„Žalgiris“ nusilpo finansiškai, todėl dairėsi į pigesnius žaidėjus ir tautiečius, o „Lietuvos rytas“ nerado ryškios žvaigždės lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. Vis dėlto 15,6 taško per rungtynes Jungtinėje lygoje neįtikino.
Nacionalinės komandos treneris Jonas Kazlauskas pavasarį pareiškė, kad D.Gailius ir keli kiti kandidatai rinktinės lygio dar nepriaugo, „Žalgiris“ apsiribojo tik kalbomis ir vietoj klaipėdiečio pakvietė estą Siimą-Sanderį Venę, o „Lietuvos rytas“ apsistojo ties Steponu Babrausku, Eimantu Bendžiumi ir Gediminu Oreliku.
„Gal ir galėčiau būti naudingesnis už šiuos žaidėjus, bet niekas nežino, kaip pats atrodyčiau žaisdamas „Žalgirio“ arba „Lietuvos ryto“ klube“, – portalui lrytas.lt sakė Slovėnijoje legionieriaus duoną skaniai kramsnojantis puolėjas.
Kai krepšininkui paskambino Liublianos „Union Olimpija“, jis nutarė daugiau nebelaukti ir nedvejojęs susikrovė lagaminus į Slovėniją. Panašu, kad D.Gailius priėmė teisingą sprendimą.
Ant grandų nepyksta
Vidutiniškai 15,8 taško ir 5,4 atkovoto kamuolio Europos taurėje ir 13,1 taško bei 5,3 atkovoto kamuolio Adrijos lygoje. „Union Olimpija“ gretose kitų krepšininkų rezultatyvumo vidurkis yra bent 5 taškais kuklesnis.
Įspūdingą spektaklį D.Gailius sukūrė trečiadienio vakarą, kai Europos taurės turnyro rungtynėse su Varezės „Cimberio“pelnė 31 tašką, atkovojo 10 kamuolių ir padėjo savo komandai po pratęsimo išplėšti pergalę. 29 naudingumo balus surinkusio lietuvio tritaškis likus 3 sek. iki mačo pabaigos atnešė pergalę Liublianos ekipai.
Gal ši D.Gailiaus statistika kartu ir savotiškas signalas puolėjo neišbandžiusiems Lietuvos grandams?
„Tikrai ne, – atkerta D.Gailius. – Aišku, visada svajojau žaisti „Žalgiryje“ arba „Lietuvos ryte“. Bet yra kaip yra, nepykstu.“
Sezono pradžioje Adrijos pirmenybėse D.Gailius šiek tiek buksavo, bet netrukus jį jau buvo galima išvysti per rungtynes metantį 22 ar 25 taškus.
„Pradžioje reikėjo įsivažiuoti, bet dabar viskas gerai. Treneris pasitiki, o pats esu patenkintas savo žaidimu. Jaučiasi, kad esu legionierius, nes keliami didesni reikalavimai. Bet viskas atrodo tvarkoj, nusiskundimų iš trenerių nėra“, – pasakojo „Union Olimpija“ lyderis.
Atsisakė pinigų
D.Gailius su šeima galėjo apsipirkinėti ne Liublianos parduotuvėse, o Ukrainoje. Vasarą žaidėjas buvo sulaukęs pasiūlymų žaisti Rytuose, bet atsisakė pelningesnių pasiūlymų.
„Ukrainiečiai siūlė žymiai didesnį atlyginimą. Bet dar nesu senas, todėl mano prioritetas buvo daug žaisti“, – savo sprendimo motyvus atskleidė D.Gailius.
Ankstesniame interviu portalui basketnews.lt D.Gailius esą buvo minėjęs, kad Ukrainoje galima „pražūti“. Lrytas.lt paklaustas, ką turėjo omenyje, krepšininkas sakė: „Buvau kiek neteisingai suprastas. Pavartotas nelabai tinkamas žodis. Tiesiog man buvo svarbiausia daug žaisti, o pinigai nebuvo pagrindinis dalykas.“
Dvejų metų sutartį su „Union Olimpija“ sudaręs lietuvis dar nesvarsto scenarijaus, ar liktų Liublianoje po sezono ir tuo atveju, jei jis individualiai baigtųsi labai sėkmingai.
„Dar anksti apie tai kalbėti“, – pabrėžė D.Gailius.
Nors „Union Olimpija“ pernai susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais ir prarado vietą Eurolygoje, padėtis Liublianoje po truputį taisosi. D.Gailius atlyginimą gauna laiku, o klubas sėkmingai likviduoja skolas.
Po truputį atsistatantis tituluočiausias Slovėnijos klubas prioritetą teikia ne tik finansinių problemų sprendimui, bet ir aukštiems rezultatams Europos taurės, Adrijos lygos ir Slovėnijos čempionato frontuose.
Nelaidoja svajonių
Komandos lyderio vaidmuo, puikus butas Liublianoje šalia arenos ir kompaniją palaikanti šeima – tokia prabanga Slovėnijoje mėgaujasi D.Gailius.
Bet krepšininkas neturi tikslo klaidžioti po svečias šalis ir būtų labai laimingas, jei galėtų rungtyniauti Lietuvoje. Tačiau panašu, kad šiame karjeros etape tėvynėje jam tiktų tik „Žalgirio“ arba „Lietuvos ryto“ apranga.
„Su šeima legionieriaus duona nėra tokia sunki, bet, aišku, visada maloniau žaisti Lietuvoje. Ten – viskas sava“, – tikino D.Gailius.
Bent metams arba dviem, kaip numatyta sutartyje, D.Gailiui dar teks pamiršti gyvenimą Lietuvoje.
Bet su svajonėmis klaipėdietis neatsisveikina. Kaip ir su galimybe kada nors praverti Lietuvos rinktinės duris.
