Jis baigė karjerą Lietuvos rinktinėje, be klubo treniravosi Švedijoje iki spalio mėnesio, tačiau net ir būdamas 36 metų nenurimo, - rašo fibaeurope.com.
FIBA Iššūkio taurės turnyre Bolonijoje R.Kaukėnas atrodo kaip paauglys, nors šį mėnesį jam suėjo 37-eri.
Jis žaidė net 32 minutes ir pelnė 12 taškų, padėdamas Emilijos Redžo „Grissin Bon“ (Italija) komandai pusfinalyje 66:55 nugalėti Gaziantepo „Royal Hali“ (Turkija).
Lietuvis tikrai neprimena pavargusio nuo krepšinio žaidėjo ir sekmadienio vakarą Bolonijoje gali papildyti savo titulų kolekciją, jei finale įveiks Liubercų „Triumf“ (Rusija).
„Aš buvau pavargęs, bet po pertraukos vasarą vėl jaučiuosi pilnas energijos, – fibaeurope.com pasakojo R.Kaukėnas. – Mėgaujuosi krepšiniu, o fiziškai mano kūnas jaučiasi taip pat gerai, kaip prieš dešimt metų.
Esu laimingas, kad fizinė būsena leidžia man žaisti taip, kaip reikia treneriui ir komandai“.
Per savo karjerą R.Kaukėnas yra laimėjęs 2007 metų Europos čempionato bronzą su Lietuvos rinktine. Jis turi daug titulų, iškovotų Italijos ir Lietuvos pirmenybėse.
Tačiau tai nereiškia, kad dar vieno apdovanojimo jis nori mažiau nei 20-metis komandos draugas Ojaras Silinšas iš Latvijos.
„Trofėjus yra trofėjus, juos visada prisimeni“, – sakė R.Kaukėnas.
Daugiausia titulų jis yra iškovojęs Italijoje, kur du karjeros etapus rungtyniavo Sienos „Montepaschi“ klube, tarpe vieną sezoną sužaidęs Madrido „Real“.
Praėjusį rudenį jis buvo sudaręs trumpą sutartį su Vitorijos „Laboral Kutxa“.
Kai baskų klubas kontrakto su lietuviu nepratęsė, R.Kaukėnas vėl grįžo į Italiją.
Šioje šalyje lyg tyčia visada žaidžia labai gerai, ne tik Sienos „Montepashi“ klube.
Emilijos Redžo komandai Iššūkio taurės varžybose 37 metų lietuvis pelno po 15,3 taško ir atlieka po 3,4 rezultatyvaus perdavimo.
Sėkmingai jis žaidžia ir Italijos lygoje, kur renka po 11,8 taško.
„Kiekvienoje šalyje krepšinis šiek tiek skiriasi. Sunku nusakyti kuo, bet aš žaidžiu Italijoje jau daug metų, taigi, turbūt išmokau čia žaisti“, – svarstė R.Kaukėnas.
Po studijų JAV, pirmuosius penkerius metus Europoje iš Vilniaus kilęs 194 cm ūgipo krepšininkas keitė komandas kasmet.
„Keičiau klubus dažnai, nes visada norėjau patekti į komandą, kurioje gaučiau daug žaidimo laiko ir greičiau mokyčiausi.
Tačiau geriausiai mano šeima jaučiasi Italijoje, ten mes esame laimingi.
Galbūt tai ir yra visa ko priežastis – būti laimingu“.
