EUROLYGA 2023

Eurolygos lankomumo lyderis – „Fenerbahce“, „Žalgiris“ prarado pocizijas

Du praėjusius sezonus Eurolygoje pagal žiūrovų skaičių pirmavęs Kauno „Žalgiris“ prarado lyderio poziciją. Lietuvos čempionų klubas nukrito į ketvirtąją vietą, o jį aplenkė Stambulo „Fenerbahce“, Vitorijos „Laboral Kutxa“ ir Tel Avivo „Maccabi“. Antrasis Lietuvos klubas Vilniaus „Lietuvos rytas“ lankomumo lentelėje – tik 14-as.

Du praėjusius sezonus Eurolygoje pagal žiūrovų skaičių pirmavęs Kauno „Žalgiris“ prarado lyderio poziciją.<br>M.Patašiaus nuotr. iš archyvo
Du praėjusius sezonus Eurolygoje pagal žiūrovų skaičių pirmavęs Kauno „Žalgiris“ prarado lyderio poziciją.<br>M.Patašiaus nuotr. iš archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Rolandas V.Eidvilas

Dec 26, 2013, 12:43 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 4:54 PM

Nauji „Fenerbahce“ lūkesčiai

Stambulo „Fenerbahce“ vadovai šiais metais nepagailėjo milijonų ryškioms žvaigždėms. Bent dalį treneriui Željko Obradovičiui ir brangiems krepšininkams išleistų pinigų grąžina klubo sirgaliai, gausiau negu praėjusiais sezonais užpildantys „Ulker“ („Fenerbahce“) arenos tribūnas.

Per pirmojo etapo rungtynes į tribūnas rinkdavosi vidutiniškai 12375 „kanarėlių“ gerbėjai. Tai – geriausias rezultatas Eurolygoje.

Sirgalių skaičius per „Fenerbahce“ rungtynes pradėjo didėti 2012 metų pradžioje atidarius šio klubo areną, tačiau į penkiaženklę zoną jis įžengė pirmą kartą (pernai reguliariajame sezone vidurkis buvo 9340 sirgalių).

Žiūrovų pagausėjimą galima paaiškinti naujais lūkesčiais, kurie padidėjo „Fenerbahce“ pasirašius sutartis su Ž.Obradovičiumi, Linu Kleiza, Nemanja Bjelica ir dar keliais žaidėjais. Be to, Stambulo komanda labai galingai pradėjo sezoną ir suteikė sirgaliams dar vieną priežastį ateiti į 13800 vietų turinčią areną.

„Žalgiris“ prarado pozicijas

Kiti trys pirmaujantys klubai daugiau negu dešimt tūkstančių sirgalių surinkdavo ir praėjusį sezoną. Tiesa, prieš metus jie rikiavosi kita eile.

Šį sezoną Vitorijos „Fernando Buesa“ areną ateina vidutiniškai 11170 žiūrovų, į Tel Avivo „Nokia“ („Yad Eliyahu“) – 11008, į Kauno „Žalgirio“ – 10520.

Pernai reguliariajame sezone „Žalgirio“ vidurkis buvo 14185, „Laboral Kutxa“ – 11499, „Maccabi“ – 10848.

Vitorijos ir Tel Avivo klubų statistika beveik nepasikeitė. Tuo tarpu Kauno komandos nuosmūkio priežastys – tos pačios, kaip „Fenerbahce“ pakilimo. Per vasarą susilpnėjo „Žalgirio“ sudėtis ir sumažėjo sirgalių viltys.

Turnyro vidurkis padidėjo

Viso Eurolygos reguliariojo sezono vidurkis šiais metais yra 7015 žiūrovų.

Tai – istorinis rezultatas, nes Eurolygai pavyko peržengti septynių tūkstančių ribą. Praėjusį sezoną į pirmojo etapo rungtynes ateidavo 6667 sirgaliai, užpraėjusį – 6705 sirgaliai.

Palyginti su praėjusiu sezonu statistika pagerėjo, nes Eurolyga atsikratė balasto – kelių klubų, kurie vilkosi lankomumo rikiuotės uodegoje: Gdynės „Prokom“, Zagrebo „Cedevita“, „Chimki“.

Tiesa, keli naujokai irgi atsidūrė tarp prasčiausių. Tačiau net absoliutus lankomumo autsaideris Kijevo „Budivelnyk“ (3960) sulaukdavo daugiau sirgalių negu trys minėti klubai praėjusį sezoną.

Belgrado klubų lenktynės

Šio sezono lankomumo rekordas buvo pasiektas pirmajame ture, kai Belgrado „Crvena Zvezda“ atidarymo rungtynes su Krasnodaro „Lokomotiv“ klubu surengė „Kombank“ („Beogradska“) arenoje. Šiuolaikinėje Eurolygoje debiutavusi „Crvena Zvezda“ sulaukė 19 tūkstančių aistruolių.

