Joje dalyvavo krepšinio ekspertai Linas Kvedaravičius ir Šarūnas Sakalauskas. Abu specialistai gilinosi į Jono Kazlausko paskelbtą kandidatų sąrašą ir neslėpė, kad yra dėl ko nerimauti, bet išreiškė pasitikėjimą Lietuvos rinktinės strategu.
- Treneri, ką jūs manote, žvelgdamas į šį sąrašą?, - paklausė laidos „Lietuva tiesiogiai“ vedėja Daiva Žeimytė.
Š.Sakalauskas: Rinktinės treneris nebuvo labai spindintis ir laimingas. Matome, kad slegia nemažai rūpesčių. Kiekvienoje rinktinėje pagrindinės pozicijos – įžaidėjas ir vidurio puolėjas. Pažiūrėjus į sąrašą ir matome daugiausia neaiškumų šiose pozicijose. Matyt tokie rūpesčiai ir neduoda ramybės rinktinės treneriams.
- Pone Kvedaravičiau, koks jums susidarė bendras įspūdis apie sąrašą?
L.Kvedaravičius: Tai darbingas sąrašas. Žaidėjai pajėgūs ir tikrai galintys atstovauti Lietuvai. Didelės tragedijos jame nematau. J.Kazlauskui ir derėtų būti susirūpinusiam prieš čempionatą, nes laukia įtemptas darbas. Visi kandidatai pajėgūs, o jam rūpestis – atsirinkti tinkamus žaidėjus. Vėl nerimą kelia daugelį metų linksniuojama įžaidėjo pozicija. Manau, kad šie metai – kertiniai, kai kalbame apie ateitį.
Daug bandyti juk negalime. Pernai išbandėme Vytenį Čižauską, bet nepasisekė. Šiemet bus apsisprendimo metas, kalbant apie ateitį.
- Šis sąrašas – tarsi baigtinis. Daugiau ir nebeišspausime. Ką manote, treneri?
Š.Sakalauskas: Dar yra šeši-aštuonis žaidėjai, kuriuos galima mėginti kviesti. Bet tarp jų yra ir traumuoti žaidėjai, ir jauni krepšininkai, žaidę rezervinėje rinktinėje. Treneris gavo informaciją apie tai, kaip jiems sekėsi. Pernai į pirmąją stovyklą buvo kviečiama keturiolika žaidėjų, o šiemet jau – septyniolika. Yra krepšininkų, kurie stovykloje pasirodys pirmąjį kartą. Daugėja žaidėjų, kurie atsidūrė arti rinktinės slenksčio arba jau bando tapti rinktinės žaidėjais. Bet kokybės šiai dienai trūksta. Bent jau įžaidėjo pozicijoje. Matėme, kaip gražiai žaidžia Šarūnas Jasikevičius ir Mantas Kalnietis, bet Šarūnui pasitraukus situacijoje įžaidėjo pozicijoje neduoda ramybės.
- Bet turbūt su Š.Jasikevičiumi išeina ir visa ta karta. Visuomet buvo kalbama, ypač po Londono žaidynių, kad turi būti kartų kaita. Ar ji dabar vyksta?
Š.Sakalauskas: Kartų kaitos dirbtinai nepadarysi. Reikia turėti žaidėjų, kurie sudarytų konkurenciją. Būtume laimingi, jeigu būtų konkurencija Robertui Javtokui, Mantui Kalniečiui, Pauliui Jankūnui. Bet nėra tokios didelės konkurencijos. Ketvirtoji mūsų pozicija čempionate atrodys gražiai. Čia žais Paulius Jankūnas, Donatas Motiejūnas. Tai skirtingi žaidėjai, tad pravers ruošiant taktiką. Čia pozicija stipri, bet neturime dar kokių trijų žaidėjų, kurie sudarytų konkurenciją.
- Kandidatų sąraše daug jaunų veidų. Ar tai pranašumas, ar daugiau trūkumas?
L.Kvedaravičius: Ne metuose esmė. 24-25 metų krepšininkas jau yra žaidžiantis. Geriau sakyti, kad tai jaunas rinktinės kandidatas. J.Kazlauskas labai gerai padarė, kad pakvietė Artūrą Gudaitį. Tai didelė paskata žaidėjui žengti dideliais žingsniais į priekį. Kauno „Žalgiryje“ jis padarė milžinišką pažangą. Tikrai tinkamai pavadavo R.Javtoką.
