Jis išskirtiniame interviu atvirai papasakojo apie tai, kas turėjo įtakos jo sprendimui palikti LKF postą. M.Balčiūnas atskleidė ir nesutarimų su treneriu Jonu Kazlausku priežastis. Kalbėdamas šia tema jis palietė ir LKF finansinę pusę. M.Balčiūno teigimu, nesutarimai tarp jo ir stratego atsirado dėl išsiskyrusių nuomonių rinktinės varžovų klausimu.
- Po jūsų sprendimo jau praėjo keletas dienų. Nesigailite, kad pasitraukėte?
- Tikrai ne. Man nebuvo sunku ar sudėtinga pasitraukti. Sprendimo prasmė svarbi ne tik federacijai, bet ir visam Lietuvos krepšiniui. Juk mano sprendimas leido sugrąžinti į federaciją svarbias asmenybes. Visų pirma kalbu apie Arvydą Sabonį. Jis buvo lemiamas veiksnys, man apsisprendus. Džiaugiuosi, kad dėl jo pasiaukojau. Arvydo asmuo, vardas atveria Lietuvai dideles galimybes, kalbant apie krepšinio plėtrą. Mano sprendimas buvo teisingas.
- Ar jus pasitraukti įkalbėjo A.Sabonis?
- Pasitraukdamas A.Sabonis išsakė argumentus. Nenoriu tikėti, kad jis nesakė tiesios, ar kažką nutylėjo. Vykdomojo komiteto posėdyje ir konferencijoje jis išdėstė savo motyvus, kodėl jis traukiasi. Iki tol nebuvau girdėjęs jokių kitų faktų apie būsimo pasitraukimo priežastis.
Kai jis išėjo, reikėjo ieškoti būdų, kaip jį sugrąžinti. Nes nemanau, kad dveji metai, kiek atidavė federacijai Arvydas, yra pakankamas laikas jo vaidmeniui. Mes tris, keturias dienas susitikdavome ir analizuodavome šią situaciją. Kalbėjomės apie tai, kaip grąžinti atgal pagrindines dedamąsias paveikslo detales. Pradedant nuo A.Sabonio. Kalbėdavome geroje atmosferoje, dalykiškai. Analizavome variantus, kaip federacija vystytųsi be jo, kaip jį galima sugrąžinti.
- Vienas iš variantų buvo, kad A.Sabonis būtų ambasadoriumi. Ir kai kalbėdavote, tokių minčių, apie A.Sabonio sugrįžimą į prezidento postą dar nebuvo?
- Taip. Analizavome įvairius variantus. Vienas iš jų buvo mažiau formalizuoti Arvydą. Jį laikyti šalia. Lietuvos krepšinio ambasadoriaus pozicija buvo tarp variantų. Europos krepšinio čempionate A.Sabonis puikiai atliko ambasadoriaus savo rolę.
Iš pradžių jam patiko ta idėja. Mes toliau kalbėjome, kaip tai turėtų atrodyti.
- Tačiau A.Sabonis sugrįžo į prezidento kėdę. Iš kur atsirado toks sprendimas?
- Nežinau, kaip jis konkrečiai atsirado. Galbūt per diskusijas buvo linkstama į tokį variantą. Gal jis tokių siūlymų turėjo. Kad ir apie pertrauką mano veikloje. Galbūt ir jis su kažkuo konsultavosi. Man tai neatrodė neįmanomas variantas. Esu sakęs, kad jeigu mano pasitraukimas sugrąžins A.Sabonį, aš taip ir padarysiu.
Ketvirtadienį susitikę ryte galutinai nusprendėme, kad žengsime tokiu keliu. Apsidžiaugiau, kad jis sugrįžta, jog pats galėsiu padaryti pertrauką, skirti didesnį dėmesį kitiems dalykams.
- Komentuodamas situaciją A.Guoga teigė, kad jūs nepritapote krepšinio federacijoje. Ar nepritapote tada, kai į ją atėjo A.Sabonis?