Kitas Belgrado klubas, Eurolygos senbuvis „Partizan“ nenorėjo atsilikti ir vienerias reguliariojo sezono rungtynes irgi surengė „Kombank“ arenoje. Tačiau pagerinti aršiausių varžovų rekordo nepavyko – į „Partizan“ ir „Budivelnyk“ mačą atėjo „tik“ 15,2 tūkstančio žiūrovų.

„Crvena Zvezda“ buvo truputį geresnė ir pagal reguliariojo sezono vidurkį. Į „Crvena Zvezda“ mačus ateidavo 9700 žmonių, į „Partizan“ – 9369.

Tai – penktas ir šeštas Eurolygos rezultatai.

Arena visada pilna

Bambergo „Brose“ nėra tarp Eurolygos lankomumo lyderių. Tačiau Vokietijos čempionų klubas vienintelis gali pasigirti tuo, kad jo arena visada būna pilna.

Žiūrovų skiltyje skaičius 6800 jau ne pirmą sezoną įrašomas per visas tiek Vokietijos lygos, tiek Eurolygos rungtynes.

Ketverias iš eilės šio sezono rungtynes laisvų vietų neliko Tel Avivo „Nokia“ arenoje. Jai įprastas skaičius 11060 žiūrovų truputį mažesniu buvo pakeistas tik per paskutinį pirmojo etapo mačą, kai pas „Maccabi“ komandą svečiavosi „Lietuvos rytas“.

Lombardijos sostinės šuolis

Palyginti su praėjusiu sezonu tarp Eurolygos senbuvių žiūrovų skaičių labiausiai padidino Milano „Emporio Armani“ klubas. Jei 2012 metų pabaigoje į jo rungtynes ateidavo 3540 žiūrovų, tai šiais metais bilietų į „Mediolanum Forum“ buvo parduodama dukart daugiau – 7252.

Sezono pradžioje milaniečiai į krepšinio varžybas vis dar rinkdavosi vangiai. Tačiau sulig kiekviena pergale susidomėjimas augo, o per rungtynes su Madrido „Real“ buvo pasiektas tarptautinių klubų varžybų Milane rekordas. „Karališkojo“ klubo atvykimo proga buvo nupirkti visi 12331 bilietas.

Tai buvo itin gera žinia Eurolygos vadovybei, nes 2014 metų pavasarį turnyro finalo ketvertas vyks Lombardijos sostinėje.

Šiais metais padidėjo ir kito Italijos klubo lankomumas. Sienos „Montepaschi“ persikėlė iš gimtojo miesto „Mens Sana“ arenos į didesnę Toskanos sostinės Florencijos „Nelson Mandela Forum“ ir ten iškart sulaukė aktyvesnio palaikymo. „Montepaschi“ žiūrovų vidurkis padidėjo nuo 4170 iki 5509.

Nuostatų nesilaiko

Prieš penkerius metus Eurolyga nurodė, kad A licenciją gavę klubai privalės žaisti bent 10 tūkstančių vietų turinčioje arenoje. Turnyro rengėjai buvo numatę pereinamąjį laikotarpį, kuris baigėsi 2012 metais, tačiau keli klubai reikalavimo nesilaiko iki šiol.

Mažesnėse arenoje žaidžia „Barcelona“, Maskvos CSKA ir „Montepaschi“.

CSKA ekipa praėjusio sezono pradžioje buvo persikėlusi į daugiau nei 10 tūkstančių vietų turinčią „Megasport“ areną, bet joje žaidė tik dalį rungtynių. Šį sezoną „armiečiai“ grįžo į net minimalius šiuolaikinius reikalavimus vargiai atitinkantį CSKA sporto kompleksą.

Krepšinio klubui buvo sudėtinga patekti į „Megasport“ dėl didelio jos užimtumo, o šiais metais ji buvo visai uždaryta. Naudojantis arena paaiškėjo daug jos projektavimo ir statybos trūkumų, todėl nuspręsta vos 2006 metais atidarytą pastatą rekonstruoti.

Kitos krepšinio varžyboms tinkamos didelės arenos dešimtmilijoninėje Maskvoje paprasčiausiai nėra. „Montepaschi“ klubas šiais metais pakeitė namus, bet „Nelson Mandela Forum“ reikalaujamų 10 tūkstančių vietų nėra – krepšinio varžybas čia gali stebėti 7500 žiūrovų.

Lankomumo autsaideriai

Į senąją areną sugrįžęs CSKA yra tarp daugiausiai sirgalių praradusių klubų. Jo lankomumas sumažėjo nuo 7148 iki 4798.

