Pavadinimai parodo ir daugumos kitų Ispanijos krepšinio klubų rėmėjus. Tiesa, vienų klubų rėmėjai keičiasi vos ne kiekvieną sezoną, kiti klubai su tais pačiais verslo partneriais ryšių nenutraukia kelis dešimtmečius.
Ištikimiausias rėmėjas
Ištikimiausias Ispanijos krepšinio rėmėjas yra „Unicaja“ bankas. Jo pavadinimas ACB lygoje atsirado dar 1991 metais, tačiau faktiškai tų pačių bankininkų bendradarbiavimas su dabartiniu „Baloncesto Malaga“ klubu prasidėjo daug anksčiau.
Pagrindinis Malagos klubo rėmėjas nuo pat jo įkūrimo 1977 metais buvo „Caja de Ahorros de Ronda“ bankas. 1991 metais „Caja de Ronda“ susijungė su keturiais kitais bankais ir įkūrė „Unicaja“, tačiau po šio susiliejimo bankininkų parama Malagos krepšinio klubui tik padidėjo.
Šiuo metu „Unicaja“ bankas yra ne tik didžiausias rėmėjas, bet ir pagrindinis „Baloncesto Malaga“ krepšinio klubo akcininkas.
Suaugo su bankais
Kaip Malagos krepšinis suaugo su „Unicaja“ banku, Sevilijos krepšinis taip pat yra neatsiejamas nuo „Cajasol“ banko, o Saragosos krepšinis – nuo „Caja Inmaculada“ (arba paprasčiau CAI) banko.
1987 metais įkurtą Sevilijos klubą nuo pirmųjų jo gyvavimo dienų rėmė „Caja San Fernando“ (CSF) bankas. 2007 metais CSF susijungė su kitu banku ir tapo „Cajasol“, o 2010 metais vykdant centralizuotą Ispanijos bankų sektoriaus reformą su dar keliais bankais sudarė „Banca Civica“.
Krepšinio klubo pavadinimas, kaip ir banko, keliskart keitėsi, bet faktiniai rėmėjai lieka tie patys jau daugiau nei ketvirtį amžiaus.
CAI santykiai su Saragosos krepšiniu nebuvo tokie sklandūs. Nors šis bankas Saragosos komandą pradėjo remti dar 1982 metais, po dešimties metų bendradarbiavimas nutrūko. Netrukus tuometinį „CB Zaragoza“ klubą ištiko dideli finansiniai sunkumai ir jis 1996 metais pardavė ACB lygos licenciją, o po to keliems sezonams visai nutraukė savo veiklą.
2002 metais Saragosoje buvo įkurtas kitas klubas „Basket Zaragoza“, kurio pagrindiniu rėmėju iškart tapo CAI bankas. Po jo vėliava Saragosa susigrąžino vietą ACB lygoje ir vėl bando tapti svarbiu tašku ne vien Ispanijos krepšinio žemėlapyje.
Pakeitė ilgametį rėmėją
Daug trumpiau ACB lygoje dirba „Laboral Kutxa“ bankas, kurio stažas pradėtas skaičiuoti tik prieš ketverius metus.
Tiesa, 2009 metais Vitorijos „Saski Baskonia“ klubo pagrindiniu rėmėju tapo ne „Laboral Kutxa“, o „Caja Laboral“ bankas. Tačiau 2012 metais „Caja Laboral“ pradėjo susijungimą su „Ipar Kutxa“ banku, o naujas darinys gavo „Laboral Kutxa“ pavadinimą.
Kartu pavadinimą teko keisti ir krepšinio klubui.
Prieš tai Vitorijos klubą labai ilgai rėmė „Tau Ceramica“ (anksčiau vadinosi „Taugres“) keramikos bendrovė. „Taugres“ savo pavadinimą garsiausiai Baskų krašto komandai suteikė dar 1987 metais ir bendradarbiavimą tęsė iki 2009-ųjų.
