Įgimtas šešiolikmečio greitis ir atletiškas kūno sudėjimas dabar jam leidžia vaikytis svajonės krepšinyje. Svajonės, kuri kadaise leido į NBA atkeliauti vienam garsiausių ir tvirčiausių aukštaūgių. Ir nors Nigerijoje krepšinis, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, užima nedidelę vietą, užleisdamas pozicijas futbolui, čia oranžinio kamuolio gerbėjų svajos išgarsėti įgauna vis ryškesnius kontūrus.
Siekiamybė – H.Olajuwonas
Grįžkime apie 30 metų atgal. Iš klestinčio Lagoso miesto į NBA sparnus pakėlė Hakeemas Olajuwonas. Jis žengė tvirtais žingsniais ir sužavėjęs milijonus pateko į „Šlovės muziejų“. Dabar to paties siekti ketina A.Ayetimiyi. Jis – naujos krepšinio bangos vaisius, kuriam Nigerija suteikė šansą.
„Savo šalyje esu žinomas, tačiau noriu toks būti ir kitur. Noriu, kad mano sunkų darbą matytų agentai ir treneriai. Noriu baigti mokyklą JAV. Jiems tikrai nereikės manęs labai daug mokyti“, - nusišypsojo paauglys.
A.Ayetimiyi – vienas iš septynių Nigerijos krepšininkų, kuriuos pasirinko NBA. Jis kartu su savo tautiečiais pateko į skautų atrastų krepšinio talentų stovyklą „Basketball Without Borders“ Pietų Afrikos Respublikoje.
A.Ayetimiyi čia atsirado ne dėl atsitiktinumo. Jo žaidimas įtikino specialistus, kad jis – vertas šanso. Dabar Abiodunas kartu su naująja savo karta turi šansą dar kartą į NBA žinomumo viršūnę vesti savo šalį, kurios ugnis po H.Olajuwono laikų blėsta.
Rūpinasi tik keletas
Nigeriją krepšinio žemėlapyje specialistai daugiau matyti ėmė po 2012 metų olimpinių žaidynių, kuriose kovojo ir šios šalies nacionalinė komanda. Tačiau dauguma ekipos žaidėjų, patenkantys į sudėtį, džiaugiasi tik savo šansu ir tik keletas Nigerijoje mėgina skatinti susidomėjimą krepšiniu.
Pirmasis tai padarė H.Olajuwonas – dukart NBA čempionas ir dvylika kartų į „Visų žvaigždžių“ rinktinę kviestas krepšininkas, vilkėjęs „Houston Rockets“ marškinėlius. O visai neseniai pas tautiečius grįžo „Toronto Raptors“ generalinis direktorius Masai Ujiri. Jis asmeniškai vadovauja „Basketball Without Borders“ programai Afrikoje ir Nigerijoje organizuoja savo stovyklas.
Tų, savais besirūpinančių sąraše – ir buvęs „Seattle Supersonics“ bei „Orlando Magic“ aukštaūgis Olumide Oyedeji.
Herojus įkvepia ir berniukus, ir mergaites
Karšta diena. Karšta diena Afrikoje. Prie Lagoso esančiame miestelyje O.Oyedeji treniruoja mažiausiai 250 vaikų, pradedant nuo penkerių metų. Tie, kurie mokosi atakuoti iš po krepšio, atlikti perdavimus ir kamuolio valdymo technikos pagrindų – dėvi ryškiai spalvotus marškinėlius.
210 cm ūgio O.Oyedeji nestovi nuošalėje. Jis žaidžia kartu su visais ir it koks bokštas trukdo vaikams lengvai mesti. Aplink dažnai aidi juokas ir plojimai – tai daro gausybė vaikų, kurie apspitę keturis krepšius.
Nuaidi švilpukas. Visi sustoja ir klausosi. Visi jaučia jaudulį, nes O.Oyedeji juos įkvepia – parodo, kad kiekvienas jų turi šansą.
Iš paramos gyvuojanti stovykla privilegijų neturintiems vaikams reiškia itin daug. Jie turi galimybę mokytis sporto paslapčių ir stovėti šalia Nigerijos herojaus.
„Nigerija – mano namai. Šią stovyklą atidariau tam, kad galėčiau pasidalyti patirtimi, - sakė O.Oyedeji. - Tikiuosi, kad galime daryti įtaką vaikų gyvenimui ir suteikti jiems vilties dėl ateities. Būtent tai man suteikė krepšinis, nors mano vaikystė buvo sunki.“
Klausydamiesi O.Oyedeji kalbos, vaikai visuomet susispiečia arčiau. Stovykloje jie vienas kitą palaiko. Šis Nigerijos vaikų didvyris netrukus išvyks į Japoniją, kur rungtyniauja klube, tačiau jo įtaka išliks ilgam – ir berniukams, ir mergaitėms.
