EUROLYGA 2023

Pusfinalio mįslės: ko tikėtis iš Šaro ir trenerių taktiktos?

Kalbant apie būsimą Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Kauno „Žalgirio“ dvikovą LKL finišo tiesiojoje, vis dar sunku patikėti, kad tai bus pusfinalis, o ne finalas. Bet realybė tokia, kad po 15 metų pertraukos „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvivaldystė sugriauta. 

Daugiau nuotraukų (1)

Donatas Urbonas

May 9, 2014, 12:01 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 3:39 AM

„Man labai gaila, kad šios komandos susitinka pusfinalyje, nes žiūrovai nepamatys pilno reginio – dviejų stipriausių komandų mūšio finale ir pilnų arenų“, – portalui lrytas.lt sakė krepšinio treneris Šarūnas Sakalauskas.

Ilgamečius Lietuvos krepšinio lyderius nuvertusios mažesnių miestų komandos į LKL įnešė naujovių, bet tuo pačiu it Robinas Hudas atėmė iš sirgalių virtinę „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ mačų. Pusfinalyje iki dviejų pergalių įvyks daugiausia trys rungtynės.

„Prognozuoti šio pusfinalio nugalėtojo negaliu, nes komandos atrodo praktiškai lygios“, – būsimi „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ susirėmimai intrigavo Š.Sakalauską.

Prieš nenuspėjamą kovą dėl vietos LKL finale, portalas lrytas.lt bandė atsakyti į įdomiausius pusfinalio klausimus.

Kas stipresnis?

„Lietuvos rytas“ jau ketverius metus laukė šios akimirkos. Sostinės klubas reguliariajame sezone abu kartus nugalėjo „Žalgirį“ ir pirmą kartą nuo 2010-ųjų pagaliau aplenkė amžinąjį varžovą turnyro lentelėje.

Gruodžio 22-ąją Vilniuje „Lietuvos rytas“ sugadino „Žalgiriui“ Kalėdas įspūdinga pergale 90:58. Tuo tarpu antroji akistata Kaune balandžio 26-ąją buvo kur kas dramatiškesnė. Žalgiriečiams apmaudžiai iššvaisčius 5 taškų persvarą per mažiau nei 60 sekundžių, aikštės vidurys pergalės šokiui vėl priklausė „Lietuvos rytui“ (86:84).

Ar šie rezultatai įrodo, kad „Lietuvos rytas“ šį sezoną demonstruoja geresnį žaidimą? Š.Sakalauskas leidžia suprasti, kad taip.

„Grįžtant į paskutinį mačą Kaune, reikia pastebėti, kad pagrindiniai „Lietuvos ryto“ žaidėjai M.Gecevičius, O.Cookas, J.Palaciosas ir D.Songaila žaidė labai nedaug (atitinkamai 16, 17, 12 ir 14 min. – Red.). Tai parodo, kad „Lietuvos rytas“ žaisdamas prieš „Žalgirį“ dar nėra išnaudojęs visų savo galimybių. Su didesniu šių žaidėjų indėliu „Lietuvos rytas“ pusfinalyje gali sustiprinti savo žaidimą“, – pastebėjo Š.Sakalauskas.

Bet treneris perspėja, kad „Lietuvos rytui“ nederėtų užmigti ant laurų, nes reguliariojo sezono kovos labai skiriasi nuo atkrintamųjų varžybų.

„Rungtynėse su Madrido „Real“ žalgiriečiai parodė, kaip gali žaisti“, – „Top 16“ atsisveikinimo mačą su Eurolygos finalo ketverto dalyviais prisiminė Š.Sakalauskas. „Žalgiris“ Kaune tuomet fantastiškai patiesė „Real“ 87:80.

Kam parankesnė trumpesnė serija?

„Nė vienai komandai“, – konstatuoja Š.Sakalauskas. Anot eksperto, per tokią trumpą seriją treneriai neturės laiko eksperimentams.

Kai „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ žaisdavo finale, pirmą kartą pralaimėjusi komanda dar turėdavo marias laiko pasitaisyti. Po antrosios nesėkmės ekipa gaudavo paskutinį šansą.

Tačiau dabar frazė „kiekvienas taškas yra gyvybiškai svarbus“ nėra tik banali mintis. Klubai tiesiog neturi teisės klysti.

„Ilgesnėje serijoje būtų daugiau rizikos, taktinių sprendimų. Labai trūks tų rungtynių“, – neabejojo Š.Sakalauskas.