Tačiau prasidėjus ūkio nuosmūkiui, kuris stipriai smogė Ispanijos statybų sektoriui, „Tau Ceramica“ bendrovei teko peržiūrėti savo politiką ir ryšiai su Vitorijos krepšinio klubu nutrūko.
Ūkio krizės pasėkmės
Praėjusį dešimtmetį nemažai Ispanijos klubų rėmė nekilnojamo turto ar draudimo bendrovės. Tačiau Ispaniją sukrėtusi ūkio ir finansų krizė privertė šių sektorių atstovus, ypač nekilnojamo turto bendroves, iš profesionalų sporto pasitraukti.
Nekilnojamojo turto bendrovių tarp ACB lygos pagrindinių rėmėjų visai nebeliko, o vienintelė klubui savo vardą suteikusi draudimo bendrovė yra FIATC, nuo 2011 metų remianti Badalonos „Joventut“ klubą. Prieš tai „Joventut“ klubą net dešimt metų rėmė kita draudimo bendrovė DKV.
Tiesa, draudikai stambų kąsnį atriekia ir Madrido „Real“ klubui. Ant jo marškinėlių yra MMT draudimo bendrovės reklama.
MMT praėjusį dešimtmetį (2006-2009 metais) buvo kito sostinės klubo „Estudiantes“ titulinė rėmėja, bet po to draudimo bendrovę į savo gretas perviliojo didesnes reklamos galimybes pasiūlę „karališkojo“ klubo vadybininkai.
Dar praėjusį sezoną „Barcelona“ klubo pagrindinė rėmėja buvo „Regal“ draudimo bendrovė, kurios pavadinimas buvo įtrauktas ir „Barcelona“ klubo krepšinio komandos oficialų pavadinimą. Tačiau sutarčiai pasibaigus, „Regal“ jos neatnaujino, o ant „Barcelona“ marškinėlių šį sezoną apskritai nėra jokios reklamos.
Šiais metais iš Ispanijos krepšinio pasitraukė dar dvi draudimo bendrovės: „Estudiantes“ klubą rėmusi „Asefa“ ir su San Sebastiano „Gipuzkoa“ klubu bendradarbiavusi „Lagun Aro“.
Poilsinių salų ypatumai
Kanarų ir Balearų salų klubus daugiausiai remia turizmo sektoriuje dirbančios ar jam labai artimos bendrovės.
Šį sezoną Balearų komandų ACB lygoje nėra, o Kanarams atstovauja dvi. Lagunos San Kristobalio klubo titulinė rėmėja kaip tik ir yra bendrovė, teikianti paslaugas į salas pailsėti atvykstantiems turistams – viešbučių tinklą turinti „Iberostar“.
„Iberostar“ buvo titulinis rėmėjas dar tada, kai Lagunos klubas žaidė Ispanijos antrojoje lygoje, po to padarė nedidelę pertrauką, o šiais metais pasirašė naują bendradarbiavimo sutartį.
Tuo tarpu ant Gran Kanarijos Las Palmaso klubo aprangos nuo 2012 metų yra maisto produktus ir odos priežiūros priemones gaminančios „Herbalife“ bendrovės logotipas.
Vienur – ragana, kitur – pienas
Daugelyje šalių arši konkurencija į sportą atveja mobiliojo ryšio tiekėjus. Tačiau Ispanijoje telekomunikacijos bendrovės galimybėmis reklamuotis remiant ACB lygos klubus domisi ne itin aktyviai. Ledus tik šiais metais pralaužė „Tuenti Movil“ bendrovė, pridėjusi gavo pavadinimą prie „Estudiantes“ klubo pavadinimo.
Taip pat šiais metais naują titulinį rėmėją radęs Manresos klubas gavo kone gražiausią ACB lygoje pavadinimą, kurį jam suteikė loterijas rengianti bendrovė „La Bruixa d‘Or“. Tai išvertus iš katalonų kalbos reiškia „Auksinė ragana“.
