linui Kleizai. Taip pat galbūt žingsnį į priekį lėmė psichologinis faktorius. Bet kokiu atveju, rinktinės žaidimas dabar žiūrisi labiau.“
Antrojo etapo deimantai
M.Paulauskas: „Nenoriu išskirti žaidėjų. Tik noriu pasakyti, kad visi žaidžia atsidavę, kovingumas – geras, nuotaikos – puikios. Tai tikrai džiugina. Belieka, kad paskutinį šimtą metrų komanda nubėgtų maksimaliu greičiu.“
M.Brazys: „Jonas Kazlauskas atrado savo sudėtį. Jau kurį laiką nesikeičia startinis penketas. Gerai ten jaučiasi Darjušas Lavrinovičius. Sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje daugiau atsiskleidė Linas Kleiza. Kai Kšyštofas tapo šeštu aukštaūgiu, stabiliau jaučiasi Donatas Motiejūnas. Jo žaidimas pagerėjo, dabar Donatas – kur kas drąsesnis. Taip pat atsigavo Mindaugas Kuzminskas. Jis nėra iš tų, kurie turi labai stiprų charakterį, todėl jam reikėjo vieno gero mačo.
Tiesa, galbūt truputį suprastėjo Manto Kalniečio žaidimas. Vis dėlto tai natūralu, nes dėl didelių krūvių jis pavargsta. Tai matyti aikštėje – nepataiko laisvas arba meta neparuoštus metimus. Stabiliau galėtų žaisti ir Jonas Mačiulis.“
Krenta į akis
M.Paulauskas: „Tobulumui ribų nėra. Kiekvienas žaidėjas turi siekti, kad ketvirtfinalyje sportinė forma būtų maksimali. Ji dar tokia nėra, bet tam turime perspektyvų.“
M.Brazys: „Kova dėl atšokusių kamuolių. Tiesa, tai būdinga ne tik Lietuvai. Atrodo, kad visame čempionate komandos puolime atkovoja labai daug kamuolių. Galbūt tai dėl kietų lankų – kamuolys atšoka labai toli nuo krepšio.“
