Dešimt minučių pėsčiomis iš viešbučio „Panorama Zagreb“ – ir treneris atlydėjo vilniečius į savo brolio Draženo memorialinį muziejų.
Kroatijos krepšinio legenda Zagrebe pagerbta taip, kaip Lietuva nesugeba įamžinti jokio savo sportininko.
D.Petrovičiaus vardu pavadinta ir didžiausia krepšinio arena, ir miesto aikštė greta.
Joje iškilęs bronzinis metančio krepšininko paminklas, o šalia esančio dangoraižio pirmajame aukšte – D.Petrovičiaus muziejus.
Pasitiko trenerio motina
Neįtikėtinų gabumų snaiperis 1993-iųjų birželį žuvo per autokatastrofą Vokietijos greitkelyje būdamas karjeros viršūnėje – vos 28-erių. Tragedijos išvakarėse jis buvo sužaidęs paskutines savo rungtynes Kroatijos rinktinėje.
„Lietuvos ryto“ komandą muziejuje pasitiko Biserka Petrovič. Motina labiausiai pasistengė, kad jos jaunėliui atminti atsirastų memorialas, kurio steigėjai – D.Petrovičiaus fondas, Kroatijos vyriausybė, Zagrebo miestas ir Nacionalinis sporto muziejus.
„Jaučiuosi pagerbta jūsų apsilankymo“, – vyresniojo sūnaus Aleksandro dabar treniruojamiems krepšininkams sakė B.Petrovič.
Pamatė, už ką pelnė šlovę
Pamatę eksponatus ir trumpą filmą apie D.Petrovičių vilniečiai savo akimis įsitikino, kodėl iš Šibeniko miesto kilęs snaiperis pelnė šlovę visame pasaulyje. Jis metimais žudė varžovus klubų varžybose Europoje, olimpinėse žaidynėse, planetos ir žemyno pirmenybėse ir galiausiai NBA, sukaupdamas išskirtinę trofėjų kolekciją.
1986 metais D.Petrovičius įmetė 22 taškus į „Žalgirio“ ekipos su Arvydu Saboniu krepšį Europos klubų čempionato finalo rungtynėse, kurias laimėjo Zagrebo „Cibona“.
Dabar muziejuje greta guli du krepšinio kamuoliai: ant vieno – Kroatijos, ant kito – Lietuvos krepšinio legendos autografai.
112 taškų per vienas rungtynes buvusios Jugoslavijos čempionate – toks nepagerinamas yra krepšinį menu pavertusio Kroatijos Mozarto rezultatyvumo rekordas.
„Buvau vaikas, bet apie D.Petrovičių jau žinojau, – sakė „Lietuvos ryto“ kapitonas Stepas Babrauskas. – Ir visas pasaulis žinojo. Labai gaila, kad jo karjera taip baigėsi: manau, Draženas būtų pasiekęs naujų įspūdingų rezultatų tiek Amerikoje, tiek Europoje.“
Emocijos veržėsi per kraštus
O ketvirtadienį vakare A.Petrovičius, paskui kurį kažkada į krepšinio salę Šibenike atėjo aštuonmetis brolis, vėl vedė treniruotę „Lietuvos rytui“.
Komanda sportavo toje pat arenoje, kur antradienį 84:83 nugalėjo „Cedevita“ komandą Europos taurės „Last 32“ etapo P grupėje.
Dar dienai Kroatijos sostinėje vilniečiai liko dėl suspausto tvarkaraščio. Šeštadienį jų jau laukia Jungtinės lygos mačas Kazanėje. Ten ekipa skris šiandien tiesiai iš Zagrebo per Maskvą.
„Treneri, ar kelių neskauda?“ – Omaro Cooko klausimą palydėjo kitų „Lietuvos ryto“ krepšininkų juokas.
„Viskas gerai“, – nusišypsojo A.Petrovičius.
Mieste, kuriame gyvena jo šeima, vykusi dvikova prieš „Cedevita“ – ankstesnį A.Petrovičiaus klubą – 54-erių treneriui buvo labai emocinga. Vienu metu kroatas nusiplėšė švarką ir bloškė ant grindų. Paskui sudėjęs rankas krito ant kelių prieš teisėją po vilniečiams nepalankaus švilpuko.
„Taip, mano reakcija kai kada buvo perdėta, – vakar emocijoms atslūgus prisipažino A.Petrovičius. – Prasiveržė įtampa. Bet, kita vertus, buvo pakankamai priežasčių pykti.“
Į Vilnių grįš kitą savaitę
Ketvirtadienį vilniečiai jau modeliavo žaidimą prieš „Uniks“.
Tačiau treneriai neslėpė, kad turnyrine prasme svarbesnis už Jungtinės lygos rungtynes egzaminas „Lietuvos ryto“ lauks kitą antradienį – Europos taurės trečiajame ture Saragosoje su CAI.
„Lietuvos ryto“ komanda į Ispaniją iš Rusijos sekmadienį skris vėl neužsukusi į Vilnių.
