Gaurais apaugusi galva, žaliai ir baltai išmarginti marškinėliai, krepšinio kamuolį primenantys antpečiai, pirštinės bei batai. Rankose – skydas ir kuoka, skirta gintis nuo priešų. Štai tokį personažą kas kartą namų rungtynėse mato krepšinio aistruoliai.
Bet, ko gero, geriausiai Žalgirinį atpažįsta mažiausieji „Žalgirio“ arenos lankytojai. „Žalgirio“ talismanas yra nuolat aktyvus, energingas ir visada šypsosi. Tačiau kas slepiasi po šia kauke ir kiek darbo tenka įdėti, kad viskas atrodytų išties įspūdingai?
Neilgai trukus bus pilnametis
Žalgirinio personažas gyvuoja jau 16 metų, todėl drąsiai galima sakyti, kad dauguma jaunesnių Kauno „Žalgirio“ aistruolių tiesiog užaugo kartu su šiuo veikėju. Tačiau ir dabar šis talismanas per rungtynes yra geras vaikų draugas.
Iš tiesų puikus sprendimas – tuo metu, kai tėvai įnirtingai palaiko krepšininkus, jų vaikai linksmai laiką leidžia kartu su Žalgiriniu ir netrukdo įsijautusiems suaugusiesiems stebėti rungtynių.
Tiek prieš kelerius metus, tiek dabar ši situacija nesikeičia.
Debiutą ženklino pergalės
Krepšinio komandos talismanas savo darbą pradėjo dar legendinėje Kauno sporto halėje. Nuo tų laikų nemažai kas pasikeitė, tačiau Žalgirinio debiutas 1999 metais buvo išties lemtingas – laimėta Lietuvos krepšinio, Šiaurės lyga ir, be abejonės, visiems kuo puikiausiai į atmintį įstrigusi Eurolyga.
Pats pirmasis Žalgirinio kostiumą buvo pakviestas užsivilkti Pantomimos teatro aktorius Marius Sekmokas. Galima sakyti, jog jis ir užaugino šį personažą ir sukūrė jam istoriją. Per visą gyvavimo laikotarpį neišvengiamai keitėsi ir personažo išvaizda. Dėl atliekamų sudėtingų triukų, dėl paprasčiausio patogumo vaikščioti teko taisyti keletą aprangos detalių.
Žalgirinis toks, kokį matome dabar, – ilgo darbo ir kūrybinio proceso vaisius, prie kurio prisidėjo ir pats pantomimos aktorius M.Sekmokas. Juk kas geriau, jei ne pats Žalgirinis, žino, ko jam reikia, norint jaustis patogiai ir saugiai.
Trenerio raginti nereikėjo
Šį sezoną su Žalgirinio vaidmeniu debiutavo Kauno sporto centro mokyklos sportinės gimnastikos treneris Gediminas Jurevičius. Gavęs pasiūlymą tapti Kauno „Žalgirio“ talismanu kaunietis nedvejojo, nes pirmiausia tai jam – didžiulė garbė. Pagrindinė Kauno krepšinio komanda turi ilgą istoriją, per savo gyvavimo laikotarpį yra išgyvenusi visokiausių – tiek linksmų, tiek liūdnesnių – etapų, todėl tapti tokios komandos talismanu G.Jurevičiaus antrą kartą raginti nereikėjo.
Paklaustas, ką Žalgirinis turi veikti per rungtynes, sportininkas sakė: svarbiausia yra užimti žmones pertraukėlių metu. Mat pasikeitus Eurolygos taisyklėms ir atsiradus pusės minutės pertraukėlei, šokėjos ne visada pasirodo aikštėje, todėl čia turi pasirodyti Žalgirinis.
Taip pat svarbu mokėti bendrauti su vaikais ir juos užimti ir, be abejonės, įkaitinti publiką. Tiesa, šis darbas paprastai labai skiriasi, kai komandai laimi arba pralaimi. Pastaruoju atveju žmonės būna pikti ir neretai išsilieja ant paties Žalgirinio.