Tačiau didžiausius nuostolius šiais metais skaičiavo Stambulo „Anadolu Efes“. Biudžetą ženkliai sumažinęs ir su keliais geriausiais krepšininkais atsisveikinęs „Anadolu Efes“ pirmajame etape pagal lankomumą aplenkė tik „Budivelnyk“ ir užėmė priešpaskutinę vietą. Į Stambulo komandos rungtynes ateidavo vos 4023 sirgaliai (praėjusį sezoną – 6500).

Tarp lankomumo autsaiderių taip pat buvo Zielionos Guros „Stelmet“ (4171), Nantero JSF (4200), Strasbūro SIG (4543) ir „Barcelona“ (4731).

„Neptūnas“ – dešimtas

Europos taurės turnyre aštuonias pirmąsias vietas užėmė Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos klubai. Daugiausia žiūrovų sulaukdavo Berlyno ALBA – vidutiniškai 7484.

Už Vokietijos sostinės klubo išsirikiavo trys Ispanijos ekipos: „Valencia“ (6960), Saragosos CAI (6698) ir „Bilbao“ (5797).

Daug sirgalių visada palaikydavo Ulmo „ratiopharm“ (4860), Le Mano „Sarthe“ (4440), Bonos „Telekom“ (4160) ir Liono-Vilerbano ASVEL (4111) krepšininkus.

Į lankomiausių dešimtuką taip pat pateko Loimos „Bisons“ (3967) ir Klaipėdos „Neptūnas“ (3900).

Suomijos čempionų klubas dvejas pirmąsias rungtynes žaidė Helsinkio ledo rūmuose ir abukart sulaukė daugiau nei 6 tūkstančių sirgalių. Tačiau dėl didelio šios arenos užimtumo kitus svečius teko priimti mažesnėje Vantos miesto arenoje ir vidurkis sumažėjo.

Mažiausiai žiūrovų ateidavo į Ankaros „Ted Kolej“ (544), Sankt Peterburgo „Spartak“ (580), Aleksandrovaco „Igokea“ (760), Atėnų „Panionios“ (820) ir „Nižnij Novgorod“ (940) mačus.

Iššūkio taurės varžybose, kuriose irgi baigėsi pirmasis etapas, bet per jį komandos žaidė tik po trejas rungtynes, lankomumo lyderiai buvo Šolė „Basket“ (vid. 4516 žiūrovai), Jekaterinburgo „Ural“ (3900), Antverpeno „Giants“ (3100) ir Emilijos Redžo „Grissin Bon“ (2820) klubai.

Tarp šalių Lietuva – trečia

Visų trijų Eurolygos rengiamuose turnyruose dalyvavusių Lietuvos klubų lankomumo vidurkis buvo 6830 žiūrovų.

Pagal šį rodiklį Lietuva užimą trečiąją vietą. Mūsų šalį aplenkė Ispanija ir Serbija.

Ispanija Eurolygos ir Europos taurės varžybose turėjo 7 komandas. Į jų rungtynes ateidavo vidutiniškai 7208 žiūrovai. Į trijų Serbijos klubų mačus – 7176.

Tarp geriausiųjų taip pat patenka Izraelis (3 klubai, vid. 4769 žiūrovai), Vokietija (7 klubai, 4621 žiūrovas), Turkija (7 klubai, 4418 žiūrovai), Lenkija (1 klubas, 4171 žiūrovas), Graikija (4 klubai, 4036 žiūrovai) ir Suomija (1 klubas, 3967 žiūrovai).

Žiūrovų skaičius Eurolygos klubų arenose

12375 – Stambulo „Fenerbahce“.

11170 – Vitorijos „Laboral Kutxa“.

11008 – Tel Avivo „Maccabi“.

10520 – Kauno „Žalgiris“.

9700 – Belgrado „Crvena Zvezda“.

9369 – Belgrado „Partizan“.

9023 – Madrido „Real“.

8178 – Atėnų „Panathinaikos“.

7252 – Milano „Emporio Armani“.

7021 – Stambulo „Galatasaray“.

6800 – Bambergo „Brose“.

6101 – Miuncheno „Bayern“.

6080 – Malagos „Unicaja“.

6070 – Vilniaus „Lietuvos rytas“.

6060 – Pirėjo „Olympiakos“.

5705 – Krasnodaro „Lokomotiv“.

5509 – Sienos „Montepaschi“.

4798 – Maskvos CSKA.

4731 – „Bareclona“.

4543 – Strasbūro SIG.

4200 – Nantero JSF.

4171 – Zielionos Guros „Stelmet“.

4023 – Stambulo „Anadolu Efes“.

3960 – Kijevo „Budivelnyk“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.