Pirėjo „Olympiakos“ komanda 2012 ir 2013 metais vyko į finalo ketverto varžybas kaip autsaiderė ir dukart grįžo į Graikiją su čempionų titulu.
Šiemet Milane „Olympiakos“ nebuvo, bet ten žaidė „Maccabi“.
Izraelio klubas iš aukos pavirto medžiotoju ir nukovė du favoritus – iš pradžių pusfinalyje 68:67 įveikė Maskvos CSKA, o sekmadienį finale po pratęsimo 98:86 palaužė Madrido „Real“.
Komanda be žvaigždžių tapo žvaigžde Milane.
„Maccabi“ penktąkart per klubo istoriją tapo Eurolygos čempione ir tai padarė pirmą sykį nuo 2005 metų, kai Tel Avive dar žaidė Šarūnas Jasikevičius.
Ir šįkart Izraelio klubo variklis buvo įžaidėjas – 185 cm ūgio Tyrone’as Rice’as pripažintas naudingiausiu finalo ketverto žaidėju.
Buvusio Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininko sudėtingas metimas iš po krepšio likus žaisti 5 sek. lėmė Izraelio čempionų pergalę prieš CSKA pusfinalyje.
Finale į „Real“ krepšį T.Rice’as įmetė 26 taškus, iš jų 21 – per ketvirtąjį kėlinį ir pratęsimą.
Tai buvo dar vienas trenerio Davido Blatto šedevras. 2007 metais su Rusijos rinktine Europos čempionatą laimėjęs kalbėjimo ir taktikos genijus pasiekė viršūnę ir Eurolygoje su „Maccabi“ komanda.
Apie karščiausius Eurolygos finalinių kovų akcentus „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su R.Šiškausku, kuriam Milane buvo įteiktas Eurolygos legendos prizas.
– Ramūnai, iš arti Milane stebėjote „Maccabi“ triumfą, kurį daugelis pavadino stebuklu. Kaip manote, kas nulėmė Izraelio klubo stebuklą? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Šiškausko.
– Nežinau, ar tai stebuklas.
Taip, galbūt tai netikėta. Bet buvo matyti, kad „Maccabi“ komandoje labai gera atmosfera.
Jie žaidė visa širdimi. Ne pirmą kartą šį sezoną sugebėjo išsikapstyti iš keblios situacijos, nes kartu kovojo iki pabaigos.
Taip, galbūt CSKA ir „Real“ pagal sudėtį yra stipresni.
Tačiau šių klubų viduje kažkas nėra gerai.
Atėjus sunkiam momentui jie bandė gelbėtis pavieniui.
„Maccabi“ pergalė nebuvo atsitiktinė. Jie laimėjo ir pusfinalyje, ir finale. Vadinasi, buvo to verti.
– Jums teko žaisti D.Blatto treniruojamoje komandoje (Trevizo „Benetton“).
Ar šis treneris panašus į burtininką, kokiu dabar yra vadinamas?
– Jokių burtų nepastebėjau. (Šypsosi. – Red.). Tačiau D.Blattas labai gerai jaučia ryšį su žaidėjais. Jis nėra nepaliečiamas ar neprakalbinamas.
D.Blattas gerai sutaria su visais žaidėjais, su juo galima ir pajuokauti, ir rimtai pašnekėti.
Nuo trenerio prasideda ir gera atmosfera komandoje. Todėl Tel Avivo ekipoje visi vienas kitą palaiko. Tai labai svarbu.
– Kaip manote, kaip „Maccabi“ pavyksta suburti komandą iš žaidėjų, kurie prieš tai žaidė kuklesnėse komandose arba buvo nebereikalingi galingiems klubams?
– Sunku pasakyti, bet įprastai treneris pareiškia nuomonę, dažnai išsirenka iš kelių siūlomų variantų.
Nuo 2004–2005 metų, kai laimėjo Eurolygą su Š.Jasikevičiumi ir Nikola Vujčičiumi, „Maccabi“ tikrai neturėjo labai garsių žaidėjų, tačiau vis tiek konkuruodavo ir buvo stiprus. Dabar įsitikinome, kad žvaigždės ne visada lemia rezultatus.
– Po finalo įteikėte naudingiausio finalo ketverto turnyro žaidėjo prizą T.Rice’ui.
Apie ką spėjote pasikalbėti tuo metu?
– Persimetėme tik keliais sakiniais. Jis pasiteiravo, kur dabar gyvenu, kaip man sekasi.
Ne aš turbūt buvau jam galvoje po tokių rungtynių, bet esame žaidę vienas prieš kitą, todėl esame pažįstami.
– Prieš jį žaidėte, kai T.Rice’as rungtyniavo „Lietuvos ryte“. Ar tada atrodė, kad vieną dieną amerikietis taps Eurolygos žvaigžde?
– „Lietuvos ryte“ jis jau buvo vienas lyderių. Buvo matyti jo galimybės. T.Rice’as labai stiprus individualiai ir savo lygį jau parodė ne vienose rungtynėse. Tarp jų – ir finale, o ne šiaip kokiame eiliniame mače.
– Kaip manote, ko Milane pritrūko „Real“, kuris visą sezoną žaidė turbūt geriausią krepšinį Europoje?
– „Real“ krepšininkai žaidė geriausiai, bet ne pirmą kartą jiems nesiseka žengti paskutinio žingsnio. Ne tik Madrido klubas, bet ir Barselonos komanda anksčiau galėdavo nuostabiai žaisti visą sezoną, bet atėjus finalinėms kovoms vis ko nors pritrūkdavo.
„Real“ krepšininkai bandė gelbėtis po vieną, ėmė skubėti.
