„Partizan“ sporto draugijos prezidentas Duško Vujoševičius ir „Crvena Zvezda“ krepšinio klubo prezidentas Nebojša Čovičius susitikę rankos vienas kitam nepaspaudžia. Jų atstovaujamų sporto organizacijų priešprieša peraugo į asmeninę nesantaiką, o abu vyrai apie varžovų klubą ir vienas apie kitą jau daug metų nėra pasakę nė vieno gero žodžio.
Tačiau nesutaikomi varžovai turi ir vieną bendrą priešą – nuo abiejų klubų vadovų smarkiai kliūna Belgrado miesto valdžiai, kuri D.Vujoševičiaus manymu, yra palankesnė „Crvena Zvezda“, o N.Čovičiaus teigimu, pataikauja „Partizan“.
D.Vujoševičius ir N.Čovičius sutaria tik dėl vieno – pinigų sporto klubams miestas skiria per mažai.
Miestas pažadų netesi
Belgrado valdžiai sunku įtikti abiem didiesiems klubams. Juolab kad miesto iždas nėra be dugno ir pinigų trūksta ne tik sportui.
Pernai už tai, kad „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ pateko į Eurolygą, miestas abiem klubams skyrė po 4 mln. dinarų (po 119 tūkst. litų). Už patekimą į „Top 16“ etapą buvo pažadėta dar 10 mln. dinarų (298 tūkst. litų), bet sąlygą įvykdęs ir tarp 16 geriausiųjų prasibrovęs „Partizan“ šių pinigų negavo. Ir negaus.
„Nors buvo žadama 10 mln. dinarų, dabar siūloma sumą sumažinti iki 2 mln. dinarų (60 tūkst. litų). Tai – nesąžininga“, - praėjusią savaitę skundėsi D.Vujoševičius.
Belgrado sporto ir jaunimo sekretoriato vadovas Slavko Gakas patikslino, kad suma bus didesnė. Miestas „Partizan“ klubui pažadėjo 4 mln. dinarų (119 tūkst. litų), į Europos taurės atkrintamąsias varžybas patekusiai „Crvena Zvezda“ – 3 mln. dinarų (89 tūkst. litų). Tačiau kartu S.Gakas pridūrė, jog pinigai klubus pasieks tik tada, kai „miesto ižde atsiras laisvų lėšų“. Kitaip tariant – nežinia kada.
„Mums pinigų reikia tuoj pat, - piktinosi D.Vujoševičius. – Noriu pasakyti, kad klubo ekonominė padėtis kasdien vis blogėja ir jau dabar yra žemiau kritinės ribos“.
„Partizan“ sporto draugijos vadovui nereikėjo ilgai ieškoti, kas labiausiai kaltas dėl to, jog miestas nevykdo pažadų. D.Vujoševičius dūrė pirštu į N.Čovičių, kuris šiuo metu yra laikinosios Belgrado valdybos narys (laikinoji valdyba buvo sudaryta praėjusių metų lapkritį atstatydinus sostinės merą Draganą Džilasą).
„Partizan“ rezultatai – geresni
Kai mero pareigas ėjo Serbijos demokratų partijos lyderis D.Džilasas, miesto valdžia dviem didiesiems sporto klubams buvo dosnesnė. Tai – nesunku paaiškinti, nes buvęs Belgrado meras nuo 2009 metų yra Serbijos krepšinio federacijos (KSS) prezidentas.
Tiesa, nei D.Vujoševičius, nei N.Čovičius nebuvo patenkinti ir tada. Abiejų klubų vadovai buvo šventai įsitikinę, kad miestas per mažai pinigų duoda jiems ir per daug – konkurentams.
„Partizan“ sporto draugijos vadovas dažniausiai kalba, kad parama nėra proporcinga rezultatams, ir jo klubui turėtų atitekti didesnė miesto skiriamų pinigų dalis.
Sporto ir jaunimo sekretorius S.Gakas pabandė nuraminti D.Vujoševičių paskelbdamas, kad nuo 2008 metų „Partizan“ iš miesto gavo 153 mln. dinarų (4,55 mln. litų), o „Crvena Zvezda“ – tik 56 mln. dinarų (1,67 mln. litų).
D.Vujoševičius atkirto, kad šie skaičiai tik patvirtina jo žodžius, nes „Partizan“ didžiąją dalį pinigų gavo kaip premijas už pasiektus rezultatus. Pasak D.Vujoševičiaus, neskaičiuojant šių premijų, kaip paprasta parama į „Crvena Zvezda“ sąskaitą pervesti 40 mln. dinarų (1,19 mln. litų), į „Partizan“ – tik 30 mln. dinarų (0,89 mln. litų).