Kompostelos Santjago „Obradoiro“ yra vienintelis ACB lygos klubas, turintis du titulinius rėmėjus. Jo oficialų pavadinimą šį sezoną sudaro „Monbus“ transporto bendrovės ir „Leche Rio“ (išvertus iš ispanų kalbos „Pieno upė“) pieno produktų bendrovės prekės ženklo „Rio Natura“ pavadinimai.
„Monbus“ krepšinio klubą remia nuo 2010 metų, o „Leche Rio“ prie pagrindinių rėmėjų prisidėjo tik šį sezoną. Tačiau turbūt labiausiai už Ispanijos ribų išgarsėjusi Galisijos bendrovė „Leche Rio“ įvairius savo krašto sporto klubus remia ne vieną dešimtmetį.
Jos pavadinimą ilgai turėjo anksčiau ACB lygoje žaidęs Lugo „Breogan“ klubas.
Reklamuoja universitetą
Labiausiai neįprasta reklama puošia Mursijos klubo marškinėlius. Ant jų užrašytos raidės UCAM, kurios yra Mursijos Šventojo Antano katalikų universiteto (Universidad Catolica San Antonio de Murcia) sutrumpinimas.
Mursijos krepšinio klubas priklauso verslininkui Jose Luisui Mendozai Perezui, kuris kartu yra ir privataus Šventojo Antano katalikų universiteto steigėjas ir savininkas. Kadangi parduoti reklamos vietos kitam rėmėjui nepavyko, J.L.Mendoza Perezas nusprendė reklamuoti savo aukštąją mokyklą.
Beje, J.L.Mendoza išlaiko ne vien krepšinio klubą. Šis verslininkas remia Mursijos futbolo, tinklinio, dar kelių sporto šakų komandas, taip pat olimpinių žaidynių prizininkus kanojininką Davidą Calį ir plaukikę Mireią Belmontę.
Titulinio rėmėjo neturi
Titulinio rėmėjo šį sezoną neturi 7 iš 18 ACB lygos klubų. Tarp jų – abu garsiausi Ispanijos klubai „Real“ ir „Barcelona“.
Tiesa, „Real“ ir „Barcelona“ situacija yra išskirtinė. Teisę rėmėjams savo pavadinimą pridėti prie oficialaus pavadinimo šie klubai suteikia tik už labai solidžią sumą, o „karališkasis“ klubas titulinį rėmėją pastarąjį kartą turėjo dar XX amžiuje, kai kelis sezonus bendradarbiavo su virtuvės ir vonios įrangą gaminančia „Teka“ bendrove.
„Barcelona“ vadovybė yra liberalesnė, bet keliais šimtai tūkstančių eurų Katalonijos klubo irgi nesudominsi.
Titulinio rėmėjo šiuo metu taip pat neturi „Valencia“, „Fuenlabrada“, „Valladolid“, „Bilbao“ ir San Sebastiano „Gipuzkoa“ klubai.
Paramos sumos – skirtingos
Pasirašant bendradarbiavimo sutartį paramos suma paprastai nėra skelbiama. Vis dėlto kai kurie skaičiai paviešinami.
Žinoma, kad „La Bruixa d‘Or“ bendrovė Manresos klubui per sezoną skiria 300 tūkst. eurų, „Herbalife“ bendrovė Las Palmaso klubui – 500 tūkst. eurų, „Tuenti Movi“ bendrovė „Estudiantes“ klubui – beveik 1 mln. eurų.
Praėjusį sezoną „Estudiantes“ iš „Asefa“ bendrovės gavo 1,3 mln. eurų, „Gipuzkoa“ iš „Lagun Aro“ bendrovės – 700 tūkst. eurų, „Fuenlabrada“ iš energinius gėrimus gaminančios „Mad-Croc“ bendrovės – 600 tūkst. eurų.
Itin dosni žadėjo būti metalo laužą perdirbanti „Gescrap“ bendrovė. Ji 2011 metais sudarė sutartį su Bilbao klubu, kuriam per sezoną turėjo mokėti po 2 mln. eurų, bet įvykdė tik menką įsipareigojimų dalį ir paliko „Bilbao“ prie suskilusios geldos.
