XX amžiaus 4-asis dešimtmetis
Oficialiose tarptautinėse varžybose Turkijos rinktinė debiutavo per 1936 metų Berlyno olimpines žaidynes, kai krepšinio geografija dar nebuvo plati ir patekti į olimpinį turnyrą buvo daug paprasčiau nei dabar: reikėjo tik noro, pinigų ir nacionalinio olimpinio komiteto palaiminimo.
Olimpinis debiutas Turkijos krepšinio rinktinei šlovės neatnešė. Berlyno teniso aikštyne (jame vyko krepšinio varžybos) turkai pralaimėjo Čilės bei Egipto rinktinėms ir namo išvažiavo nepatyrę pergalės skonio.
Oficialioje Berlyno olimpinių žaidynių vyrų krepšinio turnyro rikiuotėje Turkijos rinktinė atsidūrė tarp septynių komandų, pasidalijusių 15-ąją vietą. Tiesa, turkai pateko į visai solidžią kompaniją. Taip pat 15-oji vieta buvo skirta 1935 metų Senojo žemyno čempionei Latvijai, žaidynių šeimininkei Vokietijai, vienai Europos krepšinio pradininkių Prancūzijai.
5-asis dešimtmetis
Europos čempionate Turkijos krepšininkai debiutavo 1949 metais. Turnyrą tada rengė Egiptas, o dėl finansinių arba politinių priežasčių pirmenybėse nedalyvavo dauguma stipriausių Europos komandų. Varžybų šeimininkai egiptiečiai vietoj jų pakvietė trijų Azijos šalių rinktines, tarp kurių buvo ir turkai.
Turkijos rinktinė tokiame neįprastame turnyre tarp septynių komandų užėmė 4-ąją vietą. Ši vieta visą XX amžių buvo geriausias Turkijos krepšininkų rezultatas Europos čempionatuose. Beje, rezultatyviausiu 1949 metų Europos čempionato žaidėju tapo turkas Huseyinas Ozturkas. Jis per 6 rungtynes pelnė 116 taškų.
6-asis dešimtmetis
Nors kitame Europos čempionate – 1951 metais Paryžiuje – turkai nusileido dviem laipteliais žemiau, jų iškovota 6-oji vieta buvo verta daugiau nei prieš dvejus metus Kaire užima 4-oji.
1951 metų čempionate dalyvavo gerokai daugiau komandų, o Turkijos pavadinimas garsiai nuskambėjo, kai šios šalies krepšininkai ketvirtfinalio grupėje 42:40 palaužė varžybų šeimininkę Prancūzijos rinktinę. Tai buvo didžiausia viso čempionato sensacija.
Deja, kitos šio etapo dvikovos baigėsi turkams nepalankiais rezultatais ir jie į pusfinalį nepateko.
1952 metais turkai antrą kartą išvyko į olimpines žaidynes. Tačiau patekti į Helsinkio žaidynių pagrindinį krepšinio turnyrą jiems nepavyko. Turkijos rinktinė suklupo prieš pat žaidynes taip pat Helsinkyje surengtose atrankos varžybose.
Per kitus šeštajame dešimtmetyje vykusius Europos čempionatus Turkijos rinktinė buvo toli nuo lyderių. Europa įsiminė nebent geriausio turkų krepšininko Yalcino Granito vardą. Jis tapo 1957 metų žemyno pirmenybių rezultatyviausiu žaidėju (213 taškų).
1959 metais Turkija pirmą kartą tapo Europos čempionato šeimininke. Šis čempionatas liko istorijoje kaip paskutinis, surengtas po atviru dangumi – krepšininkai varžėsi futbolo stadione įrengtoje aikštelėje. Savi žiūrovai šeimininkams nepadėjo. Turkai jau pirmajame etape pralaimėjo visas trejas rungtynes (Belgijai, Jugoslavijai ir Bulgarijai) ir galutinėje rikiuotėje užėmė 12-ąją vietą.
7-asis – 9-asis dešimtmečiai
Šeštajame dešimtmetyje prasidėjęs Turkijos krepšinio smukimas tęsėsi ir vėliau. Turkų rinktinė nedažnai patekdavo į Europos čempionato baigiamąjį turnyrą, o ir įveikusi atrankos barjerus tarp stipriausių žemyno komandų neblizgėdavo.
Per tris dešimtmečius geriausias Turkijos rezultatas buvo 1973 metais užimta 8-oji vieta. O nuo 1983 metų net penki iš eilės Senojo žemyno pirmenybių baigiamieji turnyrai vyko be Turkijos krepšininkų. Tai buvo ilgiausias Turkijos atskyrimas nuo didžiojo krepšinio.