- Ne. Su Arvydu dirbome nuo 2011 metų pradžios. Šie metai tikrai buvo nuostabūs. Nemanau, kad aš nepritapau organizacijoje. Ta nuomonė – platesnė. Reikėtų ją analizuoti kalbant plačiau – visų narių kontekste. Galbūt paskutiniais metais organizacijos politika pasikeitė ir aš nepritapau prie tos naujos politikos savo požiūriais. O tai politikai, neslėpkime, jau įtaką darė ir J.Kazlauskas.
Nematau čia problemos. Prezidentas nustato vystymo gaires, o aš esu vykdytojas. Septyni metai buvo pakankamas laikas savo paties saviraiškai. Įrodžiau savo gebėjimus. Na, o organizacijose sveika pakeisti žmones ir vykdymo kryptį.
Gal atsiras naujų krypčių, kurios pačios bus sėkmingos.
- Jūsų ir J.Kazlausko nesutarimai buvo žinomi iš anksčiau. Ar negalvojote jau tada, kai A.Sabonis pasikvietė J.Kazlauską, kad jūsų dienos federacijoje – suskaičiuotos?
- Nelabai ir pergyvenau dėl to. Aš žinau federacijos darbo specifiką. Ypatingai mano užimtoje pozicijoje darbas nėra lengvas. Jeigu vadovai ar žmonės, kurie imasi atsakomybės, mato, kad gali būti geriau, inovatoriškiau – man tai nėra problema. Savo dienų neskaičiavau, o tiesiog dirbau savo darbą.
Kaip kad neskaičiuoju niekieno dienų.
- Ar turėjote prieš tai raginimų atsistatydinti?
- Viešų raginimų buvo. Tačiau federacijos viduje kolektyvas buvo vieningas. Buvo vieninga vizija, filosofija. Svarstėme, kad štai atėjus Pauliui Motiejūnui federacija atsidūrė dvejose rankose. Esu sakęs ir A.Saboniui, kad būtų gerai, jog organizacijos liniją vystytų vienas žmogus. Tačiau tai buvo dalykiniai, labai sveiki pokalbiai.
Sprendimas pasitraukti galėjo būti ir anksčiau.
- Kada pajutote, kad ne viskas vyksta taip, kaip jūs norėtumėte? Ar kokį spaudimą?
- Niekada nejaučiau tiesioginio spaudimo. Federacijoje galėjau visiškai reikštis. Čia darbo spektras gali būti nuo labai siauro iki labai plataus. Mes buvome pasirinkę antrąjį. Turėjome apie 20 paralelinių projektų. Galbūt ne visi apie tai žinojo. Ir visa tai – šalia rinktinių ir lygų.
- Sakote, kad sprendimas galėjo būti priimtas anksčiau. Ar tai reiškia, kad jau tada jautėte kažkokią įtampą?
- Nereikia slėpti. Atėjus naujam treneriui iškart keitėsi reikalai. Mano nuomonė buvo vienokia dėl varžovų. Žinoma, treneris atsako už vyrų rinktinės programą. Tačiau jau ten buvo nesutarimų. Jie po to gal ir didėjo.
Aš visą laiką į viską žiūriu iš ekonominės naudos krepšiniui. Treneris turėjo kitokią nuomonę. Tačiau tai – normalu.
- Ar federacijos vadovybė labiau palaikė J.Kazlausko nuomonę?
- Krepšinio rinktinė – pagrindinis produktas. Federacija 70-80 proc. visų pajamų uždirba iš rinktinės. Tai – natūralu. Turime dėti visas pastangas ir maksimalius finansus, kad tas produktas atneštų naudą – ir sportinę, ir ekonominę.
