L.Kleiza fibaeurope.com užsiminė, kad dar nėra apsisprendęs iki galo. Į tai atkreipti dėmesį ir siūlo V.Garastas.
„Juk būna tokių atvejų, kad sklando kalbos, jog žaidėjas nerungtyniaus, o tada jis sako: „O kodėl? Aš žaisiu.“ Juk dar niekas neaišku, – sakė V.Garastas. – Gal žmogus buvo pavargęs, be nuotaikos. Ėmė ir leptelėjo.“
Sausio 3 dieną L.Kleiza atšventė 29-ąjį gimtadienį. Pasak V.Garasto, toks amžius tikrai nėra riba rinktinės žaidėjui.
„Linui dar tikrai ne laikas. Jis labai reikalingas komandai, buvo įvertintas Europoje, – kalbėjo buvęs Lietuvos rinktinės strategas. – Yra daug krepšininkų, kurie žaidžia būdami vyresni nei trisdešimties. Dalis jų aikštėje atrodo labai gerai. Toks amžius dar labai geras. Juk krepšininkas būna subrendęs, patyręs.“
V.Garastas teigė, kad per savo metus rinktinėje ir Krepšinio federacijoje įprato netikėti pavieniais pareiškimais. Pasak buvusio Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento, atsisakymas žaisti galioja tik tada, kai krepšininkas apie tai pasako asmeniškai.
„Aš pats tikėdavau tik tada, kai išgirsdavau savo ausimis. Kalbų buvo ir bus visada. Bet galutinį sprendimą pirmiausia išgirsta treneris“, – sakė V.Garastas.
O jeigu nutiktų taip, kad L.Kleiza nuspręstų palikti rinktinę, pasak V.Garasto, ji nesubyrėtų.
„Gal Donatas Motiejūnas, Jonas Valančiūnas tars dar rimtesnį žodį. Nors nemanau, kad Linas nežais, bet jeigu taip nutiktų, atsirastų, kas perimtų atsakomybę. Ne kartą buvo, kai atrodė, kad rinktinę palikus vienam ar kitam krepšininkui viskas subyrės, bet atsirasdavo kitų žaidėjų“, – kalbėjo V.Garastas.