Dabar K.Bryantas žaisti negali. 35 metų gynėjas atsigaudinėja po Achilo traumos ir kol kas nežino, kada sugrįš.
„Nežinau, koks aš sugrįšiu po traumos. Tiesiog nežinau. Gal būsiu visiškame mėšle, - žurnalui „Sports Illustrated“ sakė jis. - Tačiau tai neturi reikšmės. Aš tikiu, kad viską išspręsiu. Jeigu ne šiais, tai kitais metais, tačiau aš tikrai viską sutvarkysiu.“
Prisiminęs laikus, kuomet dar būdamas berniukas lankė karatė ir per savo gyvenimo istoriją nukeliavęs iki 1999-ųjų, kuomet ruošėsi dar vienam „Lakers“ sezonui ant suolo, K.Bryantas tęsia toliau.
Pateikiame antrąją K.Bryanto interviu dalį, kur jis apžvelgia 2001-uosius metus iki dabarties. Apie K.Bryanto ašaras, patyrus sunkią traumą, pasakoja ir „Lakers“ komandos fizinio parengimo treneris.
2001 metų žiema. Prie „Lakers“ vairo stovi Philas Jacksonas. R.Foxas susitikime, skirtame tik žaidėjams, kreipėsi į visą komandą. „Kobe, - jis sakė. - Aikštėje gali daryti ką tik nori, tačiau taip atrodo, kad tau mūsų nereikia. Norime jaustis, kad mums tavęs reikia.“ Tada jis galvojo: „Esi teisus – man tavęs nereikia.“
Tačiau krepšininkas nuramino savo aistras ir netrukus suprato, kiek drąsos prireikė R.Foxui, kad šis prabiltų. „Aš sureagavau, - sakė K.Bryantas. - Turėjau būti atviras jiems, kaip šie buvo man. Atsivėriau ir pasakiau, kodėl kartais jaučiuosi nesaugiai: „Kartais per dažnai metu. Tai ne dėl to, kad matau jus laisvus, bet nenoriu perduoti kamuolio. Aš tiesiog visai jūsų nematau. Mano mintys būna sutelktos į kamuolį. Tai – silpnybė. Tad jeigu esat laisvi – sakykite ką nors. Surikite.“
Tada supratau, kad lyderis turi kalbėti su kitais ir tada kiti pradės kalbėti tarpusavyje. Mes ir dabar kartu neleidžiame laiko, tačiau per kelionę kartu papietaujame. Išmokau, kad pietūs kartu duoda daug.“
2004 metų vasara. Pasklido naujiena, kad Sh.O'Nealas išvyksta į „Miami Heat“. „Tai nuostabu“, - apie įtemptus metus galvoja K.Bryantas. Jis juos praleido aršiai kovodamas su Sh.O'Nealu, vos nepasirašydamas sutarties su „Clippers“ bei apsilankydamas Kolorado teisme, kur turėjo išklausyti kaltinimus civilinėje byloje dėl seksualinio priekabiavimo.
„Kai viskas pradeda skęsti, pradedi galvoti: „O ne. Dabar geriau laimėti, nes visa karjera bus mėšlas. Tie trys čempionatai, kuriuos laimėjai, būtų visiškai beprasmiai“, - kalbėjo K.Bryantas.
Jis transformavosi. Per vieną po sezoninį laikotarpį, K.Bryantas iš jaunojo brolio tapo namų šeimininku. „Jau nebuvau 20-metis su 30-mečiais draugais, - sakė krepšininkas. - Mano komandos draugai tapo mano bendraamžiais. Negalėjau būti vaiku, kuris mėgina viską savo kelyje sugriauti. Turėjau atsitraukti ir suvokti, kad viskas sukasi ne apie mane, o apie tai, ką tu darai, kokius turi tikslus, dalykus, kurie tave gali paveikti. Mano reputacija buvo lyg visus žeminančio seržanto. Turėjau iš žudiko aikštėje tapti treneriu. Aš mėginau surasti balansą tarp to, kada reikia spausti ir kada reikia patapšnoti per petį.“
K.Bryantas tą vasarą skambino M.Jordanui. Jiedu daug kartų kalbėjosi apie tai, kaip svarbu į motyvaciją įdėti ir meilės. „Sunkiausia dalis – priversti kitus savimi patikėti“, - sakė K.Bryantas.
