ULEB taurės laimėtojas Rolandas Jarutis pastebėjo, kad nuo Barselonos olimpinių žaidynių, kuriose žaidė JAV „Svajonių komanda“, krepšinyje nebėra neįveikiamų ekipų: „Minėta JAV rinktinė gal ir buvo nenugalima, tačiau ir tuomet veikiausiai buvo daugiau susižavėjimo, baimės rungtyniaujant su amerikiečiais.
Europos krepšinio lygis artėja prie NBA. Kai kurie Senojo žemyno žaidėjai jau dominuoja šioje lygoje. Po ketvirtfinalio Lietuvos krepšininkai nusipelnė pačių didžiausių liaupsių ir jau šiandien yra didvyriai. Jie nebeturi, ką prarasti pusfinalyje.“
Kauno „Žalgiryje“ 1995-2000 m. J.Kazlausko asistentu dirbęs Algirdas Brazys įsitikinęs, kad pasaulio čempionate Lietuvos rinktinė prieš kitas komandas turi svarbų kozirį. Eurolygos čempiono teigimu, visose įtemptose rungtynėse pranašumas įrodytas todėl, kad dauguma ekipos žaidėjų patyrę šilto ir šalto aukščiausio lygio varžybose.
Koks papildomas rezervas buvo išnaudotas ketvirtfinalyje? Kokios Lietuvos rinktinės sėkmės priežastys? Ir ko galima tikėtis pusfinalyje su JAV ekipa? Į šiuos ir kitus klausimus portalui lrytas.lt atsakė krepšinio specialistai A.Brazys ir R.Jarutis.
Ketvirtfinalis. Mačo pradžioje turkai pabėgo – 20:13, tačiau Darjušas Lavrinovičius smeigė tris tritaškius, dvitaškį pridėjo Adas Juškevičius ir lietuviai persvėrė rezultatą – 24:23. Dar kartą turkai išsiveržė į priekį trečiojo kėlinio viduryje – 38:36. Lietuviai 30 min. vėl persvėrė rezultatą – 45:42 ir daugiau neleido varžovams perimti iniciatyvos.
A.Brazys: „Šis susitikimas buvo gyvybės ar mirties klausimas. Trenerių ir žaidėjų pečius slėgė įtampa ir atsakomybė. Lietuvos rinktinės žaidimas neatrodė gražus, tačiau svarbiausias yra rezultatas. Turkijos komanda buvo gana stipri ir gerai pasiruošusi, todėl lietuviams buvo sunku žaisti.
Smagu, kad jau ne pirmą kartą nugalėjome po tokios įtemptos kovos. Mūsų rinktinėje netrūksta patyrusių žaidėjų ir tokio lygio rungtynėse tai yra didelis pranašumas. Žaisdami su Lietuvos ekipa varžovai nežino, kuris jos krepšininkas tą dieną iššaus.
Jeigu priekinės linijos žaidėjams nesiseka, tuomet sėkmingai sužaidžia kažkas kitas. Mūsų rinktinės krepšininkų, rungtyniavusių aukščiausio lygio varžybose, patirtis yra labai svarbi. Ketvirtfinalyje tai padėjo pasiekti pergalę.“
R.Jarutis: „Šiame čempionate Lietuvos rinktinė patiria visiškai nereikalingą spaudimą. Visi skeptikai, kurie prieš mačą laidojo Lietuvos komandą, turėtų suprasti, kad tai nerealus ir beprotiškai stabilus visos Lietuvos krepšinio rezultatas.
Praėjusiais metais Europos čempionate likome antri, o dabar patekome į stipriausių planetos rinktinių ketvertą. Už nugaros liko tokios šalys – Kroatija, Argentina, Graikija. Tai yra įspūdinga. Lietuvos rinktinės trenerių štabas buvo labai gerai pasiruošęs. Tai viena svarbiausių pergalės priežasčių.
Kai turkai nutolo nuo lietuvių, vyriausiasis treneris J.Kazlauskas atliko teisingus keitimus. D.Lavrinovičius, pataikęs tritaškius, padėjo pasivyti varžovus bei persverti rezultatą.
Manau, kad visi krepšininkai buvo keičiami idealiai. Per visas rungtynes J.Kazlauskas surasdavo tinkamus žaidėjus. Nusiteikimas, charakteris ir lietuviškas kovingumas atnešė vaisių. Tai buvo tik laiko klausimas, kuriame – trečiajame ar ketvirtajame kėlinyje lietuviai padės tašką. Buvo daug pavyzdingų atakų. Puolant labai gerai judėjo kamuolys, buvo gražių kombinacijų. Tai pavyzdingos rungtynės.“
Gynėjai. Martynas Pocius pelnė 13 taškų ir sužaidė kol kas rezultatyviausias rungtynes pasaulio čempionate. Savo antrą rezultatyviausią mačą sužaidė ir 19 taškų įmetęs Renaldas Seibutis.