10-asis dešimtmetis
Turkijos krepšinio atgimimas prasidėjo devintojo dešimtmečio viduryje, kai krepšiniu rimtai susidomėjo savo klubus įsteigusios „Eczacibasi“ ir „Efes Pilsen“, kiek vėliau ir „Ulker“ bendrovės.
Tiesa, rezultatų reikėjo palaukti, tačiau būtent šių klubų krepšinio mokyklose išugdyti talentai paskutinįjį XX amžiaus dešimtmetį padėjo Turkijos rinktinei priartėti pirmiausiai prie Europos krepšinio vidutiniokų, o po to ir tapti rimta grėsme pasaulio krepšinio lyderiams.
1993 metais Turkija po ilgos pertraukos vėl pateko į žemyno pirmenybių finalo turnyrą, o Europa sužinojo jaunųjų turkų perliukų Haruno Erdenay ir Orhuno Ene pavardes.
Vėliau prie jų prisidėjo Ibrahimas Kutluay, dar keli neblogo europinio lygio krepšininkai ir Turkijos rinktinė tapo nuolatine Europos čempionatų dalyve.
Tiesa, per visą dešimtmetį aukščiau 8-osios vietos (1997 ir 1999 metų Europos pirmenybėse) turkai nepakilo, bet palyginti su ankstesniais čempionatais šis rezultatas buvo labai solidus.
Prie Europos lyderių priartėjo ir Turkijos klubai, kurių flagmanu tapo Stambulo „Efes Pilsen“. Jis 1993 metais pateko į Europos klubų taurės finalą, 1996 metais iškovojo R.Koračo taurę, o 2000 metais žaidė Eurolygos finalo ketverte.
XX amžiaus pabaigoje pirmieji turkų krepšininkai pateko į NBA klubus. 1999 metais stipriausioje pasaulio lygoje debiutavo Mirsadas Turkcanas, 2000 metais – Hidayetas Turkoglu.
XXI amžius. 2001 metai
Pirmą didžią pergalę Turkijos krepšinis iškovojo XXI amžiaus pradžioje – 2001 metų Europos čempionate. Jame „12 milžinų“ („12 Dev Adam“) pakrikštyta komanda laimėjo sidabro medalius. 2001 metų Europos čempionatas vyko Turkijoje, todėl visada savo žiūrovų akivaizdoje galingai žaidžiantys turkų krepšininkai neslėpė didelių tikslų.
Vis dėlto „12 milžinų“ kelias medalių link buvo labai sudėtingas. Turkijos rinktinė savo sirgalius smarkiai išgąsdino jau pirmajame etape, kai tik po dramatiškos kovos nugalėjo Latviją ir pralaimėjo Slovėnijai. Jei trečiojo turo rungtynėse turkai nebūtų įveikę Ispanijos komandos, jie būtų atsisveikinę su čempionatu jau po pirmojo etapo. Tačiau šeimininkai palaužė varžovus ir gavo teisę kovoti toliau.
Paskui dramatiškų įvykių irgi nestigo. Tiek ketvirtfinalio varžovus kroatus, tiek pusfinalio oponentus vokiečius „12 milžinų“ pranoko tik per pratęsimą. Šeimininkų žygis buvo sustabdytas finale. Jame Turkijos rinktinė nusileido Jugoslavijos komandai 69:78.
Nors čempionais Turkijos krepšininkai netapo, tėvynainiams jie buvo didžiausi didvyriai. O aistringų gerbėjų padėkos nusipelnė ir tuo metu jau nebedaug rungtyniavę veteranai O.Ene (beje, tuometinis „12 milžinų“ kapitonas) bei H.Erdenay, ir tautos numylėtinis I.Kutluay, ir kylanti žvaigždė, 2000 metais NBA lygoje debiutavęs Hidayetas Turkoglu, ir taip pat nemenką darbą atlikę Huseyinas Besokas, Mirsadas Turkcanas, Mehmetas Okuras bei Keremas Tunceri.
2001-2009 metai
Tapusi Europos vicečempione Turkijos rinktinė iškovojo teisę pirmą kartą vykti į pasaulio pirmenybes. Turkų debiutas nebuvo sėkmingas – 2002 metais Indianapolio arenose jie užėmė tik 9-ąją vietą.
Dar vieno turkų blyksnio krepšinio visuomenė sulaukė 2006 metų pasaulio čempionate. Nors prieš turnyrą treneris Bogdanas Tanjevičius drastiškai atjaunino komandą, jos emocingas, bet kartu racionalus žaidimas negalėjo nepakerėti krepšinio gurmanų. Tiesa, Turkija užėmė tik 6-ąją vietą, tačiau savo žaidimu paliko vien geriausius prisiminimus.