„Nors į mus (mergaites) niekas nežiūri taip rimtai, mes vis tiek galime žaisti. Aš noriu būti geriausia ir rungtyniauti moterų NBA (WNBA)“, - tvirtina penkiolikmetė Ibeh Lucy Chinelo, kuri per stovyklos pertrauką pradėjo mėtyti kamuolį.
Jos draugas Ayomide Olukayode įsiterpė: „Noriu būti profesionalus krepšininkas ir žaisti nacionalinėje komandoje.“
Kelias į pažadėtąją žemę
Nigerija vaikams suteikia daugiau galimybių: yra mokyklų komandos, universitetų lygos ir netgi valstijų franšizės: „Mark Mentors“, „Kano Pillars“, „Union Bank“ ir „Dodan Warriors“.
Pastarosios puolėjas Ifeanyi Modo pirmuosius krepšinio žingsnius žengė Ajegunlės miestelyje. Jis yra Lagoso kaimynystėje ir labiau žinomas dėl išugdomų futbolininkų bei prastų kvartalų ir gaujų.
„Krepšinis suteikia progą išsilaisvinti nuo gatvių. Jis tau suteikia šansą netapti gaujos nariu, o eiti į mokyklą ir tapti geresniu žmogumi“, - teigia I.Modo. Jis sako, kad nigeriečiai žaisti į kitas šalis išvyksta, nes jiems reikia pinigų. Dauguma tų krepšininkų taip ketina paremti savo šeimas.
Nigerijos krepšinio lygoje vidutiniškas atlyginimas per mėnesį – 100 JAV dolerių, sako Joe Touomou, „Mark Mentors“ komandos treneris ir Nigerijos krepšinio federacijos (NBBF) konsultantas. „Nepakankamas, kad vaikas pragyventų“, - priduria jis.
J.Touomou yra dalis didesnio plano, skirto paskatinti jaunus žmones siekti karjeros krepšinyje. Šiame projekte – ir galimybe žaisti pažadėtoje žemėje – koledžų komandose JAV. Be to, tai suteikia dar dvi svarbias galimybes: progą dirbti su geresniais treneriais ir gauti geresnį išsilavinimą – galimybes, kurias devintajame dešimtmetyje turėjo H.Olajuwonas, mokydamasis universitete Hjustone.
Tačiau ne visi Nigerijos vaikai pasieks Ameriką, todėl dirbti reikia ir namuose.
Krepšinis juda į priekį
Nigerijos krepšinio federacija nori skatinti vietinius talentus. J.Touomou, kamerūnietis, žaidęs Džordžtaune ir po traumos atsisukęs į trenerio specialybę, taip pat darbuojasi su treneriais sostinėje Abujoje ir aplink esančiuose miestuose.
„Kiekvieną kartą atvykęs būnu nustebintas, kiek daug yra potencialo. Ūgis, atletiškas sudėjimas, žaidėjų jėga, - apie Nigeriją kalbėjo J.Touomou. - Vienintelis dalykas, kurio trūksta – įgūdžiai. Daug žaidėjų dar nėra nušlifuoti. Daugumai jų trūksta žaidimo patirties ir gerų trenerių.“
Su juo sutinka ir Tijjani Umar – NBBF prezidentas. Jis teigia, kad Nigerijai reikia, kad krepšiniu susidomėtų privatus sektorius. Nigerijoje jau yra „Nike“. Pastaroji kompanija pasirašiusi sutartį ir yra oficiali rinktinės aprangų tiekėja. Ji taip pat subsidijuoja sporto vadybos kompaniją IMG, kuri dairosi po Nigeriją.
DSTV, Pietų Afrikos palydovinės televizijos tiekėja, kuri transliuoja programas visame žemyne, turi ketverių metų sutartį su NBBF. Šiemet 47-iose teritorijose kompanija taip pat gyvai transliuos NBA čempionato rungtynes.
„Penkiolika šalių matys rungtynes. Tai – neįtikėtina“, - sakė T.Umaras.
Tiki svajone
Grįžkime į krepšinio aikštę Lagose. Jaunoji viltis A.Ayetimiyi pašoka aukštai ir deda į krepšį, tada jis gražiai valdydamas kamuolį nubėga į aikštės vidurį. Jis šypsosi – krepšininkas siekia savo svajonės, turi naujus blizgančius sportinius batelius ir marškinėlius, ant kurių puikuojasi „Basketball Without Borders“ užrašas.
Šiuos kadrus Afrikoje galėjo matyti ir televizijos žiūrovai. Tarp jų buvo ir A.Ayetimiyi tėvai.
„Tėvai mane matė per televiziją, kuomet žaidžiau valstijos festivalyje. Jie pasakė, kad aš – per geras, kad nustočiau žaisti. Jie didžiavosi manimi. Džiaugiuosi, kad jie mane palaiko“, - sako A.Ayetimiyi.
Jis sugrįžta į aikštę, padaro verpstę, porą kartų permeta kamuolį iš vienos rankos į kitą ir pasileidžia dar vienam šuoliui krepšio link. Jis tiki, kad kiekvienas taiklus metimas, priartins svajonę, paragauti tarptautinio krepšinio.
