Didžioji pertrauka NBA rungtynėse šeštadienį Klivlande bus ilgesnė dėl Ž.Ilgausko, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Cavaliers“ klubas rengiasi pagerbti 38 metų lietuvį, atstovavusį Klivlando klubui net 14 sezonų, o paskui tapusį „Cavaliers“ generalinio vadybininko konsultantu.
Per iki 18 min. pailgintą pertrauką arenoje bus rodomi vaizdo įrašai apie 221 cm ūgio vidurio puolėjo karjerą.
Kiekvienas į rungtynes atėjęs aistruolis gaus proginius Ž.Ilgausko marškinėlius, o vaizdai dviejuose milžiniškuose ekranuose „Cavaliers“ aistruoliams leis prisiminti ryškiausius Ž.Ilgausko žaidimo momentus.
Ž.Ilgauskas Klivlande yra pasiekęs kelis klubo rekordus – sužaidęs daugiausia rungtynių (771), atkovojęs daugiausia kamuolių (5904), atlikęs daugiausia blokų (1269), o pagal pelnytus taškus (10 616) per komandos istoriją yra antras.
„Esu laimingas ir sujaudintas šio įvertinimo, – pabrėžė Ž.Ilgauskas. – Klivlandas ir „Cavaliers“ buvo didelė mano gyvenimo dalis, ir tai bus labai išskirtinė ir didi diena man ir mano šeimai.
Noriu padėkoti „Cavaliers“ ir sirgaliams, nes man nusišypsojo laimė žaisti čia, dirbti ir vadinti Klivlandą savo namais.“
Net ir „Miami Heat“ superžvaigždė LeBronas Jamesas, žaidęs kartu su Ž.Ilgausku Klivlande septynerius metus, žadėjo būti greta lietuvio šeštadienio vakarą.
Prieš šventinį renginį „Beacon Journal“ kalbino buvusius Ž.Ilgausko komandos draugus, trenerius ir vadovus. Istorija apie Didįjį Z – bendražygių žodžiais.
Padarė įspūdį kaip asmenybė
Wayne’as Embry (buvęs „Cavaliers“ vadovas): „1996 metais naujokų biržoje mes turėjome du šaukimus: 12-ąjį ir 20-ąjį. Manėme, kad dėl jo pėdos traumų mums verta surizikuoti ir palaukti. Bet mes labai jo norėjome.
Buvome praradę Bradą Daugherty, taigi mums reikėjo didelio žmogaus. 12-uoju šaukimu paėmėme Vitalijų Potapenką ir mums labai pasisekė, kad Ž.Ilgauskas vis dar nebuvo pašauktas. Nebesukome galvos, kai atėjo 20-asis šaukimas.
Labiau nei kaip krepšininkas jis mums paliko įspūdį kaip asmenybė. O jo charakteris formavo jo žaidimą. Jis buvo labai užsispyręs. Turėjo aistrą žaisti krepšinį. Per savo gyvenimą didžiuojuosi pasirinkęs kelis žaidėjus, ir Z yra vienas jų.“
Vadino Klivlando atspindžiu
Brevinas Knightas (buvęs „Cavaliers“ žaidėjas, atėjęs į NBA tais pačiais metais kaip ir Ž.Ilgauskas): „Z yra toks žmogus, apie kurį niekada nebūčiau pagalvojęs, kad tapsime artimi. Jis kitos tautybės, matė pasaulį visiškai kitaip, bet tai nesutrukdė tapti draugais iki šios dienos.
Aš iš Naujojo Džersio kalbėjau darkytu slengu, Cedricas Hendersonas iš Memfio kalbėjo savu akcentu, o čia dar prisidėjo Žydrūnas ir Vitalijus.
Svarbiausia priežastis, kodėl jo marškinėliai turi kaboti arenoje, yra ta, kad jis – Klivlando atspindys. Jis čia gyveno, žaidė, įsiliejo į visuomenės gyvenimą, o pridėjus jo rodiklius NBA, jo numeris turi pakilti į palubes.
