Dirba mėgėjų lygose
Kai įvairiose Kauno mėgėjų lygose statistiką rašanti mergina ilgosios pertraukos metu paima kamuolį į rankas ir vieną po kito svaido taiklius metimus, ne vienas žiūrovas pakraipo galvą.
Ne visi atpažįsta viena perspektyviausių Lietuvos krepšininkių buvusią A.Rinkevičiūtę, tačiau ši taiklumo neprarado.
2008-aisiais ji tapo Europos jaunių (iki 18 metų) čempione ir buvo pripažinta naudingiausia čempionato žaidėja.
Krepšinio ekspertai merginai piešė šviesią ateitį, juk moterų rinktinėje ji debiutavo vos 16-os. Tačiau koją pakišo sveikata, privertusi karjerą baigti tuomet, kai krepšininkės branda tik prasideda - 20-ies.
„Buvo sunku. Visiškai pasikeitė gyvenimo ritmas, tačiau iškart susiradau naujos veiklos, nes sėdėti ir nieko nedaryti negalėjau“, - lrytas.lt pasakojo A.Rinkevičiūtė.
Mergina save atrado akademinėje veikloje. Šiuo metu ji – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologijos ir antropologijos studijų programos ketvirtakursė. O vakarais įvairiose Kauno krepšinio lygose veda statistiką.
Pavargo nuo skausmų
Nesibaigiantys kojos skausmai 178 cm ūgio įžaidėją pradėjo persekioti dar 2006-aisiais, kai ji rungtyniavo Marijampolės „Arvi“ ekipoje.
Vilniaus „Teo“ komandoje 2010-ųjų pradžioje krepšininkė susidūrė su dar viena problema. Ji buvo pašalinta iš komandos dėl per mažo svorio.
Ketverius metus krepšininkę nuo skausmo gelbėjo vaistai. Taip ji rungtyniavo iki 2010 metų lapkričio. Tuomet verdiktas – susidėvėjo kairio klubo sąnario kremzlė. Ir pasirinkimas - operacija arba taškas profesionalės karjeroje.
„Manęs neužtikrino, kad operacija padės, o pavojus sveikatai buvo. Buvau nusivylusi, nes daug metų ėjau pas gydytojus tiek Kaune, tiek Vilniuje, bet jie nieko negalėjo padaryti. Leido vaistus ir tiek.
Pavargau nuo to, nes negalėjau žaisti normaliai. Esu maksimalistė - arba žaidžiu, arba nežaidžiu. Tuo metu negalėjau žaisti, kaip norėjau ir siekti, ko norėjau.
Gydytojai davė laiko pagalvoti. Su komandos gydytoju įvertinome pliusus ir minusus. Labai dažnai skųsdavausi, kad man skauda, kad negaliu kažko daryti. Tuomet priėmiau tokį sprendimą“, - prisiminė A.Rinkevičiūtė.
Šią vasarą mergina ruošėsi vėl pradėti sportuoti, tačiau gydytojai neleido to daryti.
„Pradėjau lankytis sporto klube, norėjau paruošti kūną, buvau paėmusi kamuolį, bėgiojau, tam tikrus judesius dariau, bet tada vėl prasidėjo, problemos atsinaujino“, - pasakojo A.Rinkevičiūtė.
Tęs studijas
Daugiau nei dešimt metų A.Rinkevičiūtei krepšinis buvo visas gyvenimas. Laisvalaikis, svajonės, viltys, ateitis – viskas buvo paremta krepšiniu.
„Neįsivaizdavau ką kito galėčiau daryti. Atrodė, kad žaisiu ir žaisiu, negalvojau, kad galėčiau nežaisti ir kokį kitą darbą dirbti“, - pasakojo jauna moteris.
Pasitraukusi iš krepšinio ji atsiribojo nuo daugelio su šiuo sportu susijusių žmonių. Bendrauti pasidarė per sunku. „Nežinau, sąmoningai ar ne taip atsitiko. Dabar atrodo, kad jau galėčiau bendrauti, jau daug laiko praėjo, bet tada atrodė, kad nelabai noriu prisiminti kažką iš to gyvenimo.
Sunku buvo. Gal tada taip neatrodė, bet dabar prisimindama savo veiksmus matau, kad buvo sunku“, - nusišypsojo ji.
Iš krepšinio pasitraukusi mergina pasirinko kitą kelią. Kitais metais baigsianti bakalauro studijas, ji nori tęsti mokslus magistrantūroje. Vėliau – doktorantūroje.
„Dabar mano tikslai – visai kita linkme pakreipti ir gana aukšti. Neatmetu galimybės ateityje kažką daryti su krepšiniu, bet dabar tas darbas man yra mėgėjiškas. Visai smagu vakarais statistiką parašinėti“, - pasakojo A.Rinkevičiūtė.
Mergaičių požiūris - kitoks
Vesdama statistiką Moksleivių krepšinio lygos (MKL) rungtynėse ji pagalvoja, kad pati galėtų tapti mergaičių trenere. Tačiau šiuos planus atideda ateičiai.
Tiesa, A.Rinkevičiūtė pastebėjo, kad jaunosios krepšininkės dabar kitokios, nei tuo metu kai ji pati žaidė MKL.
„Gal ne mano kompetencija yra vertinti, nežinau kame yra problema, ar mergaitėse, gal jos neranda motyvacijos, ar visuomenėje kažkas vyksta, tačiau, manau, kad lygis yra nebe toks.
Nebe taip kaip mano laikais. Kai mes žaidėme mergaičių požiūris buvo visai kitoks. Jos buvo atsidavusios. Man labai keista, kai dabar treneris paklausia, kodėl nesigynė, o krepšininkė sako: „Taip išėjo.“ Kaip galima taip sakyti? Ieško pasiteisinimų...
Kiekviename mieste yra stiprių ir talentingų krepšininkių, kurios nori ir stengiasi. Žiūrėsime kaip bus ateityje“, - apie dabartinę jaunųjų krepšininkių kartą kalbėjo A.Rinkevičiūtė.
