Ketvirtadienį Kroatijos rinktinė Europos pirmenybių ketvirtfinalyje nugalėjo Ukrainos ekipą ir penktadienį pusfinalyje susigrums su Lietuvos krepšininkais.
Debiutavo kartu su lietuviais
Nepriklausomos Kroatijos rinktinė tarptautinėse varžybose debiutavo tuo pat metu, kai į jas po pusšimčio metų pertraukos grįžo nepriklausomybę atgavusios Lietuvos nacionalinė komanda.
Lietuvos milžinai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, kaip ir Kroatijos krepšinio galiūnai Draženas Petrovičius, Dino Radža, Toni Kukočas, pirmos galimybės atstovauti savo šaliai oficialiose varžybose sulaukė 1992 metais per Barselonos olimpinių žaidynių atrankos turnyrą.
Kroatija, kaip ir Lietuva, tuo metu turėjo ne vieną ryškią žvaigždę.
D.Petrovičius, T.Kukočas, D.Radža, Stojanas Vrankovičius, Velimiras Perasovičius, Arijanas Komazecas žaidė dar vieningos Jugoslavijos rinktinėje, laimėjusioje 1989 bei 1991 metų Europos ir 1990 metų pasaulio pirmenybių aukso medalius, tad savarankiška Kroatija į tarptautinę areną įsiveržė neslėpdama didelių ambicijų.
Kroatų norai sutapo su galimybėmis. Jaunos valstybės komanda atrankos turnyre nesunkiai iškovojo kelialapį į Barseloną ir į olimpines žaidynes nuvyko kaip viena pagrindinių favoričių.
Kroatijos krepšininkai lūkesčius pateisino. Neprilygstamas D.Petrovičius ir jo komanda pralaimėjo tik JAV rinktinei (pirmą sykį grupės varžybose, antrą – finale) ir Barselonoje pasidabino sidabro medaliais.
Pusfinalyje – su Lietuva
Tai buvo tik Kroatijos pergalių pradžia. Šios šalies rinktinė medalius laimėjo dar trijuose turnyruose iš eilės. Tiesa, 1993 ir 1995 metų Europos pirmenybėse bei 1994 metų pasaulio pirmenybėse apdovanojimai spindėjo ne taip ryškiai – visuose trijuose turnyruose kroatams atiteko bronza.
O tarp prizininkų nebebuvo iškiliausios Kroatijos krepšinio asmenybės – 1993 metais automobilio avarijoje žuvusio D.Petrovičiaus.
1995 metais dėl vietos ant garbės pakylos kroatai varžėsi ir su Lietuvos rinktine. Lietuvių ir kroatų keliai susikirto Europos čempionato pusfinalyje. Pergalę 90:80 pasiekė mūsų šalies rinktinė, kuriai daugiau negu pusę taškų pelnė Š.Marčiulionis (27) ir A.Sabonis (26, be to, atkovojo 17 kamuolių).
Nors pusfinalyje lietuviai buvo stipresni, medalių užteko abiem komandoms. Lietuviai tame čempionate iškovojo sidabrą, o kroatai mažajame finale 73:68 nugalėjo graikus ir gavo bronzą.
Pirmasis nuopuolis
Pirmą kartą be apdovanojimų Kroatijos rinktinė liko per 1996 metų Atlantos olimpines žaidynes. Jų ketvirtfinalyje kroatai atkaklioje kovoje 71:73 nusileido australams ir galutinėje lentelėje užėmė 7-ąją vietą.
T.Kukočui ir D.Radžai tuo metu nebuvo nė 30-ies. Maža to, „naujasis Draženas“ A.Komazecas (jis ir žaidimo stiliumi, ir elgesiu priminė D.Petrovičių) ir Žanas Tabakas buvo pačiame jėgų žydėjime, rinktinėje jau žaidė jaunosios kartos talentai Damiras Mulaomerovičius ir Slavenas Rimacas, todėl kroatai neabejojo, jog atsitraukimas tik laikinas. Jie vylėsi, kad jau kitame Europos čempionate jų komanda vėl grumsis dėl aukščiausių vietų.
Tačiau dėl aukščiausių vietų kroatai nesigrūmė nei kitame, nei dar kitame čempionate. Laukti teko kone amžinybę – ilgiau nei pusantro dešimtmečio.
Nepateko net į ketvirtfinalį
Kroatijos krepšinio nusivylimai buvo nepanašūs vienas į kitą.
Buvo čempionatų, po kurių kroatų krepšininkai galėjo drąsiai sakyti, kad žaidė gerai, bet jiems paprasčiausiai nepasisekė ar sutrukdė abejotini teisėjų sprendimai. Buvo čempionatų, kuriuose rinktinei trūko geriausių žaidėjų. Bet kur kas daugiau buvo čempionatų, po kurių krepšininkai iš gėdos neturėjo kur slėpti akių.
Toks buvo 1997 metų Europos čempionatas. Jį Kroatijos rinktinė pradėjo sutriuškindama vokiečius, bet po to patyrė penkis pralaimėjimus iš eilės ir užėmė vos 11-ąją vietą. Kroatus nugalėjo net Ukrainos ir Lenkijos komandos, kurias D.Radža ir T.Kukočas tikriausiai būtų įveikę viena koja. Tačiau dviejų ryškiausių Kroatijos žvaigždžių tame turnyre nebebuvo, o D.Mulaomerovičiui ir jo bendražygiams pritrūko ne tiek meistriškumo, kiek charakterio.