Įdomu, kad Turkijos rinktinė kelialapio į 2006 metų pasaulio čempionatą pati neiškovojo. Jai nuvykti į Japoniją padėjo FIBA naujovė – keturioms komandos suteikti vardinius kvietimus.
Europos čempionatuose Turkijos krepšininkai gerų rezultatų daugiau nepasiekė. 2003, 2005 ir 2007 metais turkai trijuose iš eilės turnyruose nepateko į stipriausių aštuonetą, o 2009 metais užėmė 8-ąją vietą.
Turkijos rinktinė nuolat buvo minima kaip viena labiausiai nuvylusių komandų, o 2005 metais dėmesio centre atsidūrė dėl vidaus nesutarimų.
2005 ir 2007 metų nesėkmės išklibino trenerio B.Tanjevičiaus kėdę, tačiau Turkijos krepšinio vadovai abu kartus pareiškė, kad visiškai pasitiki strategu iš Juodkalnijos ir nori, kad jis ruoštų komandą Turkijoje vyksiančioms 2010 metų pasaulio pirmenybėms.
2010 metai
Beribis turkų krepšinio vadovų pasitikėjimas B.Tanjevičiumi pasiteisino. Nors 2010-aisias treneris turėjo rimtų sveikatos problemų (jam buvo operuotas auglys), negalėjo visu šimtu procentų atlikti savo pareigų ir net nedalyvavo pirmajame rinktinės pasiruošimo etape, per pasaulio čempionatą jis vėl dirigavo „12 milžinų“ žaidimui.
Dirigavo taip tvirtai, kad turkų ansamblis darniai grojo iki pat finalo. Tiesa, ne viskas ėjosi kaip per sviestą (grupės varžybose teko sunkiai paplušėti per rungtynes su puertorikiečiais), bet šeimininkams sutriuškinus du pirmuosius atkrintamojo etapo varžovus (Prancūziją 95:77 ir Slovėniją 95:68) Turkijos krepšininkai, regis, net patys patikėjo, kad jų sustabdyti negali niekas.
Patikėjo per anksti – pusfinalyje turkams pirtį užkūrė atjauninta Serbijos komanda. Ją „12 milžinų“ įveikė tik vienu tašku 83:82. Jei mačo teisėjai būtų akylesni, turkai į finalą tikriausiai nebūtų patekę. Mat per lemiamą ataką prieš pelnydamas pergalingus taškus, K.Tunceri užmynė šoninę liniją. Teisėjai to nepastebėjo, o serbų manymu, nenorėjo pastebėti.
Aukso medalių H.Turkoglu, K.Tunceri, Omerui Onanui, Ersanui Ilyasovai, Semihui Erdenui, Omerui Asikui bei jų bendražygiams, kaip ir 2001-ųjų rinktinei, laimėti nepavyko. Pasaulio čempionato finale šeimininkų komanda nusileido nesustabdomai JAV rinktinei 64:81. Tačiau kaip ir 2001-aisiais, nė vienas turkų sporto aistruolis sidabro medalius iškovojusiems krepšininkams negalėjo pasakyti nė vieno priekaišto žodžio.
2-asis dešimtmetis
Po svaiginamos 2010-ųjų pergalės vėl grįžo pilka Turkijos krepšinio kasdienybė.
Lietuvoje vykusiame 2011 metų Europos čempionate turkai laimėjo dvejas pirmąsias rungtynes su autsaiderėmis Portugalijos ir Didžiosios Britanijos rinktinėmis, o pirmojo etapo pabaigoje palaužė čempionės vardą gynusią Ispanijos komandą, bet kitas penkerias rungtynes pralaimėjo ir užėmė 11-ąją vietą.
Pernai Slovėnijoje Turkijos rinktinė puolė dar žemiau. Turkai pirmajame etape pasiekė vos vieną pergalę iš penkių galimų, nepateko į antrąjį etapą ir galutinėje rikiuotėje pasidalijo 17-ąją poziciją.
„12 milžinų“ neiškovojo kelialapio į 2014 metų pasaulio pirmenybes, tačiau vėl sulaukė palankaus FIBA sprendimo ir antrą kartą gavo vardinį kvietimą.
Turkų sirgalius vargina ir šalies klubų nesėkmės. Nors Stambulo „Fenerbahce“ ir „Anadolu Efes“ (buvęs „Efes Pilsen“) yra vieni turtingiausių Europoje, XXI amžiuje nė vienam Turkijos klubui dar nepavyko pakartoti „Efes Pilsen“ komandos 2000-ųjų sėkmės ir patekti į Eurolygos finalo ketvertą.
Nedidele paguoda tapo tik 2012 metais Stambulo „Besiktas“ iškovota „FIBA Europe“ Iššūkio taurė.