Kitus pinigus „Partizan“ gavo už iškovotus Serbijos ir Adrijos lygų čempiono titulus bei laimėjimus Eurolygoje. Vien už patekimą į Eurolygos finalo ketvertą (2010 metais) miestas „Partizan“ klubui skyrė 20 mln. dinarų (595 tūkst. litų).
Varžovų klubo vadovas žiūrėdamas į tuos pačius skaičius mato kitokį vaizdą. „Serbijos sporte 12 metų tęsiasi „Partizan“ diktatūra. Vyriausybė ir Belgrado valdžia pataikauja vienam klubui. „Crvena Zvezda“ ir kitus klubus bandoma sunaikinti, o D.Džilasui neužteko drąsos, kad pripažintų tikrovę“, - prieš kelis mėnesius tuometinį merą kaltino N.Čovičius.
Kaltino interesų konfliktu
Oponentai tuometiniam Belgrado merui ir šalies krepšinio federacijos vadovui D.Džilasui dažnai priekaištaudavo ir dėl interesų konflikto. „Man nekyla klausimas ar D.Džilasas klubams padėdavo kaip meras, ar kaip KSS prezidentas. Manau, kad jis padėdavo kaip partijos vadovas, - tvirtino serbų ekonomistas Ljubomiras Madžaras. – Pagrindinis D.Džilaso tikslas buvo ne padėti klubams, o privilioti naujų rinkėjų“.
Vis dėlto taip manė ne visi. „Tai, kad vietos valdžia padeda savo klubams, yra sena tradicija. „Crvena Zvezda“ ir „Partizan“ – geriausi mūsų sporto atstovai, todėl natūralu, kad miestas jiems skiria pinigų. Tai, kad D.Džilasas šiuo metu vadovauja ir miestui, ir krepšinio federacijai, yra sutapimas, todėl interesų konflikto nematau“, - aiškino teisės profesorius Zoranas Ivoševičius.
„Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ pateko į Eurolygą, todėl suprantama, kad D.Džilasas padeda jiems kaip Belgrado meras. Tačiau jis taip pat yra KSS prezidentas ir turi rūpintis visos Serbijos krepšiniu. Leidome, kad sunyktų Vršaco klubas, krepšinio žemėlapyje nebėra Čačako, Leskovaco, Valievo, kurie buvo mūsų žaidimo lopšys. Federacija ir jos vadovas privalo būti budrūs“, - perspėjo Kragujevaco „Radnički“ klubo treneris Miroslavas Nikoličius.
Siūlo priešingus modelius
D.Vujoševičius turi paprastą receptą, kaip išvengti kalbų apie galimą interesų konfliktą ir racionaliai remti sporto klubus. Jis siūlo, kad skiriamą sumą lemtų klubų rezultatai.
„Pastaraisiais metais valstybė pradėjo spręsti pagalbos sporto klubams klausimus. Tai reikia sutvarkyti įstatymais, kurie nurodytų, kaip konkrečiai ministerijos ir savivaldybės privalo padėti sporto klubams. Taip pat turi būti sukurtas lėšų panaudojimo kontrolės mechanizmas“, - sako „Partizan“ sporto draugijos vadovas.
Tiesa, Belgrado miesto taryba dar 2010 metais patvirtino klubų finansavimo taisykles, bet D.Vujoševičiaus manymu, šio potvarkio neužtenka ir jis nėra tinkamai vykdomas.
O kai kurie visuomenės veikėjai galvoja, kad Serbijos sportas turi tvarkytis visai kitaip. „Belgrade yra daug apgriuvusių pastatų ir apleistų parkų. Norėčiau, kad lėšos būtų skiriamos jiems tvarkyti. Sporto klubus reikia privatizuoti, kad pinigus uždirbtų patys. O jeigu ne – tegul išnyksta“, - siūlo Belgrado teisininkas Milošas Paligoričius.
Mažieji klubai nyksta
Belgrado krepšinio istoriją rašė ne vien „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“. Jugoslavijos, o paskui Serbijos pirmojoje lygoje žaidė daug sostinės klubų. Keli iš jų yra laimėję pirmenybių medalius ir iškovoję kelialapius į Europos turnyrus, užauginę visą pulką į Jugoslavijos bei Serbijos rinktines patekusių krepšininkų.
Tačiau OKK ar „Radnički“ pergales jau padengė laiko dulkės, o šių bei kitų Belgrado klubų vadovai skundžiasi, kad jiems išgyventi tampa vis sunkiau.