Niekada nemačiau Z prislėgto. Per visus tuos metus galėčiau rankų pirštais suskaičiuoti atvejus, kai jis buvo liūdnas. Jis mėgo leisti laiką smagiai. Tuo metu klube jaunų vaikinų buvo dauguma. Mes daug ko nežinojome. Shawnas Kempas buvo vienintelis veteranas, kuris padėjo mums išvengti bėdų. Buvo geras laikas. Jei Z reikėjo kur nors nuvažiuoti, nė vienas jam nesiūlydavo savo automobilio. Jis buvo siaubingas vairuotojas. Tiesiog siaubingas. Kai matai tiek įlenkimų ar įbrėžimų, gali padaryti tik tokią išvadą.“
Įtaka komandai – neįkainojama
Danny Ferry (buvęs „Cavaliers“ krepšininkas ir vadovas): „Išmainyti Z buvo neapsakomai sunku. Jo įtaka, charakteris, darbas, pavyzdys komandai buvo neįkainojami. Be to, buvau žaidęs su Z, pažinojau jį labai ilgai, jis buvo draugas. Tai nebuvo lengva diena (2010 m. Ž.Ilgauskas buvo iškeistas į „Washington Wizards“, bet ten nesužaidė nė vieno mačo ir netrukus grįžo į „Cavaliers“. – Red.).
Tais laikais daug su juo kalbėjausi. Maniau, kad jam bus sveika pereiti kitur baigus žaisti. Darbas klubo vadovybėje nėra toks smagus, bet atima tiek pat energijos kiek ir žaidžiant. Tačiau vis tiek galima mėgautis nauju gyvenimo iššūkiu ir posūkiu.
Visi mes gyvenime patiriame nusivylimų – yra dar baisesnių dalykų nei pėdos traumos. Bet jei myli krepšinį taip, kaip Žydrūnas, viską gali įveikti. Jis jautė atsakomybę klubui, kuris jį pasirinko, suteikė galimybę ir dosniai jam mokėjo. Jis viską ėmė į širdį. Tai parodo, kokį tvirtą charakterį jis turi.
Aš pats patyriau dvi kelio operacijas per metus, bet jis neleido man pasiduoti. Tai buvo 1996–1997 metais, kai jis buvo jaunas. Jis nenorėjo, kad pasitraukčiau, tad sulaužė abu mano ramentus. Jis buvo puikus bendražygis, puikus draugas. Bet jis siaubingas golfo žaidėjas. Geriausia, ką jis sugeba, – pataikyti į kamuoliuką.“
Suartino ir rusų kalba
Vitalijus Potapenka (buvęs „Cavaliers“ krepšininkas): „Pirmą kartą Žydrūną sutikau stovykloje Čikagoje. Niekada nebuvau jo matęs ir nieko apie jį negirdėjau. Bet jis iškart man priminė Arvydą Sabonį. A.Sabonį aš stebėjau augdamas, o būdamas lietuvis Z priminė jį, nes irgi sugebėjo taikliai mesti, perduoti kamuolį ir suvokė žaidimą.
Mes abu susikalbėjome rusiškai, ir tai mus vienijo. Kultūra, juokai, maistas – turėjome daug bendra. Aš buvau naujokas Klivlande, taigi mes tyrinėjome miestą drauge. Gyvenome tame pačiame apartamentų komplekse, tad daug laiko praleisdavome kartu. Net kai palikau Klivlandą, palaikėme ryšį.“
Profesionalas ir už aikštės ribų
Mike’as Brownas (buvęs „Cavaliers“ treneris): „Nelieskime krepšinio reikalų. Jis tiesiog puikus žmogus. Aš mėgavausi būdamas šalia jo aikštėje ir už jos ribų. Jis – tikras profesionalas. Padėjo daugybei žaidėjų aikštėje ir gyvenime – kaip rūpintis savo kūnu, kaip tobulinti žaidimą. Visi šie maži dalykai neatsispindi statistikos protokole.“
Chrisas Grantas (buvęs „Cavaliers“ generalinis vadybininkas, atleistas šią savaitę): „Po lokauto (2011 m. – Red.) jis nusprendė baigti karjerą. Domėjosi galimybe dirbti krepšinyje, o aš jį gerai pažinojau. Jis ėmė padėti klubui dirbdamas krepšinio skautu. Mes skyrėme jam vis daugiau užduočių. Jis pakelia daug, nes yra šviesus žmogus ir turi toną patirties.