Emocijos daro savo, bet talismanas to, regis, labai nesureikšmina. „Žinoma, visada smagiau, kai komanda laimi, ir tuo metu plūstančios emocijos turbūt atperka visas nesėkmes“, – sako G.Jurevičius.
Kiekvieną kartą ruošiasi
Šį sezoną per pertraukas Žalgirinis atlieka ypač daug ir sudėtingų triukų. Kad viskas pavyktų sklandžiai, prieš išeidamas į aikštę, kaip ir krepšininkai, komandos talismanas turi tinkamai apšilti ir pasiruošti darbui. Paprašytas įvardyti, kas yra sunkiausia aikštėje, G.Jurevičius atsakė: daryti salto ir susitvarkyti su apranga. Ilgi Žalgirinio plaukai, kurie nuolat krinta ant veido, stebintiems iš šono galbūt daug klausimų nekelia, bet pačiam G.Jurevičiui juos susitvarkyti nelengva.
„Tai iš tiesų labai sunku, nes darydamas salto nežinai ir nematai, kur nusileisi, todėl turi būti ypač atsargus“, – tikina sportinės gimnastikos treneris. Todėl prieš išeidamas į aikštelę Žalgirinis turi pasilikti bent pusvalandį, kad galėtų neskubėdamas tinkamai pasirengti ir išvengti galimų nesklandumų.
Aikštelėje improvizuoja
Situacija aikštelėje nuolat kinta, o ir šokėjos dažnai užima visą aikštę savo pasirodymu, tad Kauno „Žalgirio“ talismanui tenka improvizuoti.
„Yra buvę atvejų, kai darant atbulinį salto nepavyko nusileisti ant kojų ir gana skaudžiai kritau ant nugaros. Teko pasitelki fantaziją ir įtikini žiūrovus, kad taip viskas ir turėjo būti“, – atskleidė Žalgirinis.
G.Jurevičius visus pasirodymus kuria pats, taip pat turi vieną bendrą šokį kartu su „Žalgirio“ šokėjomis. Kartais jis žvilgteli, kaip sekasi kitų, nebūtinai Lietuvos, klubų talismanams, bet jų stengiasi nekopijuoti, o būti originalus ir daryti tai, kas jam pačiam patinka. Žinoma, daug kas priklauso ir tiesiog nuo sėkmės.
Mielai keliautų ir į išvykas
Paprastai komandos talismanai linksmina tik savus sirgalius, savose arenose, nebent yra numatyta ir suderinta kokia nors programa.
Per visą talismano istoriją yra buvęs vienas atvejis, kai dar ankstesnis Žalgirinis praėjusiame sezone išvyko su komanda į VTB vieningosios lygos rungtynes ir ten neva stojo į kovą su vietos komandos talismanu – superšunimi Danku. Ši dvikova Žalgiriniui baigėsi liūdnai – slystelėjęs jis patyrė čiurnos traumą. Tačiau tokie nutikimai – labai reti.
Pats G.Jurevičius mielai keliautų su komanda į visas išvykas, jei tik būtų tokia galimybė. Bet kol kas šį aktyvų, linksmą, nuotaikingą talismaną galima sutikti kiekvienose „Žalgirio“ namų rungtynėse.
Komandos talismanas visada viliasi pergalių
Vasario 13 dieną iškovoję itin svarbią pirmąją pergalę Eurolygos TOP 16 etape, Kauno „Žalgirio“ krepšininkai praėjusią savaitę vyko į Madridą, kur jų penktadienį laukė ne mažiau svarbus susitikimas, o kartu ir itin stiprus varžovas – Madrido „Real“.
Artimiausios rungtynės, kuriose sirgaliai vėl galės pamatyti Žalgirinį, vyks kitą pirmadienį Lietuvos krepšinio lygoje su Utenos „Juventus“ ekipa.
Šiek tiek geriau pažinę sudėtingą ir atsakingą Žalgirinio darbą, krepšinio aistruoliai galbūt visai kitomis akimis žiūrės į jo atliekamus triukus.