- Bet R.Javtoko atsisakymas ir leido pritraukti A.Gudaitį.
L.Kvedaravičius: Taip. Tai ir paskatino trenerį pakviesti A.Gudaitį. Manau, kad ateityje turėsime gerą pamainą. Galbūt šiemet jis nebus dvyliktuke, bet tai bus puiki paskata augančiam krepšininkui, kuris ateityje norės vilkėti rinktinės marškinėlius.
Jauniems įžaidėjams tai – didelis iššūkis ir galimybė įsitvirtinti dvyliktuke. Galima jiems palinkėti sėkmės.
- Rinktinėje nebus ir L.Kleizos. Kokia bus komanda be kertinio lyderio?
Š.Sakalauskas: Lyderis – labai svarbu. Linas rinktinėse prisiimdavo atsakomybe, nebijodavo priimti sprendimus. Mes su juo esame laimėję nemažai įtemptų rungtynių. Bet manau, kad atėjo laikas kitiems lyderiams. Jeigu neturime Lino, tikrai tarp dvylikos gabių krepšininkų atsiras tinkamas žaidėjas, kuris tyra tvirto charakterio ir laukia trenerio pasitikėjimo.
Galų gale žaidėjai treniruotėse parodo, kad jie ryžtasi eiti į sudėtingas situacijas. Treneriai mato ir patiki. Manau, kad rasime tokį, o nuo to čempionatas bus tik įdomesnis.
- O kas galėtų juo ar jais tapti? Galbūt D.Motiejūnas ar Jonas Valančiūnas?
Š.Sakalauskas: D.Motiejūnas galėtų būti vienas iš tokių.. Jis jaunas, bet drįsta imtis iniciatyvos. Š.Jasikevičius 1999 metų Europos čempionate nepataikė metimo, vėliau olimpinėse žaidynėse, bet jis jau tada drįsdavo prisiimti atsakomybę, nors rinktinėje buvo labiau patyrusių.
D.Motiejūnas tobulėja, turi norų ir drąsos. O ir M.Kalnietis yra iš tų žaidėju. Jis praėjusiame Europos čempionate parodė, kad nėra šešėlyje ir gali priimti drąsius sprendimus.
- Viena iš keliamų L.Kleizos atsisakymo teorijų – prasti santykiai su J.Kazlauskui. Ką apie tai žinote jūs?
L.Kvedaravičius: Prisiminkime praėjusį čempionatą. Jeigu ne L.Kleizos benefisas kai kuriose rungtynėse, būtume kritę žemyn ir patyrę fiasko.
- Bet dėl tam tikrų veiksmų L.Kleiza sulaukė J.Kazlausko kritikos...
L.Kvedaravičius: Visa trenerio kritika žaidėjui – vardan gėrio komandai. Krepšininkai ir treneriai siekia geriausio rezultato, tad žodžiai sakomi neveltui. Žodžiai skiriami tam, kad krepšininkas parodytų geriausią žaidimą. Tą matėme ir praėjusiame čempionate. Galbūt ta kritika atnešė gerus rezultatus.
- Kai vyko su LKF susijęs skandalas ir dėl generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno pasitraukė Arvydas Sabonis, o paskui jį – J.Kazlauskas, o vėliau abu sugrįžo, L.Kleiza buvo bene vienintelis krepšininkas, ganėtinai griežtai pasisakęs apie situaciją. Jis kalbėjo apie purvą ir kenkimą rinktinei, o apie M.Balčiūną, kuris nebuvo mėgstamiausias J.Kazlausko žmogus, L.Kleiza atsiliepė gerai. Ar tai negalėjo būti, kad ir netiesioginė, priežastis, kodėl L.Kleiza atsisakė žaisti?
L.Kvedaravičius: Jeigu tokia trintis ir yra, tai apie ją turėtų kalbėti jie patys. Mums spręsti sunku. Galbūt laikykimės oficialios versijos. Žinome, kad yra traumų, kurias reikia gydytis ir tiek. O tie praėjusių metų skandalai jau toli užmarštyje. Federacija dirba puikiai, o sąlygos – ne ką prastesnės, o gal ir geresnės. Ne dėl to gal ir įvyko L.Kleizos pasitraukimas.