2007 metų vasara. Universiteto žaidėjas numeris vienas O.J.Mayo apsilankė K.Bryanto krepšinio akademijoje. O.J.Mayo kreipėsi į K.Bryantą ir paklausė, ar negalėtų padirbėti kartu.
„Gerai, - atsakė K.Bryantas. - Paimsiu tave trečią.“ Kitą vakarą O.J.Mayo sutinka K.Bryantą ir klausia: „Kur tu buvai?“ K.Bryantas į jį pažiūrėjo sumišęs. „Trečią ryto. Ne trečią po pietų“, - tarė jis.
O.J.Mayo nuleidęs galvą nuėjo šalin. Kad ir neilgai besitęsusi, palaikymo ir darbo su kitais era baigėsi. „Negalėjau pasikliauti tingiais žmonėmis, - apskritai, o ne apie O.J.Mayo, kalbėjo K.Bryantas. - Mes nekalbame ta pačia kalba. Aš nesuprantu jų ir nenoriu suprasti. Jeigu aš kažką spaudžiu per stipriai ir jis palūžta, nebenoriu su juo kovoti ilgiau. Kai kuriems mano metodai nepatinka – jiems visko per daug. Tokiu atveju, aš nenoriu žaisti kartu. Tai tiesiog neveikia.“
2010 metų žiema. K.Bryantas ant dešinės rankos rodomojo piršto turi specialų įtvarą. Jis nuolat į jį žvilgčioja, kalba apie jį ir dėl jo šiek tiek keičia savo metimą. „Kodėl tu taip šitai sureikšmini“, - į K.Bryantą kreipiasi „Lakers“ fizinio pasirengimo treneris Garry Vitti. K.Bryantas pažiūrėjo į jį ir tarė: „Dėkui. Man to ir reikėjo.“ Daugiau jis nebekalbėjo apie įtvarą.
„Lakers“ laimėjo antrąjį iš eilės NBA čempionų titulą. O K.Bryantas, kurį G.Vitti vadina priklausomu nuo „McDonald's“ maisto, šventė sau pritaikydamas dietą, taip iš valgiaraščio pašalindamas visą greitą maistą.
2013 metų pavasaris. K.Bryantas treniruočių kambaryje „Staples Center“ arenoje guli ant stalo. Ant jo žando – žmonos lūpdažio ženklai, akyse – ašaros. „Tai buvo jo abejonių metas. Galėjai tai matyti, - pasakojo G.Vitti. - Jo galvoje sukosi daug minčių: „Aš būsiu 35-erių, 17 metų lygoje, o čia – ne čiurnos pasitempimas. Man trūko Achilas.“ Tai momentas, kada vaikinai susidaro įvairias nuomones, priima sprendimus ir svarsto, ar kada nors sugrįš.“
Chirurgas ir vienas iš smulkių „Lakers“ savininkų Patrickas Soonas-Shiongas sako: „Tau jau ryt turi būti daroma operacija“. „Taip, - sutinka K.Bryantas, vis dar dėvintis ekipos aprangą. - Padarykime tai ryt.“
Po dviejų savaičių ir dviejų dienų „Lakers“ namuose susitiko su „Spurs“ komanda. Tai buvo ketvirtasis pirmojo atkrintamojo etapo mačas. K.Bryantas persirengė. Jam reikėjo penkių minučių, kad užsitemptų vieną kelnių klešnę per specialų batą ant kairės kojos. Kai jis susitvarkė, į persirengimo kambarį įėjo Dwightas Howardas.
