Pirmadienį Vilniaus Rotušės aikštėje jam ir dvylikai jo karių plojo tūkstantinė sirgalių minia.
„Negali tokia minia ir toks sutikimas nejaudinti. Supranti, kad galbūt ir kažką gero nuveikėme“, - sakė 58 metų krepšinio specialistas.
Treneris sutiko, kad pralaimėti finalą – skaudu, tačiau iškovotas sidabras teikia ne mažiau džiaugsmo.
„Antra vieta yra tokia nedėkinga. Trečia vieta yra žemesnė, bet čempionatą palieki laimėjęs. Tas vis tiek slegia. Tačiau jei būti atviram iki galo, jei prieš čempionatą kas nors būtų pasakęs, kad važiuojame užimti antrosios vietos – būtume labai apsidžiaugę. Todėl ir šiandien džiaugiamės“, - šypsojosi J.Kazlauskas.
Jis neslėpė, kad sunkiausias momentas Slovėnijoje vykusiose pirmenybėse buvo paskutinės pirmojo etapo B grupės rungtynės su Bosnijos ir Hercegovinos rinktine, kuriose lietuviai nors ir pralaimėjo varžovams, tačiau pateko į antrąjį etapą.
„Tos paskutinės minutės buvo labai sunkios. Tačiau džiaugiuosi, kad tuomet suradome teisingų kelių ir išsikapstėme“, - prisiminė J.Kazlauskas.
