„Jei bijotume Meksikos ir Angolos, tada mums išvis nėra ką veikti pasaulio čempionate“, – net pykteli pirmieji Lietuvos krepšinio sirgalių desanto atstovai Gran Kanarijoje. Atsipūtę viename amžinai šilto Las Palmaso barų žaliamarškiniai avansu mėgaujasi smagiu savaitgaliu.
Nepasiginčysi, kad burtai mūsų šalies rinktinei buvo mielaširdingi: ir varžovais, ir tvarkaraščiu. Pradėti pirmenybes ne dvikovomis su Slovėnija ar Australija yra pliusas, nes banalusis starto jaudulys iš sporto niekada nedingsta.
Šįvakar lietuvius galėsime palyginti su Amerikos čempionato (tiesa, ten JAV rinktinė nežaidžia) nugalėtojais. Meksika Lietuvoje tikrai žinoma actekų piramidėmis ir televizijos muilo operomis, bet jokiu būdu ne krepšiniu. O tai tarsi ir garantuoja plius 15 taškų dar prieš pirmąjį teisėjų švilpuką.
Drąsiai jaučiasi ne tik amžini optimistai sirgaliai, bet ir Lietuvos rinktinės trenerių štabas. Gintaras Krapikas, pagyręs meksikiečius, kad „tose rungtynėse, kurias analizavome, jie atrodė labai neblogai“, apibendrino: „Manau, esame pajėgūs su jais susitvarkyti“.
O ką apie tai mano meksikiečiai? Jie savo ruožtu nelaiko lietuvių rimtais priešininkais, nes 118 mln. gyventojų turinčioje Meksikoje nykštukinė Lietuva žinoma ne kuo kitu, o nebent krepšiniu.
„Mūsų lūkesčiai – patekti į aštuntfinalį. Tikrai nemanau, kad grupėje prilygsime Lietuvai ir Slovėnijai. Galbūt – Australijai. Bet jau Angolą ir Pietų Korėją tikrai turime nugalėti“, – sako Carlosas Contrerasas.
Vieno didžiausių Meksikos dienraščių „Milenio Diario“ žurnalistas žavisi savo šalies krepšinio rinktine, prieš dvejus metus sensacingai laimėjusia ir Amerikos čempionatą. Planetos pirmenybėse meksikiečiai dalyvauja penktą kartą, bet šįsyk – po amžinybe virtusios keturių dešimtmečių pertraukos.
Jis pasakoja neįtikėtinus lietuviams dalykus. Meksikoje keliolika metų nebuvo normalios krepšinio federacijos. Sportas, kurį C.Contrerasas vadina antru pagal populiarumą šalyje, merdėjo, kol viską reguliuoti ėmė LNBP – pagrindinė Meksikos krepšinio lyga, kurioje per vasarą žaidžia 16 klubų.
Nors Meksikoje veikia dar bent penkios profesionaliomis save laikančios vyrų krepšinio lygos, būtent LNBP, kurios klubų žaidėjai skaičiumi dominuoja rinktinėje, dabar tvarko ir nacionalinės komandos reikalus. O ši turi savo Dievą.
Gustavas Ayonas, tris praėjusius sezonus žaidęs NBA klubuose, meksikiečiams – lyg savasis Arvydu Saboniu. 29-erių metų 206 cm aukštaūgis yra lyderis ir aikštėje, ir rūbinėje. Jo visi klauso.
Gal net labiau už rinktinės trenerį Sergio Valdeomillosą? „Gustavo klauso trenerio, bet visada pasakys, ką galvoja“, – diplomatiškas tampa C.Contrerasas.
Jis, kaip ir visi Meksikos krepšinio gerbėjai, smalsiai laukia šeštadienio rungtynių. Todėl, kad jos pirmosios čempionate ir pirmosios – su viena Europos krepšinio milžinių Lietuva: „Ne kartą esame susidūrę su Argentina, Brazilija, Dominikos Respublika, įrodėme, kad galime jas nugalėti. Bet sunkiai įsivaizduojame, kaip atrodysime prieš Lietuvą“.
Jei laimėtų? „Būtų fantastika!“, – atsako meksikietis, kurio šalyje krepšinis dėl pergalių savo žemyno varžybose jau buvo prasimušęs į žinių laidų viršūnes ir pirmuosius laikraščių puslapius.
Tačiau pralaimėję Lietuvai meksikiečiai nedarytų jokios tragedijos. Juos sunervintų nebent pralaimėjimas labai dideliu skirtumu.
Aukščiausio lygio varžybose ne kasdien pasitaiko rungtynių, kuriose lyg ir viskas aišku iš anksto. Joks lietuvis nesupranta, kaip mūsų rinktinė šįvakar galėtų nelaimėti.
Bet sporte galioja savotiška nekaltumo prezumpcija. Jei žmogus nekaltas tol, kol teismas nenustato kitaip, tai ir nugalėtojas nesi, kol to neįrodai aikštėje.