Š.Sakalauskas: Didelės pergalės pasiekiamos gero kolektyvo ir gero žaidimo dėka. Pernai pasiekėme daug – užėmėme antrąją vietą. Jeigu krepšininkai nesutartų su treneriu, tokių rezultatų nebūtų. L.Kleizos geras žaidimas ir trenerio pasitikėjimas, leidžiant atlikti paskutinį metimą rodė, kad ryšys yra.
Kiekvienas lyderis nėra lengvas žmogus, dėl to jis ir yra lyderis. Jis elgiasi kitaip nei kiti krepšininkai. Jis priima netikėtą sprendimą ir taip suglumina varžovą. Treneriai su lyderiais elgiasi taip, kaip su visais krepšininkais ir negali duoti išimčių.
Dėl to spauda gal ir pagalvoja, kad yra konfliktas. Bet tai – darbinės situacijos. Ne lyderiai nieko nesako, priima situaciją, o lyderiai reaguoja savotiškai.
- Iš labiausiai patyrusių žaidėjų sąraše nėra Martyno Gecevičiaus. Treneris pasakė, kad tai susiję su jo požiūriu į žaidimą. Kuo jis neįtinka J.Kazlauskui?
L.Kvedaravičius: Pats J.Kazlauskas negalėjo arba nenorėjo plačiai paaiškinti. Mano manymu M.Gecevičiaus žaidimas netinka J.Kazlausko propaguojamam krepšiniui. Treneris nemato jam vietos aikštelėje. M.Gecevičius su kitu treneriu gali atsiskleisti puikiai, būti lyderiu, o su J.Kazlausku jam nepavyksta. Galbūt treneris nenori nuvilti ar morališkai žlugdyti iškart išsprendė klausimą.
Galbūt J.Kazlausko požiūris į M.Gecevičių toks yra dėl to, kad pastarasis silpniau ginasi. J.Kazlauskas labai mėgsta gerai besiginančius žaidėjus. Galbūt tai vienas pagrindinių krepšinio aspektų, kurie maišo M.Gecevičiui.
- Bet jam net nesuteikiamas šansas. Kalbėjome, kad tai gali būti susiję su pasaulio čempionatu Japonijoje...
L.Kvedaravičius: Ten M.Gecevičius tikrai neturėjo gero čempionato. Šiemet, kai J.Kazlauskas jau buvo Lietuvoje ir stebėjo „Lietuvos ryto“ rungtynes, M.Gecevičius jau nebuvo geros formos. Jis nemažai laiko leido ant suolelio, o tai, veikiausiai, irgi turėjo įtakos sprendimui.
- M.Gecevičiui atkritus liko du tikrieji antrieji numeriai – Martynas Pocius ir Renaldas Seibutis. Ar tai nėra problema?
Š.Sakalauskas: Nemanau. Turint septynis mažus žaidėjus, per rungtynes aikštėje gali panaudoti šešis. Jie kiekvienoje pozicijoje dalinasi po 20 minučių. Septintas laiko negauna. Treneris pažįsta ir M.Pocių, ir R.Seibutį. Jie tinka prie puolimo ir gynybų sistemos. Treneriui antroji pozicija aiški ir jis nenori daryti permainų. Be to, antrojo poziciją gali užimti trečiosios pozicijos krepšininkas. Arba netgi M.Kalnietis gali žaisti atakuojančiu gynėju.
L.Kvedaravičius: Tikrai nėra problemos. Juk turime ir S.Jasaitį, ir M.Kuzminską, kurie gali pataikyti iš toli. Grįžtant prie M.Gecevičiaus – metiko spragą galime užkamšyti kitais žaidėjais.
- Kalbėjome apie Lietuvos problemą – įžaidėjo poziciją. Kodėl taip yra? Kodėl kasmet susiduriame šia problema?
L.Kvedaravičius: Reikėtų pažvelgti dešimt metų atgal, nes ši situacija kilo iš tada. Tada galbūt buvo daugiau akcentuojamas ūgis, o į mažesnius buvo kreipiama mažiau dėmesio. Individualių įžaidėjų savybių ugdymas buvo užleistas ir turime rezultatą.
Dabar specialistai – ir Š.Sakalauskas – kalba, kad reikia individualizuoti krepšininkų paruošimą, reikia ruošti lyderius kiekvienoje pozicijoje ir nemėginti siekti aukštų rezultatų vaikų klubinėse komandose, o mėginti išauginti žvaigždutes, kurios atėjus laikui užimtų vietą rinktinėje.
