J.Kazlauskas netiesiogiai įgėlė Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoms, kuriose atakoms diriguoja ne lietuviai, o užsieniečiai.
„Žalgiryje“ – amerikietis Justinas Dentmonas, o „Lietuvos ryte“ – jo tautiečiai Omaras Cookas ir Zabianas Dowdellas.
„Kas mūsų pagrindinėse komandose rungtyniauja įžaidėjo pozicijoje? – šyptelėjo J.Kazlauskas, turėdamas omenyje Lietuvos grandų legionierius. – Čia yra problema. Rinktinėje mes juk negalime žaisti su tais krepšininkais. Patys turime užsiauginti įžaidėją.“
Todėl J.Kazlauskas be garantuotą vietą starto penkete turinčio Manto Kalniečio į rinktinės stovyklą dar pakvietė būrį jaunesnių ir mažiau patyrusių atakų organizatorių – Šarūną Vasiliauską (25 metai, Sopoto „Trefl“), Adą Juškevičių (25, Brėmerhafeno „Eisbaren“), Paulių Dambrauską (19, Alytaus „Dzūkija“), Marių Grigonį (20, Huenos „LOBE Huesca“) ir Žygimantą Janavičių (25, Prienų „TonyBet“). Iš jų specialistas ketina išrinkti geriausią dublerį M.Kalniečiui.
Be to, J.Kazlauskas ir A.Sabonis problemų įžvelgia ir toje rinktinės grandinėje, kurios sirgaliai nemato – krepšinio mokyklose.
„Treneris jaunam vaikui iškart parodo, kurį derinį daryti. Visi bėga atsisukę, nėra improvizacijos su komandos draugais“, – mintį pradėjo A.Sabonis.
„Pritarčiau. Mokyklos atlieka labai šaunų darbą, bet ten yra labai didelė konkurencija. Jau nuo ankstyviausio amžiaus vyksta karas: kas laimės? Treneriai įstato žaidėjus į rėmus ir užgožia jaunųjų krepšininkų individualiąsias savybes kurti, galvoti aikštelėje. Tai veda prie to, kad „kūrėjų“ mes turime vis mažiau ir mažiau“, – A.Saboniui antrino J.Kazlauskas.
Natūralizacijai – griežtas ne
Nacionalinės komandos savo spragas dažnai užkamšo natūralizuodami užsienio žaidėjus. Pavyzdžiui, prie Rusijos rinktinės aukso 2007 metų Europos čempionate labai svariai prisidėjo amerikietis Jonas Robertas Holdenas, pataikęs lemiamą metimą į Ispanijos komandos krepšį finalo rungtynėse.
Prieš trejus metus Makedonijos krepšiniui istorinę ketvirtąją vietą Senojo žemyno pirmenybėse Lietuvoje padovanojo JAV įžaidėjas Bo McCalebbas. Yra daugiau panašių pavyzdžių.
„Į žaidėjų natūralizaciją žiūriu kaip į apgaudinėjimą, – skeptiškai užsieniečių pagalbą rinktinėms vertina J.Kazlauskas. – Juk tai – Lietuvos nacionalinė krepšinio rinktinė. Turime lietuvius ir kurkime nacionalinę komandą iš lietuvių.“
N.Stausko istorijai deda tašką
Palietus natūralizacijos temą, laidoje „Dėmesio centre“ pokalbio dalyviai kalbėjo apie NCAA žibėjusį Niką Stauską. Lietuviškų šaknų turintis kanadietis dalyvaus šių metų NBA naujokų biržoje, kur savo pavardę turėtų išgirsti pirmajame penkioliktuke.
Krepšinio sirgaliams kilo klausimų, kodėl šis 20 metų 198 cm ūgio snaiperis negalėtų žaisti rinktinėje.
„Jis neturi lietuviško paso ir nori žaisti Kanados rinktinėje. Be reikalo dar eskaluojame šią temą. Jau pernai buvome tai išsiaiškinę. Jis gabus, jaunas ir mus domintų, bet jei jis kanadietis ir nori žaisti už tos šalies rinktinę, kam grįžti prie šio klausimo?“ – į kalbas nesileido J.Kazlauskas.
Treneris atskleidė, kad N.Stauskas prie Lietuvos rinktinės galbūt būtų prisijungęs tuo atveju, jei joje turėtų garantuotą vietą.
„Amerikos lietuviai į mane kreipėsi ir sakė, kad galbūt pavyktų įkalbėti prezidentę gauti jam lietuvišką pasą“, – sakė J.Kazlauskas. Tačiau privilegijų perspektyviam žaidėjui treneris nedalijo.
LKF gaisro lyg nebūta
Po pernai Europos čempionate Slovėnijoje iškovoto sidabro LKF sudrebino grandiozinės permainos. Iš federacijos prezidento kėdės panoro trauktis A.Sabonis, o iš paskos vyr. trenerio pareigas norėjo palikti ir J.Kazlauskas.
Vis dėlto suirutė LKF koridoriuose baigėsi tuo, kad generalinio sekretoriaus postą paliko Mindaugas Balčiūnas, jį pakeitė Mindaugas Špokas, o A.Sabonis ir J.Kazlauskas atsiėmė savo ketinimus.
Vidiniai nesutarimai privertė gerokai sunerimti Lietuvos krepšinio gerbėjus. Tačiau dabar J.Kazlauskas ir A.Sabonis kalba lyg nieko nebūtų nutikę.
„Esu treneris ir atsakau už šį procesą. Mano pareiškimas buvo tik vienas – jei A.Sabonis išeina, aš tikrai nedirbsiu rinktinėje. Be to, juk yra daug trenerių. O jau kas išsivyniojo iš to pareiškimo... Nereikia perlenkti“, – į žurnalistus pirštu rodė J.Kazlauskas, nors bent keli LKF atstovai net televizijos laidose sėdėdami prie vieno stalo patys badė vieni kitus pirštais.
„Kaip federacija dirbo anksčiau, taip dirba ir dabar. Darbas verda sena vaga. Jokių problemų neturime. Svarbiausia stabilizuoti finansinę pusę, o tada bus galima padirbėti dėl krepšinio. Didžiąją dalį laiko atima rėmėjų paieška ir panašūs dalykai“, – ramino A.Sabonis.
