Vilniaus klubas įstrigo Eurolygos D grupės dugne – vos 1 pergalė po 6 rungtynių.
Reguliariajame sezone liko 4 mačai, iš kurių „Lietuvos rytui“ reikia laimėti bent tris, nes net ir dvi pergalės paliktų tik menką teorinę viltį po Naujųjų neatsidurti Europos taurės turnyre.
Užduotis ekstremali, kai matai, kas laukia. Kitą savaitę namuose – Krasnodaro „Lokomotiv“, toliau – išvykos į Vitoriją pas „Laboral-Kutxa“ ir į Tel Avivą – pas „Maccabi“. Grupės finišas – Vilniuje su Belgrado „Crvena zvezda“.
„Pirmiausia privalome įveikti Krasnodaro komandą, – po ketvirtadienį 72:80 pralaimėtų rungtynių Atėnų „Panathinaikos“ kalbėjo D.Bauermannas. – Mums tai bus „mirk ar gyvenk“ dvikova.“
Vakar vilniečiai iš Atėnų skrido į Maskvą, o paskui į Krasnojarską, kur rytoj žais Jungtinės lygos rungtynes su „Jenisej“.
– Po daug žadančios sezono pradžios Atėnuose komanda ėmė strigti. Kur įžvelgiate didžiausias bėdas? – „Lietuvos rytas“ paklausė D.Bauermanno.
– Mums labiausiai trūksta stabilumo. Momentais žaidžiame išties gerai, bet imame ir supanikuojame. Be to, staiga nustojame gintis. Čia viena bėda.
Kitas dalykas: kai situacija tampa sunki ir artėja audra, mes nesame pakankamai vieningi.
O tokiomis akimirkomis itin svarbus susitelkimas.
Būtent taip padarė „Crvena zvezda“ ir „Panathinaikos“ per pastarąsias rungtynes su mumis. Kai jiems buvo sunku, sužaidė vieningai, palaikė sirgaliai. Kai kurie teisėjų švilpukai irgi nebuvo mums palankūs.
Mes supanikavome, pametėme žaidimo ritmą, koncentraciją, sugriuvo gynyba.
– Ar panikai pasiduoda visi žaidėjai?
– Jokiu būdu. Bet noriu pabrėžti, kad kaip komanda drauge dar nesame pakankamai ilgai, kad sugebėtume atsilaikyti kritiniais momentais. Reikia daugiau laiko, kad išmoktume drauge atsispirti sunkumams.
„Lietuvos rytas“ šį sezoną ne kartą parodė, kad gali žaisti gerai. Atėnuose po dviejų kėlinių prieš „Panathinaikos“ pirmavome 13 taškų – blogai rungtyniaudamas tokios persvaros nesusikrausi.
Bet kalbant apie tai, kas vyko po pertraukos, vėl tenka minėti stabilumo stygių. Su komanda šnekėjome, kad trečiajame kėlinyje turime būti pasirengę smarkesniam varžovų spaudimui, intensyvesnei gynybai.
Krepšininkai žinojo, kad taip nutiks. Bet viena yra žinoti, o kita – sugebėti atsispirti, atsilaikyti, nepalūžti. Būtent tokiais atvejais svarbiausia, kiek ilgai komanda žaidžia drauge.
– Bet penki iš eilės pralaimėjimai Eurolygoje gal liudija tai, kad tiesiog pritrūksta fizinių jėgų?
– Nesutinku. Kol aš dirbau Lenkijos rinktinėje, rudens pradžioje kiti „Lietuvos ryto“ treneriai nuveikė didelį darbą ruošdami ekipą sezonui.
Esu įsitikinęs, kad fiziniu pasirengimu neatsiliekame nuo savo varžovų Eurolygoje.
Tačiau akivaizdu, kad nesame labai atletiška komanda.
Peržvelgiant mūsų sudėtį pozicija po pozicijos ir lyginant su varžovais matyti, kad kitoms Eurolygos ekipoms mūsų krepšininkai dažnai nusileidžia sudėjimu ir fizinėmis galimybėmis.
Daug priešininkų paprasčiausiai yra atletiškesni ir stipresni. Šiuos trūkumus turime kompensuoti užsidegimu, greičiu.
O faktas, kad mes silpniau nei norėtume žaidžiame po pertraukos, neturi nieko bendra su nuovargiu.
– „Lietuvos ryto“ žaidimas labiausiai priklausomas nuo mažųjų – Omaro Cooko, Martyno Gecevičiaus, Renaldo Seibučio. Ką jūs galite pasakyti apie priekinę liniją?
– Žinoma, kad šie krepšininkai tempia komandą. Jie yra rezultatyviausi. O.Cooko mes prašome aikštėje daugybės dalykų ir jis gauna milžinišką krūvį. Todėl jam paskauda kelius, nugarą, o Atėnuose dar ir sirguliavo.
Žiniasklaida ir žmonės iš šalies savaip regi komandą. Jie turi teisę kritikuoti žaidėjus, trenerį. Toks gyvenimas.
Tačiau aš niekada viešai nekritikuoju pavienių krepšininkų ar atskirų grandžių. Krepšinis nėra paprastas. Problema negali būti vienas ar keli žmonės. Esame komanda.
Laimime kaip komanda, pralaimime kaip komanda ir sprendimų ieškome kaip komanda, visi drauge.
Be to, turime būti realistai. Žaidžiame labai stiprioje Eurolygos grupėje. Esu girdėjęs netgi tokią nuomonę, kad šio sezono D grupė – sunkiausia per visą Eurolygos istoriją.
Mes patekome į pagrindinį turnyrą per atrankos varžybas ir tikrai niekada nebuvome grupės favoritai. Jei būtumėte apklausę krepšinio ekspertus, nė vienas nebūtų pasakęs, kad „Lietuvos rytas“ pateks į kitą etapą.
Bet tai nėra pasiteisinimai. Rungtynes su „Maccabi“ turėjome laimėti. Belgrade irgi nepasinaudojome proga. Atėnuose pusę mačo buvo žaista gerai.
Galima žvelgti į situaciją neigiamai: laimėjome tik kartą. Bet aš manau, kad realybė yra kitokia ir reikia pastebėti gerus dalykus.
Nėra taip, kad esame triuškinami 20 taškų ir Eurolygoje atrodome beviltiškai.
– Eurolygos ir Jungtinės lygos tvarkaraščiai tokie, kad jums dažnai tenka iš vienų rungtynių skristi tiesiai į kitas. Labai sunku?
– Nėra gerai, kad šiomis savaitėmis esame priversti nuolat keliauti. Jungtinėje lygoje laukia irgi pajėgūs priešininkai, todėl mums dvigubai sunkiau žaisti Eurolygoje.
Tačiau kartoju: neieškome pasiteisinimų. Komanda turi prisitaikyti prie situacijos, eiti į aikštę ir būti stipresnė už bet kokias aplinkybes.