A.Brazys: „Tam tikromis akimirkomis nesisekė mūsų aukštaūgiams. Tuomet labai puikiai įsijungė gynėjai – M.Pocius ir R.Seibutis. Jiems labai padėjo Jonas Mačiulis.
R.Jarutis: „M.Pocius draskė turkų gynybą prasiveržimais ir tritaškiais. Gynėjų pelnytų taškų kraitis buvo gerokai didesnis nei jų statistiniai vidurkiai. Ne visada sekėsi priekinės linijos krepšininkams, tad gynėjai pajuto žaidimo ritmą pačiu laiku. Labai gerai į žaidimą įsijungė R.Seibutis, kuris rungtyniavo beveik be poilsio, rinko taškus ir net vadovavo rinktinei.
Įžaidėjai. Prieš ketvirtfinalį turkų vyriausiasis treneris Erginas Atamanas tvirtino, kad Lietuvos rinktinė neturi stipraus įžaidėjo ir todėl susiduria su didelėmis problemomis puolant.
A.Brazys: „Labai malonu stebėti Lietuvos rinktinę be tikro įžaidėjo. Įdomu žiūrėti, kaip ji sugeba mobilizuotis, prisitaikyti prie žaidimo.
Turkai tai puikiai žinojo, tačiau prisitaikėme prie žaidimo ir žengėme į pusfinalį. Žinoma, turkai bandė išnaudoti šią spragą.
Pirmajame kėlinyje Adas Juškevičius turėjo penkias progas atakuoti iš neblogų padėčių. Varžovų treneris rizikavo, kadangi jautė tokio lygio rungtynėse mažiau patyrusių lietuvių pečius slegiančią įtampą ir suteikė jiems daugiau laisvės. A.Juškevičius pasižymi šaltakraujiškumu, tačiau jis jaudinosi.
Nedengiamas metė ir Šarūnas Vasiliauskas. Akivaizdu, kad tokio lygio varžybose jis dar nepasiruošęs rungtyniauti. Mūsų įžaidėjai sunkiai prisitaikė prie žaidimo tempo, sunkiai pagavo ritmą, todėl nepavyko ir pataikyti. Treneriams labai sudėtinga vadovauti, kai šiais metais nėra tikro įžaidėjo. Tai jaučiasi psichologiškai.
Todėl itin sutrumpėja ir atsarginių žaidėjų suolelis. Kai kurie krepšininkai gauna didžiulį krūvį, tačiau jie atlikę puikų fizinį pasirengimą.
R.Jarutis: „Varžovams nepavyko išnaudoti mūsų spragos. Turkų įžaidėjai neblizgėjo. Enderas Arslanas atliko kelis avantiūrinius metimus ir surinko savo pelnomų taškų vidurkį, tačiau visiškai tuščias liko Keremas Tunčeri.
Turkai dvigubino gynybą prieš mūsų įžaidėjus. Kelis sykius praradome kamuolį, tačiau mūsų įžaidėjai labai gražiai susitvarkė. Lietuviai buvo pasiruošę ir žinojo, kaip žaisti su varžovų spaudimu, kaip persivaryti kamuolį.
Spaudimas yra savotiška rizika ir avantiūra. Įveikus pirmąją gynybos liniją reikia provokuoti pražangas, atakas užbaigti iš po krepšio ar net dėjimais. Vis dėlto kartais stabdydavome žaidimą. Mačo pradžioje A.Juškevičius turėjo progų atakuoti. Jei būtų pataikęs pirmą metimą, tuomet Adui kitaip būtų susiklostę rungtynės. Jam reikėjo žaisti drąsiai.
Galima neskaičiuoti, kiek taškų įmetė mūsų įžaidėjai, tačiau jie puikiai gynėsi.“
Jono Valančiūno ir Omero Ašiko dvikova. Lietuvis pelnė 12 taškų, atkovojo 13 kamuolių, blokavo 1 metimą ir surinko 19 naudingumo balų. Turko sąskaitoje – 11 taškų, 10 atkovotų kamuolių, 2 blokai ir 15 naudingumo balų.
