Draudikai nenori atverti piniginės, nes mano, kad stresinis pėdos lūžis, kurį R.Javtokas patyrė Karakase, yra ankstesnių traumų pasekmė. Prisiimti nuostolius turinti federacija neketina nuleisti rankų ir svarsto galimybę draudikus paduoti į teismą.
Kai R.Javtokas 2012-ųjų liepą Venesuelos sostinėje Karakase pajuto čiurnos skausmus, pavojaus varpai suskambo ne tik Lietuvos rinktinei, bet ir Kauno „Žalgiriui“. Nacionalinės komandos kapitonas dėl stresinio pėdos lūžio praleido ir Londono olimpiadą, ir daugiau nei pusę klubinio krepšinio sezono.
Nors „Žalgirio“ žaidėjai iš Vladimiro Romanovo negaudavo algų, R.Javtoko situacija buvo kitokia. Jam sumokėti turėjo draudimo bendrovė, kurioje LKF apdraudė žaidėją prieš olimpinį atrankos turnyrą. Tačiau draudikai atsisakė tai daryti.
„Ginčas yra dėl labai subtilaus dalyko, nes stresinis lūžis yra charakterizuojamas dviem kodais. Vienas kodas yra daugiau susijęs su degeneraciniais procesais, o antras kodas – momentinis, momentinė trauma, momentinis lūžis. Draudimo kompanijos čia dažnai bando kažkaip teisiškai argumentuoti vieną ar kitą sprendimą ir ne visą laiką skuba išmokėti pinigus“, - situaciją komentavo M.Balčiūnas.
Kas ką padarė ir kas ko nepadarė, kol kas lieka neaišku. Aišku tik tai, kad R.Javtokui algą už beveik pusę sezono, praleisto dėl traumos, sumokės ne draudimo kompanija, o LKF ir „Žalgiri“.
Federacija anksčiau jau pervedė R.Javtokui per 130 tūkstančių litų – draudimo franšizę. Tačiau tai – tik mažoji visos draudimo sumos dalis.
Siekiant, kad krepšininkas, kuris žaidė Lietuvos rinktinėje ir patyrė traumą, nepatirtų jokių nuostolių, jau esame sutarę Robertu Javtoku ir jo atstovais, nustatę tam tikrą išmokų grafiką per tam tikrą laiką. Per porą trejetą metų turėtų būti padengti visi tie nuostoliai, kuriuos Robertas patyrė dėl šios situacijos. Apie kokią sumą eina kalba? Žinokite, tikrai negaliu pasakyti, nes tai yra abiejų šalių konfidencialūs dalykai ir be R.Javtoko žinios ar pritarimo aš tikrai negalėčiau viešinti šitų dalykų“, - sakė LKF viešųjų ryšių direktorius Linas Kunigėlis.
Išvengti šios situacijos galėjo padėti papildomas kojos draudimas, bet jis privalomas tik tada, jei sportininkas dėl tos kojos traumų anksčiau būtų negalėjęs žaisti dvidešimt vieną dieną ir daugiau. Anot rinktinės gydytojo Rimtauto Gudo, tokio reikalo nebuvo.
Prisiimti nuostolius turinti federacija neketina nuleisti rankų ir svarsto galimybę draudikus paduoti į teismą.