Mažesnė rizika ir mažiau taktinių naujovių – dar viena vagystė iš krepšinio žiūrovų. Jau užtenka to, kad sirgaliai išvys daugiausia tris didžiųjų Lietuvos klubų susirėmimus, kai finalo serijose per 15 metų „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ pateikdavo vidutiniškai bent po penkis krepšinio spektaklius.

Atrodo, kad trumpesnė serija neparanki visiems – ir labiau susivaržysiančioms „Žalgirio“ bei „Lietuvos ryto“ komandoms, ir gero krepšinio pasiilgusiems aistruoliams.

Bet yra viena krepšininkų grupė, kuriai galbūt į naudą labiau išeis ne kiek trumpesnė serija, o tai, kad „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ akistata įvyks dar pusfinalyje. Tai – legionieriai, LKL finalo serijose po pralaimėjimų greitai pajausdavę namų ilgesį ir norą kuo greičiau pradėti atostogas. Neretai kai kurie legionieriai finale tiesiog nublankdavo.

Tačiau dabar skubėti nėra kur, nes priešakyje – arba kova dėl aukso, arba pažeminimas ir gniuždantis mūšis dėl „Žalgiriui“ ir „Lietuvos rytui“ beverčio LKL bronzos medalio. 

„Žalgiris“ turi tik vieną legionierių – J.Dentmoną, kurio grįžusio į namus JAV niekas nesuprastų, jei iš Europos neparsivežtų jokio titulo. Pats apie titulus svajojęs J.Dentmonas nelinkęs blankiu žaidimu užbaigti savo reklaminės kampanijos NBA klubams.

Tuo tarpu „Lietuvos ryto“ legionierių ketvertui – Juanui Palaciosui, Omarui Cookui, Zabianui Dowdellu ir Stevanui Jelovacui, sezono pabaiga dar nė nesisapnuoja. Vilniečiai dar kovoja ir Jungtinės lygos fronte, todėl paplūdimių sezonas atsidarys negreitai.

Sustabdyti J.Dentmoną – nugalėti „Žalgirį“?

Utenos „Juventus“ (0 tšk., 0 naud. bal. per 10 min.) ir Kauno rajono „LSU-Atletui“ (6 tšk., 2 naud. bal. per 12 min.) komandoms prasčiausios J.Dentmono rungtynės LKL šį sezoną nepadėjo palaužti „Žalgirio“, bet akivaizdu, kad Lietuvos čempionai su amerikiečio pagalba įjungia aukščiausią pavarą.

Penkiuose pralaimėtuose LKL mačuose iš šešių, kuriuose žaidė J.Dentmonas, buvo galima įžvelgti kelias tendencijas.

Arba įžaidėjas susirinkdavo didžiąją dalį taškų pirmoje mačo pusėje, o svarbiausiu metu dingdavo savo šešėlyje. Arba taškus susirinkdavo tada, kai „Žalgirio“ laivas neišvengiamai skęsdavo. Arba tiesiog žaidė blankiai ir švaistėsi netiksliais metimais.

Pavyzdys – iš paskutiniojo „Žalgirio“ pralaimėjimo LKL „Lietuvos rytui“ 84:86. Pirmoje mačo pusėje J.Dentmonas pelnė 11 taškų, o „Žalgiris“ po gynėjo tritaškio susikrovė 16 taškų pranašumą (45:29).

Bet antroje susitikimo dalyje J.Dentmonas surinko jau tik 5 taškus ir prametė 4 tritaškius iš 5. Kai „Lietuvos ryto“ komanda naikino skirtumą ir nenumaldomai artėjo prie „Žalgirio“, amerikietis sukrapštė tik vieną tikslų tolimą metimą, o dvi baudas realizavo paskutinėmis mačo sekundėmis.

„Sustabdžius J.Dentmoną laimėti žymiai lengviau, – sutinka Š.Sakalauskas. – „Žalgiris“ su J.Dentmonu ir be yra dvi skirtingos komandos.“

Tuomet kaip sustabdyti „Žalgirio“ vedlį, kuris vieną kartą tiksliais metimais žudo varžovus, bet kitą neapgalvotais sprendimais gali pats skandinti savo laivą?