A.Brazys: „Vidurio puolėjai žaidė gana lygiai, tačiau laimėjome 12 taškų pranašumu. Kiti keturi mūsų žaidėjai aikštėje buvo pranašesni už varžovus. Krepšinis nėra žaidimas vienas prieš vieną ar trys prieš tris. Žaidžiama penki prieš penkis.“
R.Jarutis: „J.Valančiūnas yra labai jaunas, tačiau jis tikrai yra rinktinės lyderis. Belieka žavėtis Jono kovingumu ir energija. Jis atkovojo daug kamuolių ir labai padėjo gindamasis. Vis dėlto ir jam, ir kitiems mūsų aukštaūgiams nebuvo lengva. Šįsyk mažiau pastebimas atrodė Donatas Motiejūnas, kadangi turkai vienas kitam padėdavo po krepšių.“
Tritaškiai. Tai antrosios rungtynės pasaulio čempionate, kai Lietuvos rinktinės tritaškių taiklumas viršijo 50 proc. ribą. Iš viso lietuviai pataikė 10 tolimų metimų iš 19 (52,6 proc.). Turkijos ekipa realizavo 3 tritaškius iš 18 (16,7 proc.).
A.Brazys: „Turkai turėjo progų mesti tritaškius laisvi, tačiau jomis nepasinaudojo. Įtampa ir atsakomybė slėgė ne tik lietuvių pečius.“
R.Jarutis: „Tolimi metimai krito neblogai. Pasinaudojome tuo, kuo tomis akimirkomis jautėmės esą stipresni. Žaidimas buvo akcentuojamas ir šiek tiek toliau nuo krepšio.“
Baudų metimai. Per pirmuosius tris kėlinius lietuviai nemetė nė vienos baudos. Tuo tarpu turkų treneris E.Atamanas daugiau skundėsi teisėjais, nei pripažino pralaimėjimą. Iš viso lietuviai realizavo 9 baudas iš 11, turkai – 12 iš 17. Lietuvos krepšininkams skirta 20 pražangų, Turkijos žaidėjams – 21.
A.Brazys: „Negalima sakyti, kad teisėjai prastai švilpė ir neskirdavo pražangų. Nors J.Valančiūnas atliko savo metimus, bet mums trūko agresyvumo po krepšiu.
D.Lavrinovičius dvikovos eigą perlaužė trimis tritaškiais. Jis turi savo stilių atitraukti varžovus toliau nuo krepšio. Kai metamas tritaškis, dažniausia niekas neprasižengia. Norėjau matyti agresyvesnį lietuvių puolimą.
Žinoma, teisėjai kelis kartus galėjo sušvilpti pražangas prieš varžovus, įsikibusius į J.Valančiūną. Mums trūko progų mesti baudas, nes varžovų pražangos silpnindavo jų agresyvumą ginantis. Vis dėlto arbitrai labai gerai atliko savo darbą.“
R.Jarutis: „Norėjau, kad Lietuvos rinktinė rungtyniautų agresyviau ir provokuotų daugiau pražangų. Ypač ketvirtajame kėlinyje, kai turkai surinko 4 komandines pražangas. Mačo pabaigoje varžovai nebegalėjo agresyviai gintis ir mums sekėsi žaisti lengviau.“
Pusfinalis. Rugsėjo 11 d. Lietuvos rinktinė sieks pergalės mače su JAV krepšininkais, kurie ketvirtfinalyje 119:76 sutriuškino slovėnus.
A.Brazys: „Prieš pirmenybes Lietuvos rinktinę mačiau tarp keturių stipriausių komandų. Taip ir atsitiko. Bus labai įdomu stebėti, kas vyks toliau. Pusfinalyje šiek tiek atslūgs įtampa ir susikaustymas. Žaisti su amerikiečiais psichologiškai bus šiek tiek lengviau.“
R.Jarutis: „Nepaisant visų negandų ir traumų dar prieš čempionatą prognozavau, kad Lietuvos rinktinė pateks į stipriausiųjų ketvertą. Ši komanda, kaip ir ne viena rinktinė praeityje, eilinį kartą parodė charakterį, nusiteikimą ir vienybę.
Visas Lietuvos rinktinės kolektyvas dirba ir vieningai žygiuoja geriausio rezultato link. Vyrai nusipelnė pačių didžiausių pagyrų ir gražiausių žodžių.
Pusfinalyje galime tikėtis gražaus ir akiai malonaus krepšinio. Svarbiausia neįsivelti į amerikiečių žaidimą – bėk ir mesk. Tuomet jie įgyja akivaizdų pranašumą pagal greitį ir atletiškumą. Reikia žaisti pozicinį krepšinį, regzti ilgas atakas, priversti amerikiečius ilgai gintis, provokuoti pražangas. Su JAV rinktine reikia rungtyniauti šiurkščiai, nes ji to nemėgsta.
Amerikiečiai turi puikių metikų, tačiau aukštaūgiai pataiko silpnai. Galbūt galima šiek tiek atsitraukti nuo jų.“
