21 metų 213 cm ūgio puolėjui Europos čempionato medalis – pirmasis iškovotas su vyrų rinktine. Krepšininko kolekcijoje – trys įvairaus amžiaus grupių aukso medaliai, tačiau šiemet iškovotas sidabras – brangiausias.
„Tai – pirmasis medalis vyrų rinktinėje, todėl jis yra pats svarbiausias. Nenuvertinu jaunimo medalių, bet vyrų yra kažkas aukščiau visko“, - lrytas.lt sakė J.Valančiūnas.
Krepšininkas stipriai prie krūtinės spaudė apdovanojimą, tačiau pripažino, kad dėl prancūzams pralaimėto finalo – šiek tiek apmaudu.
„Galbūt šiek tiek ir gaila, kad nepavyko padaryti darbo šimtu procentų, bet, manau, kad čempionatas – tikrai pasisekęs. Atidavėme visas jėgas, kovėmės, laimėjome, juk medalį parvežėme“, - sakė Jonas Valančiūnas.
Laiko pailsėti po įtemptos vasaros krepšininkas turės nedaug. Mažiau nei už savaitės „Toronto Raptors“ ekipos puolėjas išvyks į JAV.
Kapitonui trūksta aukso
„Vakar buvome šiek tiek nuliūdę, nes taip jau yra, kad kai laimi sidabrą, tai pralaimi finalą. Aišku, šiandien jau visai kitokiomis nuotaikomis grįžome, žmonės, kaip visada Lietuvoje, labai palaiko. Šioks toks kartėlis yra dėl to pralaimėjimo“, - J.Valančiūnui pritarė rinktinės kapitonas Robertas Javtokas.
Vilniaus Rotušės aikštėje rinktinę pasitiko tūkstantinė sirgalių minia. Komandos kapitonas dėkojo sirgaliams, palaikiusiems krepšininkus.
„Šis medalis mums reiškia labai daug. Jis parodo kiek įdėjome darbo. Man tai nebuvo pirmi metai rinktinėje ir čia – aukščiausias apdovanojimas. Esu be galo laimingas“, - vėliau žurnalistams sakė R.Javtokas.
33 metų 211 cm ūgio vidurio puolėjas Lietuvos rinktinėje – jau daugiau nei dešimtmetį. Jo trofėjų kolekcijoje yra 2007-aisiais žemyno pirmenybėse Ispanijoje iškovota bronza. Turėjo būti ir auksas. Tačiau 2003-iaisiais į Švediją krepšininkas nevyko. Tuo metu jis gydėsi sunkią traumą.
„Turėjau turėti ir auksą, bet susimoviau vienais metais. Būtų visų spalvų medaliai, bet yra, kaip yra. Norėjau ir dabar aukso, bet...“ - trūktelėjo pečiais rinktinės veteranas.
Apie savo ateitį rinktinėje puolėjas kalba nenoriai. Jo mintyse – netrukus prasidėsiantis sezonas ir darbas Kauno „Žalgiryje“.
Lydėjo trispalvė
„Tai – žodžiais neapsakoma, - apie iškovotą medalį kalbėjo Renaldas Seibutis. Vis dėlto, gynėjas pripažino, kad po pralaimėtų finalo rungtynių džiaugsmo buvo gerokai mažiau, - Šiandien šį laimėjimą suprantame jau kitaip, po savaitės suprasime dar kitaip. Skaudžiausia, žinoma, buvo po rungtynių. Tačiau nurimus emocijoms supratome, kad sidabras yra nerealu.“
Tūkstantinei miniai šaukiant jo vardą R.Seibutis ant scenos užbėgo laikydamas Lietuvos trispalvę.
Vėliava krepšininką lydėjo viso čempionato metu. „Tai – laimės trispalvė. Laikiau iki galo“, - nusišypsojo krepšininkas.
28 metų 196 cm ūgio gynėjas šėlo su komandos draugais ant scenos, kai minia sirgalių sveikino savo rinktinę.
„Tai parodo, kad esame kažkiek svarbūs. Labai dėl to džiaugiuosi“, - nusišypsojo krepšininkas.