„Kas po velnių darosi?“ - K.Bryantas kreipėsi į fizinio pasirengimo trenerį. „Dwightas buvo išvarytas“, - atsakė jis. K.Bryantui prireikė aštuonių sekundžių, kad ištartų kitą žodį. Jis vos sau į liežuvį neįsikando. „Sporte būna šūdo“, - sakė jis.
„Lakers“ skaičiavo paskutines minutes, prieš iškrintant. O D.Howardas greitai būtų išvykęs į Hjustoną, kurs jis išvengtų diskomforto, kuris krepšininką persekiojo dirbant su K.Bryantu.
K.Bryantas yra retas sportininkas, kurio buvimas ar nebuvimas gali turėti lemiamą įtaką atkrintamųjų rezultatui ir žaidėjų judėjimui iš komandos į komandą.
„Ilgi metai, traumos, reikalai su Shaqu ar Philu Jacksonu – visa tai sukosi galvoje, kai ėjau suolelio link, - sakė K.Bryantas, kurį lydėjo sirgalių dainos ir ovacijos. - Tai pirmas kartas, kada pajutau tokią aistruolių meilę. O Dieve. Aš mėginau sutramdyti ašaras.“
2013 metų vasara. K.Bryantas kairės kojos pirštais kilnoja rankšluostį. „Lakers“ kambarys tuščias. Čia yra tik jis – be marškinėlių, su kamufliažiniais šortais bei Judy Seto – fizinės terapijos specialistas, pastaruosius penkiolika metų prižiūrėjęs žvaigždės raumenis.
Rankšluosčio gale prikabintas keletą svarų sveriantis sidabrinis svarelis. K.Bryantas pakelia koją, pritraukia rankšluostį arčiau savęs. Tada viską pakartoja. Netrukus jis ims kojų pirštais imti rutuliukus ir juos dės į stiklinę.
Netrukus po operacijos K.Bryantas paskambino keletui sportininkų, kurių karjeroms grasino Achilo trauma. „Pistons“ gynėjas Chauncey Billupsas jam patarė kruopščiai laikytis reabilitacijos grafiko. Tačiau Ch.Billupso žodžiai nutrūko. Iš tiesų, sakyti K.Bryantui, kad jis būtų kruopštus, tas pats, kas sakyti komikui, kad jis būtų juokingas.
Kambaryje, skirtame darbui su svoriais, įjungtas televizorius. Ten buvo rodomas Mariano Rivera – beisbolo žaidėjas, rungtyniaujantis „New York Yankees“ ekipoje.
K.Bryantas žiūrėdamas į televizorių prisiminė „Lakers“ žvaigždės Jerry Westo žodžius: „Nežaisk daugiau nei tau skirta.“ Tada K.Bryantas dažnai savęs klausdavo: „Kada žinoti, kad jau baigėsi tavo laikas?“. Šį klausimą jis uždavė Davidui Beckhamui. „Tu tiesiog tai pajausi“, - sakė D.Beckhamas.
K.Bryantas jau pradėjo ieškoti kitos vietos, kur galėtų išlieti savo energiją. Kai jis išgirsta apie projektą ar kompaniją, kuri jį suintriguoja – skambina vadovui ir prašo susitikti. „Aš mokausi. Tokioje stadijoje esu, - sako krepšininkas. - Nemanau, kad kada nors rasiu, kuo pakeisti krepšinį. Tačiau turi rasti ir kitą aistrą.“
Sunku įsivaizduoti sporto pasaulį be K.Bryanto pasisakymų, kandžių žodžių ar tiesiog skrydžių į Vokietiją, kuris jis šį mėnesį keliavo dar vienai plazmos terapijai.
Krepšinio genijus trumpam sustoja. Jis galvoje ieško kito NBA nemirtingojo, kuris karjerą baigė pačiu laiku. „Billas Russellas“, - sako jis.
B.Russellas karjerą baigė turėdamas vienuolika čempiono žiedų.