Tokiose rungtynėse svarbu išlaikyti ramius nervus. Neverta bandyti per vieną ar dvi atakas išlyginti rezultato.
„Maccabi“ žaidėjai net atsilikdami neskubėjo atakuoti – žaidė ramiai ir tai davė vaisių.
– Ar taip pat būtų galima paaiškinti ir „Maccabi“ pergalę prieš CSKA pusfinalyje?
– CSKA komanda pati atidavė pergalę. Taip, „Maccabi“ kovojo iki pabaigos, bet CSKA vis tiek turėjo visas galimybes laimėti.
Maskvos krepšininkų klaidos atėjo tarsi iš niekur, jas sunku paaiškinti.
– CSKA treneris Etorre Messina aiškino, kad komandoje „nebuvo chemijos“, kad komanda jo neišgirsdavo.
Pažįstate šią komandą – ar ir jums taip atrodė?
– Buvo matyti, kad komandoje nėra vienybės. Pergalėms pasiekti neužtenka vien gerų žaidėjų. Krepšininkai pirmiausia turi pasitikėti vienas kitu ir treneriu.
Dar kartą įsitikinome, kad silpnesnės sudėties komanda gali daugiau pasiekti, jei žaidėjai palaiko vienas kitą.
– CSKA vadovas Andrejus Vatutinas teigė, kad E.Messinai per dvejus metus nepavyko nulipdyti tikros komandos. Tai labiau trenerio ar žaidėjų problema?
– Labai svarbu parinkti tinkamus žaidėjus. Juk būna, kad vienas labiau užsidaręs, kitas mėgsta išeiti kur nors vakarais. Jeigu persirengimo kambaryje nėra vienybės, nieko nebus.
Svarbus kiekvieno žaidėjo charakteris. Ne veltui renkantis krepšininkus reikia viską sužinoti ne tik apie jo žaidimo kokybę, bet ir būdą.
– Kaip jūs vertinate Sonny Weemsą, kuris į CSKA klubą buvo pakviestas, kad užimtų jūsų vietą?
– Turbūt iš jo tikėjosi daugiau. Kelis mačus jis sužaidė gerai, bet neretai tarsi dingdavo aikštėje.
Kita vertus, iš šalies stebint CSKA man susidarė įspūdis, kad atėjus svarbiam momentui kiti žaidėjai bijo imtis atsakomybės.
Dažniausiai S.Weemsas arba Milošas Teodosičius bandė imti vadžias į savo rankas. Kartais tai pavykdavo, kartais ne.
– CSKA nelaimėjo Eurolygos nuo 2008 metų, kai dar jūs žaidėte Maskvos klube. A.Vatutinas jau pareiškė, kad komandą reikėtų „perkrauti“. Kokius pokyčius prognozuojate CSKA klube?
– Visi numano, kad pokyčių tikrai bus. Keisis žaidėjai ir tikriausiai treneris.
Gandų sklando įvairių, manau, kad keli žaidėjai bus pakeisti.
– Kokį įspūdį jums paliko finalo ketverto turnyras?
– Per tokias varžybas svarbiausia yra lankomumas. Pernai Londone didelėje arenoje buvo daug tuščių vietų. Milane visas tribūnas užpildė „Maccabi“ sirgaliai. Manau, Eurolyga liko patenkinta.
Juolab kad visos rungtynės, išskyrus pusfinalio dvikovą tarp „Real“ ir „Barcelona“, buvo atkaklios ir įdomios.
– „Maccabi“ biudžetas yra apie 20 mln. eurų. Ar šio klubo pergalė Eurolygoje rodo, kad ir mažesnėms komandoms, tarp jų ir Lietuvos, įmanoma nuveikti ką nors svarbaus Eurolygoje?
– Tai jau yra įrodęs „Žalgiris“ 1999 metais. Be abejo, didžiausią biudžetą turintys klubai gali įsigyti brangesnių žaidėjų, bet ne jie lemia pergales. Atsidavimas ir širdis yra svarbiau.
Eurolygos legendos prizą finalo ketverto turnyre atsiėmęs Ramūnas Šiškauskas geresnio savaitgalio Milane negalėjo tikėtis. Jis pamatė daug žavaus krepšinio, kurį geriausiai žaidė Tel Avivo „Maccabi“ ekipa.
Finalas. Tel Avivo „Maccabi“ – Madrido „Real“ 98:86 (15:16, 18:19, 20:20, 20:18, 25:13). T.Rice’as 26, R.Hickmanas 18, D.Smithas 15, D.Blu 14, A.Tyusas 12, S.Schortsanitis 9/ S.Rodriguezas 21, R.Fernandezas 15, F.Reyesas, I.Bourousis ir N.Mirotičius po 12, T.Dardenas 7.
Mačas dėl 3-iosios vietos. „Barcelona“ – Maskvos CSKA 93:78 (21:24, 29:23, 19:17, 24:14). J.C.Navarro 20, M.Lampe 17, B.Nachbaras ir J.Dorsey po 9/ A.Kaunas 13, N.Krstičius 11, J.Pargo 9, K.Hinesas ir S.Weemsas po 8.
Pusfinalis. „Real“ – „Barcelona“ 100:62 (20:20, 25:17, 28:11, 27:14). S.Rodriguezas 21, N.Mirotičius 19, R.Fernandezas 12, F.Reyesas ir S.Lullas po 11/A.Tomičius 16, B.Olesonas ir E.Lorbekas po 8, M.Huertasas ir B.Nachbaras po 7.
„Maccabi“ – CSKA 68:67 (16:19, 14:19, 15:17, 23:12). D.Blu 15, T.Rice’as 13, R.Hickmanas ir A.Tyusas po 10/A.Kaunas 14, M.Teodosičius 12, V.Chriapa 9.