Procesas yra prasidėjęs. Supratome problemą ir einame tinkamu keliu. Po penkių ar šešių metų problemų ir diskusijų neturėsime. Tai ilgalaikis procesas. Įžaidėją išugdyti reikia ne vienų metų.
- Treneri, esate sakęs, kad tokie krepšininkai, kaip J.Valančiūnas, Š.Jasikevičius, A.Sabonis – gimsta, o tokie, kaip M.Kalnietis ar P.Jankūnas – užauga. Ar mūsų krepšinio mokyklos neparengia sportininkų, kurie galėtų žaisti rinktinėje?
Š.Sakalauskas: Esu taip sakęs. Bet krepšinyje, kaip ir visur, yra genijai, kurie lengvai skinasi kelią ir kiti, kurie tai dar sunkiu darbu. Moksleivių krepšinio lygos ir kitų lygų užduotis – organizuoti treniruočių ir varžybų procesą taip, kad tokie žaidėjai būtų atrasti ir atskleisti. Tiesiog pastaruosius dešimt metų nebuvo krypties, kad atskleistume žaidėjus. Matėme, kad buvo problema ir kalbėjome, kas bus, kai išeis Š.Jasikevičius. Bet nebuvo daromos korekcijos, mažai buvo kreipiama dėmesio į Moksleivių krepšinio lygą.
- Dabar esame situacijoje, kai rinktinės treneris sako, kad bijo pagalvoti, kas nutiktų, jeigu M.Kalnietis patirtų traumą. O jeigu taip nutiktų?
Š.Sakalauskas: Gal negalvokime apie tai.
- Žygimantas Janavičius, Adas Juškevičius. Ar jie gali būti M.Kalniečio dubleriais?
Š.Sakalauskas: Vien tai, kad juos pakvietė į rinktinę ir jie bus su stipriausiais žaidėjais, dalyvaus treniruotėse, pagerins jų žaidimą. Tai investicija į ateitį. Bet tai ilgas procesas ir per kartą jie taip nepatobulės. Matėme, kiek procesas truko su M.Kalniečiu. Jis daug kartų buvo stovyklose, varžybose, čempionatuose ir tik tada priprato prie įžaidėjo vaidmens, pagerino techniką.
Ir šiandieną jį bando kviesti į NBA, kai JAV tokių žaidėjų yra gana daug. Tai jo gabumų ir nuoširdaus darbo pripažinimo.
- Dar vienas keliamas klausimas – jeigu J.Valančiūnas žais prastai, kas bus tada?
L.Kvedaravičius: Manau, kad taip neatsitiks. Jonas turėjo gerą sezoną ir įsitvirtino „Raptors“ komandoje, kaip vienas lyderių. Visa jo sezono kreivė kilo į viršų. Dabar jis turėtų atvažiuoti kitoks nei buvo. Nors dar amžiumi jis vienas jauniausių, patirties jis turi daug. Jonui jau pats laikas tapti gal ir lyderiu, kuris kompensuotų R.Javtoko ir L.Kleizos netektį.
- J.Valančiūnas prie rinktinės stovyklos prisijungs tada, kai bus prasidėjusios draugiškos rungtynės. Tai ne pirmą kartą sutinkama problema, kai ekipai reikia vėl šlifuoti derinius, ruošti aklimatizavimosi programą. Jau dabar treneris sako, kad toks NBA požiūris – bėda. Ar tokiems krepšininkams reikia specialiai ruošti dirvą?
L.Kvedaravičius: Su NBA kovoti nebūtų tikslinga. Be to, jie iš klubų gauna pinigus ir Jonas važiuoja į Torontą ne ilsėtis, o dirbti. Ir dirba jis sunkiai. Klubas investuoja į J.Valančiūną ir samdo gerus trenerius tam, kad jis tobulėtų. Buvimas ten Jonui – individualus pliusas. Rinktinės ryšiai būtų geresni, jeigu visi susirinktų tuo metu. Bet rinktinės draugiškų rungtynių skaičius – didelis. J.Valančiūnui atvykus laukia solidus trijų dienų varžybų maratonas. Rinktinė jau galės pašlifuoti derinius su juo. Manau, kad J.Valančiūnui pavyks prisiderinti prie rinktinės, o J.Kazlauskui parengti schemas savo „centrui“.
