„Tokiai komandėlei kaip Prienai nugalėti du Eurolygos klubus per dvi dienas... Pusfinalyje tikėjome pergale, na, bet finale...“ – Panevėžyje sukurtu stebuklu sunkiai galėjo patikėti V.Šeškus. Jo treniruojama komanda LKF taurės turnyro finale po pratęsimo 92:91 nugalėjo Vilniaus „Lietuvos rytą" ir antrus metus iškovojo šį trofėjų.
Specialistas manė, kad žaidėjai bus pavargę. Tačiau komandinė dvasia ir begalinis noras laimėti padarė savo.
„Jie žaidžia iš visos „dūšios". Rungtynėms su tokiomis komandomis vyrų nuteikti nereikia. Turėjome labai didelį norą laimėti. Jei žaidėjai nebūtų nusiteikę, nepadėtų nei geriausios taktikos, nei geriausias pasiruošimas“, – stebuklo recepto dalelę – puikią atmosferą komandoje", - atskleidė V.Šeškus.
Jis sutiko, kad ši pergalė – didžiausia Prienų klubo istorijoje. O jei prieniškiai vis dėlto būtų išleidę pergalę, „TonyBet“ būtų labai nusivylę.
„Komanda nusipelnė tos pergalės“, – pabrėžė V.Šeškus, pridūręs, kad komanda turėjo puikią progą laimėti dar prieš pratęsimą.
Trečia komanda Eurolygoje?
„Kokie komentarai? Vau, – šypsojosi rezultatyviausiai Prienų klube finale žaidęs Laimonas Kisielius (24 tšk.). – Žaidėme prieš dvi Eurolygos komandas ir laimėjome. To ne kiek nesitikėjome, bet viduje labai norėjome.“
„Gal Lietuvai reikia trečios komandos Eurolygoje“, – nusijuokė krepšininkas.
V.Šeškus buvo santūresnis. Eurolyga kuklaus Prienų klubo treneriui dabar atrodo kaip sapnas.
„Laimonas pasakė pajuokaudamas. Pirma reikia gerai sužaisti LKL, BBL. Dvi Lietuvos komandos Eurolygoje – normaliai. Tegul bent Europos taurėje normaliai dalyvauja“, – pastebėjo V.Šeškus.
Treneris tikisi, kad triumfas LKF taurėje įkvėps krepšininkus lemiamoms kovoms LKL čempionate.
„Matote, koks šiemet tas LKL. Gali pralaimėti šeštai, septintai komandai. Manau ta pergalė turėtų mus įkvėpti. Bet reikia neatsipalaiduoti“, – šyptelėjo strategas.
Žeminantis pralaimėjimas
„Lietuvos ryto“ stovykloje nuotaikos buvo niūrios. Nors finale jie išvengė akistatos su principiniu varžovu, antausį skėlė tie, iš kurių jo tikėjosi mažiau.
„Reikia priimti šį pralaimėjimą kaip vyrui, nors tai labai žeminantis pralaimėjimas. Tikėjome, kad galime laimėti, bet yra kaip yra. Turime visi prisiimti atsakomybę ir žiūrėti tiesai į akis“, – po pralaimėjimo pasiteisinimų neieškojo Renaldas Seibutis.
Klubo vyriausiasis treneris Aleksandras Petrovičius lemiamu metu pasigedo šaltesnių žaidėjų nervų.
„Noriu pasveikinti Prienų komandą su trofėjumi. Turėjome tiek daug galimybių perlaužti mačo eigą, bet to nepadarėme. Kai supratome, kad situacija bloga, ėmėme nervintis ir pridarėme klaidų. Didžiausia klaida buvo per paskutinę ketvirtojo kėlinio minutės pertraukėlę.
Žaidėjams sakiau, kad turime gintis prie tritaškio linijos ir rizikuoti palikti atvirą baudos aikštelę. Bet praleidome tritaškį. Ir viskas. Padarėme per daug klaidų. Net geriausi mūsų rungtynių žaidėjai – R.Seibutis ir J.Palaciosas - lemiamu metu prarado kamuolius“, – kalbėjo A.Petrovičius.
Teisėjo sprendimas likus 1,6 sek. iki pratęsimo pabaigos skirti pražangą J.Palaciosui prieš besiveržiantį M.Lukauskį jam pasirodė keistokas.
„Toje atakoje gerai gynėmės, bet gavome pražangą. Negaliu pasakyti, ji buvo ar ne“, – teigė A.Petrovičius.
Nors „Lietuvos rytas“ laiko ruoštis LKF finalo ketvertui turėjo į valias, A.Petrovičius pabrėžė, kad tai buvo ne prasto pasiruošimo, o koncentracijos rungtynėse problema.
„Tai mums didelis pralaimėjimas. Pergalė būtų suteikusi pasitikėjimo likusiai sezono daliai. Mūsų pagrindinis tikslas – čempionų titulas. Bet dabar negalime eiti į priekį nusivylę. Turime ruoštis lemiamoms kovoms kituose turnyruose“, – sakė A.Petrovičius.
Prisiminė „Žalgirio“ tragediją
Po finalo spaudos konferencijoje vėl buvo prisimintas žiaurusis „Žalgirio“ pralaimėjimas Eurolygoje Tel Avive 2004-aisiais, kai kauniečiai išleido iš rankų kelialapį į Eurolygos finalo ketvertą.
Todėl likus 1,6 sek. prie baudų metimo linijos stojęs Mindaugas Lukauskis žinojo, ką daryti su kamuoliu.
Pirmąją baudą su Fortūnos šypsniu pataikęs panevėžietis, antrąją prametė tyčia. Kamuolį po krepšiu sugriebę vilniečiai normaliam metimui laiko nebeturėjo.
„Nereikia net sakyti žaidėjams, patys atėjo ir pasakė – antrąją pramesime. Pasimokė iš tų laikų, kai žaidė „Žalgiris" ir „Maccabi.“ Dabar niekam nebereikia to sakyti, – tikino V.Šeškus. – O pati paskutinė ataka buvo spontaniška. Net nežinau, ką tada sakiau. Tik tiek, kad tikrai turėjo būti dvi užtvaros.“