Jis labai natūralus. Visi jį mėgstame. Jis dirbo lyg pamišęs, panašiai kaip būdamas žaidėjas. Žiūrėjo vaizdo įrašus, norėjo vykti į Europą ar Starkvilį. Norėjo atiduoti visą save šiam darbui. Z patirtis ir žinios, domėjimasis žaidėjų tobulėjimu teigiamai veikia jaunuosius „Cavaliers“ krepšininkus.“
Buvo ir tėvas, ir brolis
LeBronas Jamesas (buvęs „Cavaliers“ krepšininkas): „Pasikalbu su Z dažnokai – bent kartą ar du per mėnesį. Jis man reiškia viską. Kai ateini į lygą būdamas naujokas, ieškai lyderio, veterano, iš kurio galėtum mokytis. Jis išmokė mane, kaip būti profesionalu aikštėje ir už jos ribų.
Nuo pat pirmos dienos žinojau, kad tai bus vyrukas, su kuriuo visada liksime draugai.
Norėjau padaryti viską, kad padėčiau jam sulaukti kuo daugiau šviesių dienų. Norėjau laimėti čempionatą dėl jo. Man truputį trūko (2007 m. „Cavaliers“ pasiekė NBA finalą, bet ten pralaimėjo. – Red.), bet suteikiau jam šiek tiek smagių akimirkų.
Šiam klubui jis yra viskas. Ne tik dėl krepšinio, bet ir dėl visuomeninės veiklos. Jis matė, kaip klubas kilo, daugybę trenerių, kelis savininkus, daugybę komandos draugų. Tai tarsi karuselė, vis besisukanti ratu. Man pasisekė, kad pradėjau karjerą čia, jis buvo su manimi, kartu mes išgyvenome labai šviesių momentų.
Andersonas Varejao („Cavaliers“ krepšininkas): „Z man lyg vyresnysis brolis. Jis padėjo man ir krepšinyje, ir gyvenime.
Kai patekau į NBA, nemokėjau angliškai. Jis pasirūpino manimi ir priglaudė po savo sparnu. Man bus labai įdomus šis vakaras, bus daug emocijų, nes jis – didelė mano gyvenimo dalis. Nežinau, ar jis verks. Tikiu, kad taip. Tikiu, kad tai bus pirmas kartas, kai pamatysiu Z verkiantį.
Jis vis dar siaubingas vairuotojas. Tiesiog siaubingas.“ („Beacon Journal“, „The Plain Dealer“, LR)
Ž.Ilgausko karjera
1994–1996 m. Kauno „Atletas“.
1996–2010 m. „Cleveland Cavaliers“.
2010–2011 m. „Miami Heat“.
Pripažinimas. Ž.Ilgauskas yra vienintelis Lietuvos krepšininkas, išrinktas į NBA Visų žvaigždžių rungtynes (2003 ir 2005 m.).
Skirtingi, bet tapo draugais
Ž.Ilgauskas papasakojo apie savo ryšį su LeBronu Jamesu, su kuriuo jam septynerius metus teko žaisti „Cleveland Cavaliers“ klube:
„Jei pažvelgtumėte iš šalies, mes negalėtume būti labiau skirtingi. Pirmiausia – amžiaus skirtumas. Jis atėjo tiesiai iš vidurinės mokyklos, o aš tais pačiais metais vedžiau. Vien tai rodo, kokie mes skirtingi. Be to, jis afroamerikietis iš Akrono miesto, o aš – iš Rytų Europos. Tarp mūsų dideli kultūrų skirtumai.
Tačiau mes esame artimi, mūsų šeimos yra artimos. Gerbiame vienas kitą, abu žaidėme iš visų jėgų. Abiem rūpėjo mūsų amatas. Aš stengiausi būti tas, kuris ateina į salę anksčiausiai, tačiau daugybę kartų atkeliaudamas į salę 8 valandą ryte rasdavau LeBroną, kuris jau treniruodavosi ten kokią valandą. Mums rūpėjo komanda ir jos žaidimas. Laikui bėgant mes vis labiau įleidome šaknis, o komandos žaidimas gerėjo. Abu jautėme, kad tai beveik mūsų miestas – aš čia gyvenau jau ilgai, o jis augo visai netoli nuo Klivlando.
Mūsų asmenybės sutapo. Galbūt mes ne visada sutardavome dėl visko žaisdami kartu, bet visada gerbėme vienas kitą. Vertinau jį taip pat, kai jis buvo 18-metis naujokas ir kai tapo naudingiausiu lygos žaidėju. Mūsų draugystė nesikeitė. Visada jį vertinau taip pat – su pagarba.“