Š.Sakalauskas siūlo elementariausią būdą – nuvarginti 28 metų legionierių: „Tai vienas paprasčiausių veiksmų. Nuo pat pirmųjų minučių jį reikia spausti. J.Dentmonas turi nuolat jausti dėmesį puolime. Jam negalima leisti lengvai atlikti jokio veiksmo. Tuomet trečiajame kėlinyje jis jau galėtų būti pavargęs. Bet šį darbą turėtų atlikti ne vienas žaidėjas, o bent du ar net trys.“

Specialistas beda pirštu į „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje su Miuncheno „Bayern“. Vokiečiai per du mačus J.Dentmonui leido mesti tik po 9 taškus per mačą (6/22 met.) ir privertė klysti po 3 kartus.

Bet J.Dentmonas yra J.Dentmonas. Jei jį sustabdyti ar nuvarginti būtų taip paprasta, kažin ar Europos krepšinio debiutantas Eurolygoje būtų įmetęs 36 ir 21 tašką į „Real“ krepšį, 28 ir 22 – į Maskvos CSKA, 21 – į Tel Avivo „Maccabi“.

Kuris treneris greičiau suvaldė šturvalą?

Pergalingame atsisveikinimo su Eurolyga susitikime su galingai šį sezoną atrodančia „Real“ ekipa prie „Žalgirio“ vairo jau stovėjo G.Krapikas. Tai buvo pirmasis jo mačas „Žalgirio“ vyr. trenerio poste, kai po pralaimėjimo Klaipėdos „Neptūnui“ išsiskyrė klubo ir S.Štombergo keliai.

Iš septynių mačų, kuriuose žaidimui dirigavo G.Krapikas, „Žalgiris“ laimėjo šešis. Vienintelis pralaimėjimas – beveik laimėtoje akistatoje su „Lietuvos rytu“.

Tiesa, tokias komandas kaip Alytaus „Dzūkija“ ar Pasvalio „Pieno žvaigždės“ per minėtų susitikimų seriją „Žalgiris“ įveikė ne taip jau paprastai – atitinkamai 7 ir 6 taškais.

Š.Sakalauskas G.Krapiko darbe daugiausia pasikeitimų įžvelgė žaidėjų pasirinkime. Tuo tarpu „Lietuvos ryto“ žaidime specialistas pamatė daugiau D.Adomaičio korekcijų.

„D.Adomaitis smarkiai sustiprino gynybą. Matyti, kad jei žaidėjas neatlieka darbo gynyboje, yra sodinamas ant suolo. Be to, komanda pradėjo žaisti greičiau“, – sakė Š.Sakalauskas.

D.Adomaitis akivaizdžiai pakeitė komandos gynybą, kuri vietoj tradicinių 80-ies taškų į savąjį krepšį, dabar praleidžia vid. 70,3. Bet puolime vilniečiai taip pat liko aktyvūs ir rinko vidutiniškai 94,2 taško.

Tiesa, daug ką galima paaiškinti ir tuo, kad „Lietuvos ryto“ kelyje tris kartus pasitaikė LKL turnyro lentelės apačios komandos – „Nevėžis“ ir „Dzūkija“.

Bet pro pirštus negalima praleisti dviejų skaudžių „Lietuvos ryto“ slystelėjimų. D.Adomaičio debiutas Šiauliuose su vietos „Šiauliais“ buvo košmariškas, kai teko kapituliuoti 84:89. Po trijų savaičių antausį Vilniaus klubui tėškė ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“ (75:68). Tai buvo pirmieji „Lietuvos ryto“ pralaimėjimai reguliariajame sezone.

Kovai iki dviejų pergalių „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ treneriai turi aiškias užduotis. G.Krapikas privalo kuo greičiau įpūsti auklėtiniams pasitikėjimo po pralaimėjimo vilniečiams Kaune, o D.Adomaitis – stabilizuoti žaidimą.

Š.Sakalausko teigimu, G.Krapiko ir D.Adomaičio sugebėjimas geriau pajusti komandą ir sutelkti ją svarbiausioms sezono rungtynėms, arba kitais žodžiais – psichologija, ir taps pagrindiniu pergalės pusfinalyje faktoriumi.

Ar „Lietuvos rytui“ nereikia keisti atakų dirigento?

„Lietuvos ryto“ įžaidėjo O.Cooko vieta starto penkete šį sezoną buvo tvirtesnė už plieną. Tačiau pastaruoju metu atakų organizatoriaus žaidimo kreivei kardinaliai kritus žemyn, kilo klausimas, ar D.Adomaitis neturėtų išbandyti naujo įžaidėjo.

Z.Dowdellas prieš dvi savaites į „Žalgirio“ krepšį per 23 minutes įmetė 18 taškų ir paskutinę rungtynių minutę pavogė pergalę iš Kauno. 29 metų amerikiečiui būnant aikštėje, „Lietuvos rytas“ pelnė 14 taškų daugiau nei „Žalgiris“.