Rinktinės trenerio nuomonė – labai svarbi, tačiau mano nuomone, ji turėtų turėti ribas. Mūsų federacijos veikla tokia plati, kad visos funkcijos be problemų telpa visoje erdvėje. O jeigu jos kertasi, tai reiškia, kad kažkas ne taip su požiūriais arba valdymu. Čia ir įsižiebė konfliktas. Tada ir priėjome iki to spaudimo.
Federacijoje konfrontacijas nėra reikalinga. Todėl dabar linkiu sėkmės.
- Nemanote, kad taip buvo sukurtas precedentas?
- Precedentas nėra geras. Sulaukiau daug keistų reakcijų iš Europos federacijų. Kaip taip gali vykti?
- Jog federacijai iš tiesų vadovauja vyriausias rinktinės treneris?
- Taip. Visgi rinktinė yra pagrindinė pajamų nešėja. Jos maksimalus išnaudojimas yra proporcingas federacijos gyvenimo kokybei. Aš žinau, kaip vyksta Ispanijoje, Prancūzijoje. Kaip ten derinami tvarkaraščiai. Nepažeidžiant sportinio principo, maksimaliai išnaudojamas ekonominis aspektas – variantai, su kuo žaisi, kokioje arenoje ir pan.
Čia irgi buvo ginčų. Matėme, kas nulėmė. Rinktinę finansine prasme išnaudojome neblogai. Sulaukėme priekaištų, kad gal per daug reklamos. Tačiau kitaip federacija neišgyventų. Tai suprantama. Todėl visos federacijos renkasi tokį modelį. Netgi klubiniame krepšinyje žiūrima į komercines galimybes. Be to, rinktinė būna apie du mėnesius, todėl per juos tu turi uždirbti tiek pinigų, kad gyventum visus metus.
Federacijos biudžetas – 10 mln. litų, todėl rizika – didelė. Jeigu per tuos du mėnesius nedirbsi veiksmingai, gali kilti problemų.
Džiaugiuosi tuo, kad per tuos septynerius metus mūsų pajamos tik didėjo.
Žinote, visuomeninis sektorius turi orientuotis į komercinius standartus. Jau praėjo laikai, kai gali gauti beveik tiek kiek reikia iš sporto departamento, valstybės. Visuomeninis sektorius pats turi būti vystytoju, generatoriumi. Rinktinė – didžiausias to tramplinas.
- Ar rinktinės treneris gali vaidinti tokį vaidmenį pačioje federacijoje?
- Aš, kaip pilietis, nemanau, kad taip turėtų būti. Per platūs trenerio interesai. Tačiau aš nenoriu būti su treneriu ant vienų svarstyklių. Nesijaučiu vardo prasme toks sunkiasvoris, kaip J.Kazlauskas.
Gerbiu, kad buvo pasirinktas trenerio požiūris. Galbūt ateityje viskas veiks ir bus gerai.
- LKF biudžetas stabiliau pilnėti ėmė, kai rėmėju tapo A.Guoga. Ar jo pozicija jūsų pasitraukimo klausimu – aiški? Ką jis palaiko?
- Gerbiamas Antanas mums daug padėjo. Jis atėjo 2010 metais, kuomet dėl įvairių sportinių, politinių ir ekonominių priežasčių praradome didžiausią rėmėją istorijoje „Orlen Lietuva“. Jis paskutiniu momentu sugebėjo mums padėti net finansiškai įsigyjant kelialapį į pasaulio čempionatą. Tai buvo labai stiprus postūmis LKF plėtroje.
Vėliau jis labai aktyviai dalyvavo LKF gyvenime. Esu už tai dėkingas. Požiūrio nekomentuosiu. Kiekvienas pasirenka savo saviraiškos liniją. Kiek dirbau aš, jis nuoširdžiai ir nuosekliai padėdavo įgyvendinti daug idėjų.
Dabartinė situacija ir nuomonė man ne taip stipriai rūpi, nes aš jau pasitraukiau iš LKF. Jis turbūt planuoja likti, todėl ir derina savo poziciją su būsimais kolegomis.
