33 metų 211 cm ūgio žaidėjas yra laimėjęs abu – Europos lygos ir Eurolygos – titulus. Savo kolekcijoje jis turi Europos bei pasaulio čempionatų medalius, laimėtus su Lietuvos rinktine, rašo oficiali Eurolygos svetainė.
R.Javtoko karjera nestebina, žinant, kad dar tūkstantmečio pradžioje jis buvo ne tik daugiausia žadantis Lietuvos talentas. Stebuklingus fizinius duomenis turintis lietuvius tada atlikdavo rekordinio aukščio dėjimus.
Tačiau 2002 metų gegužės pirmąją 140 kilometrų per valandą greičiu motociklu skriejęs R.Javtokas rėžėsi į atvažiuojantį automobilį. 22 metų sportininko ateitis tapo miglota.
Jam prireikė dešimties mėnesių, kad būtų atliktos visos būtinos operacijos – kojos, kelio ir peties. Jis negalėjo žaisti krepšinio beveik metus su puse.
Po tris mėnesius trukusių operacijų, specialios kaulą stiprinančios plokštės implanto kojoje, ilgo peties nervo gydymo bei mėnesių reabilitacijos pratimų, jo atsigavimo istorija skamba lyg stebuklas.
Tačiau R.Javtokas ne tik išgyveno ir atsitiesė – jis pasiekė tokią karjerą, kurią trokšta turėti daugelis krepšininkų.
„Niekada negalvojau, kas būtų susiklostę kitaip. Esu dėkingas, kad vis dar žaidžiu krepšinį, nes medikai sakė, jog tikrai nežaisiu, - pasakojo R.Javtokas. - Esu laimingas ir dėkingas už viską savo gyvenime. Turiu nuostabią šeimą, žaidžiu krepšinį ir esu čia.“
Po trumpo pasirodymo NCAA, kur vilkėjo Arizonos universiteto komandos marškinėlius, R.Javtokas 1999-aisiais pasuko į gimtinę, kur greitai išpopuliarėjo. Sirgaliai dievino jauno krepšininko gebėjimą aukštai pašokti, jo nuostabius dėjimus. 2001 metais Lietuvos krepšinio lygos (LKL) „Visų žvaigždžių“ savaitgalį R.Javtokas pademonstravo savo neįtikėtiną šuolį.
Tuomet jis įkrovė į 3,65 metrų aukštį iškeltą krepšį – 60 centimetrų aukščiau nei įprasta.
Tačiau po avarijos buvo labai abejojama, ar jis galės padaryti bent kažką panašaus į tai. Medikai buvo optimistai, kai sakė, kad jis galės vaikščioti po šešių mėnesių, tačiau jau po aštuonių mėnesių R.Javtokas vėl apsilankė salėje. Prireikė dar keleto mėnesių, kad jis nuliptų nuo dviračio treniruoklio ir žengtų į aikštę.
Tačiau galiausiai jis žaidė ir tai darė sėkmingai.
„Pamenu pirmąjį mačą po avarijos. Jie sakė: „Jis nebegali šokti, negali bėgti.“ Bet aš sugrįžau ir sužaidžiau pakankamai geras rungtynes, - sakė tuomet Vilniaus „Lietuvos ryto“ marškinėlius vilkėjęs krepšininkas. - Aš sugrįžau ir ne tik vaikščiojau ant parketo.“
Kai R.Javtokas prisimena tai, kas nutiko prieš daugiau nei dešimtmetį, jis sako, kad pagrindine sugrįžimo į normalų gyvenimą priežastimi buvo krepšinis. Jį labai palaikė šeima, nors mama ir pripažino, kad iš pradžių manė, jog sūnus negalės vaikščioti. Palaikė ir brolis, taip pat žaidęs krepšinį.
Tada „Lietuvos rytas“ surado geriausius Lietuvos specialistus. O „San Antonio Spurs“ ekipa, krepšininką NBA naujokų biržoje pasikvietusi pas save, keletą kartų R.Javtoką skraidinosi į JAV.
„Kai patyriau avariją, vienintelė motyvacija kurią turėjau – noras sugrįžti į krepšinio aikštę. Aplink mane buvę žmonės mane labai palaikė. Visi – draugai, komandos, visi man padėjo nepasiduoti“, - prisiminė R.Javtokas.
2005 metais su „Lietuvos ryto“ komanda R.Javtokas laimėjo Europos taurės trofėjų, o pats tapo naudingiausiu finalo žaidėju. Po dvejų metų jis tapo Eurolygos čempionu su Atėnų „Panathinaikos“ klubu, laimėjo Europos krepšinio čempionato bronzą su Lietuvos rinktine.
Ilgalaikis nacionalinės ekipos kapitonas 2010 į kolekciją įrašė ir pasaulio čempionato bronzą. O šiemet – ir „Eurobasket 2013” sidabrą.
„Kartais tai atrodo lyg stebuklas, - sakė R.Javtokas. - Esu labai laimingas, kad atsidūriau dabartinėje situacijoje. Negali žinoti, kaip viskas būtų klostęsi, bet gyvenimas viską sudėlioja. Esu laimingas, kad turiu visa tai. Tai geriausias dalykas, koks galėjo nutikti.“