„Belgradas visą dėmesį skiria didiesiems klubams. Tuo tarpu mažesnieji nyksta, - sako „Beovuk“ klubo vadovas Miša Lakičius. – Ratas katastrofiškai susiaurėjo. Kažkada Belgrado čempionate dalyvavo 70 komandų. Vos ne kiekvienoje žaidė po du tris itin gabius jaunuolius. Sudėjus, visame mieste buvo du šimtai perspektyvių krepšininkų. Dabar jų likę vos dešimt ar penkiolika“.
Seniūnijoms nerūpi
Miesto valdžia rūpintis mažesniaisiais sporto klubais pavedė seniūnijoms. Bet kasdieniais buitiniais reikalais apsivertusios seniūnijos šio darbo kratosi.
„Radnički“ sporto draugija ir krepšinio klubas priklauso Zvezdaros seniūnijai. Beldžiausi į visas duris, bet man visur sakė, kad versčiausi kaip išmanau“, - pasakojo vienas garsiausių serbų trenerių Dušanas Ivkovičius, kuris yra „Radnički“ sporto draugijos ir krepšinio klubo prezidentas.
„Kur tik nueinu, visų bendrovių ar bankų vadovai sako, kad remia „Crvena Zvezda“ arba „Partizan“. Bet ar galės krepšinis išgyventi, jeigu Belgrade liks tik „Crvena Zvezda“ ir „Partizan“? Žinoma, negalės“, - klausia ir pats atsako OKK klubo prezidentas Ljubiša Džurovičius.
„Buvo laikai, kai janyčarai atimdavo mūsų stipriausius vaikus. Janyčarų nebėra, bet padėtis panaši: gabiausi jauni krepšininkai, sulaukę vos 10 ar 11 metų priversti išvykti į užsienio klubus. Tai jau tapo problema. Privalome ieškoti kompleksinių jos sprendimo būdų“, - mažųjų klubų silpnėjimą su jaunųjų krepšininkų išvykimu į užsienį susiejo D.Ivkovičius.
Kyla naujam skrydžiui
Vis dėlto kai kurie klubai sugeba suktis net ir sudėtingomis sąlygomis. „Jei turite žmonių, kurie myli klubą, krepšinį ir yra įtakingi kaip Borislavas Stankovičius (ilgametis FIBA generalinis sekretorius), sunkumus galima įveikti“, - tvirtina L.Džurovičius.
Jo vadovaujamas OKK vėl skleidžia sparnus ir rengiasi naujam skrydžiui. Klubas, kuriame kadaise žaidė B.Stankovičius ir serbų krepšinio legenda Radivoje Koračas, baigia įrengti naują areną, jau dabar vadinamą geriausia specializuota krepšinio arena Belgrade, ir rengiasi mesti iššūkį „Crvena Zvezda“ bei „Partizan“ klubams.
„Mums labai padėjo Palilulos seniūnija, įsigijusi ilgai OKK priklaususią seną salę, kurią iš mūsų norėjo paprasčiausiai pavogti. Gavome FIBA paramą, už ją įsigijome aikštės dangą, švieslentes, krepšius. Tikimės, kad ši arena bus lizdas, kuriame perėsime naujus koračus“, - šviesia ateitimi tiki L.Džurovičius.
Eina kitokiu keliu
Savo nišą rado ir jauniausias Belgrado klubas, tik šį sezoną Adrijos lygoje debiutavęs „Mega Vizura“. Jį įkūrė „Beobasket“ agentūros vadovai, o „Mega Vizura“ branduolį sudaro jauni žaidėjai, kuriuos agentūra nori įsiūlyti turtingiems užsienio klubams. Atsigauti į šį klubą taip pat atvyksta patyrę, bet karjeros krizę išgyvenantys krepšininkai.
Praėjusį sezoną „Mega Vizura“ aprangą vilkėjo Bobanas Marjanovičius ir Novica Veličkovičius, šį sezoną žaidžia Ratko Varda, o neseniai grįžo ir užsienyje laimės neradęs N.Veličkovičius.
„Stengiamės geru keliu nukreipti jaunus krepšininkus. Pagrindiniai mūsų rėmėjai – užsieniečiai, su kuriais seniai asmeniškai bendrauja „Beobasket“ vadovai“, - aiškina „Mega Vizura“ direktorius Predragas Stajčičius.
Tačiau Serbijos sporte privatus, į miesto kišenę nelendantis klubas yra tarsi balta varna ir jam nebus lengva įrodyti, kad galima tvarkytis visiškai kitaip negu „Partizan“ ar „Crvena Zvezda“.