1999 metais į rinktinę paskutinį kartą grįžo T.Kukočas, bet rezultatas buvo toks pat – kroatams nepavyko pasiekti net ketvirtfinalio.
Kad didžioji krepšinio valstybė Kroatija liktų toli nuo garbės pakylos, pasistengė ir kita didžioji krepšinio valstybė Lietuva. A.Sabonis ir jo komandos draugai antrojo etapo grupėje įtikinamai nugalėjo T.Kukočą ir jo komandos draugus 91:75.
Pritrūko vieno metimo
Šiame amžiuje Kroatijos rinktinė dalyvavo šešiuose Europos čempionatuose ir tik keturiuose iš jų pateko į ketvirtfinalį.
Visuose keturiuose ketvirtfinaliuose kroatams iki pergalės pristigo vieno taiklaus metimo. Kroatijos rinktinė šiame etape tris kartus pralaimėjo dviejų taškų skirtumu, sykį – po pratęsimo.
2001 metų žemyno pirmenybių ketvirtfinalyje kroatai 85:87nusileido šeimininkams turkams.
2005 metais Kroatijos komandą tik per pratęsimą palaužė Ispanijos rinktinė. Pagrindinis laikas baigėsi 73:73, bet per papildomas minutes ispanai susikrovė solidų pranašumą 101:85.
2007 metais kroatams kelią į pusfinalį užkirto lietuviai. Mūsų šalies krepšininkai ketvirtfinalyje pasiekė pergalę 74:72.
2009 metais Kroatijos rinktinė žemyno pirmenybių ketvirtfinalyje 65:67 nusileido Slovėnijos ekipai.
Kaltę vertė teisėjams
Skaudžiausiai Kroatija išgyveno 2005 metais Belgrade patirtą nesėkmę. Pralaimėjusieji tada visą kaltę suvertė teisėjams, kroatų manymu, ketvirtojo kėlinio pabaigoje priėmusiems kelis varžovams palankius sprendimus.
Beje, būtent 2005-aisiais kroatams pavyko suburti galingiausią komandą. Joje vos ne kiekviena pavardė buvo ryški žvaigždė: Gordanas Giričekas, Nikola Vujčičius, Zoranas Planiničius, Marko Popovičius, Mario Kasunas, Nikola Prkačinas, Andrija Žižičius, Daliboras Bagaričius, Roko Leni Ukičius, Marko Tomasas.
Du pastarieji dar buvo visai jauni (abu 20-mečiai), bet jau sudarę sutartis su Eurolygos grandais: R.L.Ukičius – su Vitorijos „Tau Ceramica“ (dabar „Laboral Kutxa“), M.Tomasas – su Madrido „Real“.
Šios komandos treneris buvo Nevenas Spahija, po pralaimėjimo ispanams pareiškęs, kad „dėl nesąžiningo teisėjavimo“ daugiau niekada nevadovaus jokiai rinktinei.
Pateko į olimpinį Pekiną
Nors Europos čempionato pusfinalis Kroatijos rinktinei dar ilgai liko nepasiekiamas, du kartus patekti į pasaulinius turnyrus jai pavyko. 2008 metais kroatai rungtyniavo Pekino olimpinėse žaidynėse, 2010 metais – pasaulio pirmenybėse.
Į Pekiną Kroatijos krepšininkai brovėsi per Atėnuose vykusį atrankos turnyrą, kuriame laimėjo visas ketverias rungtynes. Šie rezultatai įžiebė viltį, kad ir Kinijos sostinėje bus galima kovoti dėl medalių, bet kroatų kelionė baigėsi ten, kur baigdavosi dažniausiai – ketvirtfinalyje. Šiame etape buvo pralaimėta Ispanijos rinktinei 59:72.
2010 metų pasaulio pirmenybės susiklostė pagal tamsųjį scenarijų. Turkijoje kroatai nugalėjo tik Azijos ir Afrikos komandas (Iraną ir Tunisą) ir namo iškeliavo aštuntfinalyje pralaimėję Serbijos rinktinei 72:73. Žvaigždės be medalių
Užpernai Lietuvoje vykusiame Europos čempionate Kroatijos rinktinė patyrė dar vieną fiasko. Pirmojo etapo grupėje Josipo Vrankovičiaus treniruojama komanda nugalėjo tik Suomijos bei Juodkalnijos rinktines ir užėmė vos ketvirtąją vietą. Tai reiškė, kad antrasis etapas vyks be Ante Tomičiaus, Bojano Bogdanovičiaus, Stanko Baračo, M.Tomaso, M.Popovičiaus bei kitų Kroatijos krepšinio garsenybių.
Šiais metais Kroatijos rinktinei pagaliau pavyko priartėti prie medalių. Tačiau visa puikių Kroatijos krepšininkų karta karjerą baigė su nacionaline komanda neiškovojusi nė vieno apdovanojimo.
Rinktinių varžybose ant garbės pakylos niekada nestovėjusių kroatų žvaigždžių sąrašas išties įspūdingas. Jame ir D.Mulaomerovičius, ir S.Rimacas, ir N.Vujčičius, ir N.Prkačinas, ir G.Giričekas, ir M.Kasunas.
Šį sąrašą greičiausiai papildys M.Popovičius, Z.Planiničius ir Krešimiras Lončaras. Jie jau ne pirmą kartą atsisakė ginti savo šalies garbę ir yra puse lūpų užsiminę, kad rinktinėje daugiau nebežais.
