Kai Mantas Kalnietis iškelia du pirštus – smilių ir mažylį, jo partneriai greitai susiranda pozicijas aikštėje. Du aukštaūgiai ateina arčiau įžaidėjo, ir tuomet prasideda „ragai”.
Subadyti varžovų gynybą šiame čempionate Lietuvos komandai sekasi.
Pasirengimo metu lyg poterius išmokę derinius Jono Kazlausko vyrai Slovėnijoje įrodo, kad namų darbai buvo parengti gerai.
Smaigalyje – aukštaūgiai
Lietuvos komandos arsenale Europos čempionate yra apie 20 derinių. Dauguma jų – lyg medis, turintis daug šakų.
Atsižvelgdami į varžovų žaidimą, jų sudėtį ir silpnybes, konkrečioms rungtynėms treneriai parenka mažiau derinių.
Jeigu J.Kazlauskas pamato, kad tądien kuris nors derinys veikia ypač gerai, jis kartojamas ne vieną sykį.
Mūsų šalies rinktinėje daugiausia atakų skirta aukštaūgiams.
Vieni deriniai į ataką turėtų išvesti sunkiuosius puolėjus Liną Kleizą ar Donatą Motiejūną, kiti – vidurio puolėjus Darjušą Lavrinovičių, Joną Valančiūną, Robertą Javtoką.
Retkarčiais vidurio puolėjams skirtame derinyje atsiduria ir D.Motiejūnas – 213 cm ūgio žaidėjas sugeba meistriškai „centruoti” – tuo galėjo įsitikinti italai ketvirtfinalio rungtynių ketvirtajame kėlinyje.
Aukštyn iškelti gretimi du arba trys pirštai reiškia, kad lietuviai rezga derinį „antras” arba „trečias” – tokiu atveju atakos smaigalyje tikriausiai atsidurs šių pozicijų žaidėjai Renaldas Seibutis ar Jonas Mačiulis.
Atakos derinį dažniausiai nurodo treneris, į kurį puolimo pradžioje visada nukrypsta įžaidėjų M.Kalniečio arba Tomo Delininkaičio akys.
Kartais M.Kalnietis derinį pasiūlo pats, akimis sugavęs J.Kazlausko pritarimą.
Įžaidėjas suvokia, koks derinys tądien veikia sklandžiai.
Dažniausiai naudojamas derinys yra „du prieš du”, turintis kelias atakų kryptis.
„Žaidžiant du prieš du ypač svarbu įvertinti, iš kur varžovas sulauks bendražygių pagalbos.
Mes žinome, kaip tokiu atveju ginsis varžovai, bet kartais reikia staigiai atlikti pataisas ir prisitaikyti prie varžovų keičiamų gynybos sistemų”, – „Lietuvos rytui” aiškino rinktinės skautas Benas Matkevičius.
Po mačo su Italija sugrįžęs į viešbutį vidurnaktį jis kibo analizuoti Kroatijos rinktinės žaidimo schemų ir miegoti ėjo tada, kai Liublianoje jau švito – būtent B.Matkevičiaus pareiga yra iššifruoti varžovų derinius.
Derinius skaito iš lūpų
Iššifruoti, ką darys varžovai, nėra paprasta, nes Europos pirmenybėse visi imasi gudrybių.
Lengviausia paslėpti derinį būna po minutės pertraukėlės, per kurią nedideliame rate treneris išdėsto žaidėjams, kokia turi būti pirmoji ataka.
Kartais kortos tyčia sumaišomos – po minutės pertraukėlės įžaidėjas parodo vieną derinį, bet jo komanda jau žino, kad reikia žaisti kitą.
Patogiausia paskelbti derinį – pranešti apie jį balsu.
Antrajame etape per Lietuvos rinktinės rungtynes su Prancūzija, Belgija, Ukraina „Stožice” arena būdavo pustuštė, ir J.Kazlausko balsas buvo girdėti net ir tribūnose.
Kai žiūrovų daug, krepšininkai bando išskaityti derinį iš lūpų. Pavyzdžiui, ketvirtfinalyje Italijos krepšininkams balsu ne kartą atskriejo Simone Pianigiani nurodymas: „Quattro.”
Su italu treneriu Ettore Messina Maskvos CSKA kartu praėjusį sezoną dirbęs B.Matkevičius supranta pagrindinius krepšinio terminus ir itališkai. Jis iškart įspėdavo, kad italai žais „ketvirtą” derinį.
„Tačiau balsu praneštą derinį sunku išgirsti būnant kitoje aikštės pusėje. Kyla rizika apsirikti, todėl derinys dažnai kartojamas sutartu ženklu”, – pridūrė rinktinės skautas.
Jo nuomone, klubų krepšinyje daugiausia derinių – apie šimtą – naudoja „Barcelona”. Šis klubas dažnai kiekvienam Eurolygos mačui parengia po naują derinį ar net du.
Bet Europos čempionate, kai rungtynės kartais vyksta kiekvieną dieną, kurti naujų derinių nėra laiko – žaidėjų atminties diskas nėra beribis.
Kita vertus, kiekybė dar nereiškia kokybės.
„Serbai yra prigalvoję bene daugiausia įvairių derinių. Mes jų turime mažiau, panašiai kaip ir dauguma komandų – apie 20”, – sakė B.Matkevičius.
Sugalvoja įdomių pavadinimų
Derinių pavadinimai – trenerio fantazijos reikalas.
Pavyzdžiui, Lenkijos čempionus Gdynės „Prokom” treniravęs Tomas Pačėsas derinių pavadinimus sukurdavo pagal veido dalis. Buvo deriniai „Nosis”, „Smakras”, „Ausis”, „Galva”.
Ukrainos komandos treneris Mike’as Fratello Europos čempionate rodo derinį „Alkūnė”.
Kroatijos krepšininkai turi „Kumštis žemyn”, „Kumštis į šalį”, o tradicinius „Ragus” jie žaidžia kiek kitaip nei dauguma komandų.
Kai kurių komandų derinių ženklai rodomi abiem rankomis, nors tai nėra pats patogiausias būdas. Varantis kamuolį įžaidėjui tenka pirštais parodyti, pavyzdžiui, 22.
Paslaptys saugomos griežtai
Derinių schemos saugomos lyg valstybinės paslaptys.
2010 metais per pasaulio čempionatą Turkijoje sykį Ispanijos skautas persirengimo kambaryje pamiršo aplanką su saviškių žaidimo schemomis.
Į rūbinę atėję lietuviai netrukus išvydo perbalusį ispaną, atskubėjusį atsiimti slaptųjų dokumentų. Mūsų šalies treneriai tada pasielgė etiškai ir svetimų popierių nelietė, bet nėra garantijų, kad taip pasielgs visi.
Todėl Lietuvos rinktinės treneriai būna labai atidūs. Prieš rungtynes žaidėjams išdalintos šūsnys popieriaus lapų su varžovų žaidimo detalėmis paskui kruopščiai surenkamos. Žvalgų darbe pėdsakai nepaliekami.
„Nenorime, kad juos kas nors surastų, nenorime lengvinti gyvenimo kitiems, – sakė B.Matkevičius. – Žinoma, viskas surašyta lietuvių kalba, bet informacijos varžovams nepaliekame. Paslaptys turi būti saugomos.”