O.Cookas žaidė tik 17 minučių, per kurias taškų nepelnė, surinko -2 naudingumo balus, o „Lietuvos rytas“ su juo aikštėje įmetė 10 taškų mažiau nei varžovai.

Krepšinio analitikas Erildas Budraitis lygindamas dviejų įžaidėjų statistiką Eurolygoje pastebėjo, kad Z.Dowdellui būnant aikštėje „Lietuvos rytas“ per 100 atakų pelnydavo 16 taškų daugiau nei varžovai, o prie O.Cooko vilniečiai praleisdavo 7,4 taško daugiau nei įmesdavo.

Be to, paskutiniajame mūšyje Kaune Z.Dowdellas mikrodvikovą su J.Dentmonu laimėjo 16:5. Toks taškų skirtumas susidarė aikštėje legionieriams būnant vienu metu.

Pagrindinio įžaidėjo vaidmenyje prieš „Žalgirį“ Z.Dowdellą gruodį Vilniuje bandė buvęs  „Lietuvos ryto“ treneris Aleksandras Petrovičius. Mačą starto penkete pradėjęs Z.Dowdellas pirmosiomis minutėmis J.Dentmoną taškais pranoko 4:2, o „Lietuvos rytas“ pirmavo 6:5. 

Tiesa, aikštėje pasirodžius O.Cookui, „Lietuvos rytas“ netrukus susikrovė dviženklę persvarą.

„Z.Dowdellas antroje dvikovoje Kaune įrodė, kad turi galimybių, bet O.Cookas yra sprendėjas ir „Lietuvos rytas“ pergales pasiekė su juo, – O.Cooką iš dviejų „Lietuvos ryto“ įžaidėjų rinkosi Š.Sakalauskas. – Z.Dowdellas yra labiau linkęs veržtis link krepšio ir apžaisti varžovą pats, nei kurti situacijas kitiems. Beje, su O.Cooku „Lietuvos rytas“ žaidžia gražiau.“

Būtų įdomu pamatyti D.Adomaičio eksperimentą, tačiau pernelyg trumpa serija ir per didelė pergalės kaina gali atbaidyti trenerį nuo tokių minčių. 

Kokie „Žalgirio“ koziriai?

Du kartus „Lietuvos ryto“ pranašumą šį sezoną turėjęs pripažinti „Žalgiris“ nebegali delsti ir privalo iškart traukti visus savo kozirius. Š.Sakalauskas įžvelgė keletą faktorių, kurie pusfinalyje gali atnešti žalgiriečiams dvi pergales.

Vienas jų – „Žalgirio“ priekinė linija su Robertu Javtoku, Pauliumi Jankūnu, Tadu Klimavičiumi ir Artūru Gudaičiu. Pasak trenerio, ji yra pranašesnė už „Lietuvos ryto“ aukštaūgių brigadą – J.Palaciosą, Darių Songailą, Antaną Kavaliauską ir Tautvydą Lydeką.

Tai patvirtina ir kova dėl atšokusių kamuolių. Ją Kaune „Žalgiris“ užtikrintai laimėjo 32:21, o net ir triuškinamai pralaimėtame mače Vilniuje 58:90, kauniečiai atkovojo tik 4 kamuoliais mažiau (36:40).

„Nenurašykime ir Š.Jasikevičiaus, – „Žalgirio“ planus paskutinėje tarpusavio dvikovoje sugriovusį 38 metų įžaidėją prisiminė Š.Sakalauskas. – Jis turi sukaupęs milžinišką svarbiausių rungtynių patirtį ir ji kartu su šaltakraujiškumu „Žalgiriui“ gali labai praversti.“

Su tokiu patyrusiu krepšininku kaip Šaras lemiamose rungtynėse rusiškos ruletės geriau nežaisti. Atsiprašęs už komandą Kaune pražudžiusį karštakošiškumą, žalgirietis gali tapti pusfinalio „X“ faktoriumi.

Daugiau „Žalgirio“ kišenėje paslėptų gerų kortų Š.Sakalauskas nebemato. Tačiau nežinia, ar G.Krapikas nėra paruošęs rankoje užsilikusio netikėto tūzo.

Desertą šiemet Lietuvos krepšinio sirgaliai valgys dar prieš pagrindinį patiekalą – finalą. Nepražiopsokite, nes „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ batalijos pro jūsų akis praskries kaip niekada greitai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.