Prancūzai ketvirtajame kėlinyje gelbėjosi įmesdami net 39 taškus. Vien Nicolas Batumas iš viso surinko net 35-is. Kitoje barikadų pusėje siautėjo 24 taškus įmetęs Milošas Teodosičius. Nervų karas tęsėsi iki paskutinių sekundžių.
Tai buvo pasakiškas pasaulio čempionato pusfinalis.
Į elitą vėl grįžta serbai. Po košmariškų trijų metų be olimpinių žaidynių ir su 7-8 vietomis Europos čempionatuose, serbai vėl priartėjo prie pasaulio krepšinio piramidės viršūnės.
„Nežinau, ar mūsų patekimas į finalą reiškia, jog grįžtame į elitą. Į viską reikia žiūrėti detaliai. Pastaraisiais metais buvo daug problemų – dėl krepšininkų atvykimo į rinktinę, traumų ir daug dalykų, kurių nežinote, – po įspūdingos pergalės pusfinalyje prieš Prancūziją 90:85 spaudos konferencijoje pasakojo pirmus metus serbus treniruojantis Aleksandras Džordževičius. – Ateidamas čia turėjau misiją pakeisti Serbijos krepšinį. Padaryti taip, kad kiekvienas serbas didžiuotųsi vilkėdamas nacionalinės komandos marškinėlius. Su šlovinga Serbijos krepšinio istorija, bandome pasiekti žvaigždes.“
– Kaip paaiškinti tai, kad grupės varžybose likote tik ketvirti, o atkrintamosiose visus šluojate?
– Grupės varžybose ir nereikia visko parodyti. Po truputį reikia žiūrėti ir kitų dalykų. Nesakau, kad nenorėjome laimėti kiekvieno mačo. Bet, pavyzdžiui, Milošas Teodosičius po čiurnos traumų normaliai treniruotis pradėjo tik prieš savaitę. Nenadas Krstičius irgi tik atsitiesė po traumos.
N.Krstičiui bandžiau paaiškinti, kad mums tavęs reikės tik rugsėjo 7-ąją – atkrintamųjų pradžioje. Jo reakcija buvo maždaug tokia – ką?! Tačiau svarbiausiu metu jis mums dabar atiduoda viską, o mes laimime. Jis puikus žaidėjas. Ir puikus kapitonas.
Po truputį, po truputį mes kilome. Beje, grupės varžybose neturėjome laiko treniruotis. Žaisdavome jau 3 valandą dienos, todėl treniruotės buvo nepilnavertės. Juk žaisdamas vakare, per rytinę treniruotę gali šlifuoti žaidimą, padėti žaidėjams įgyti formą.
– Treneri, tai buvo neįtikėtinos rungtynės.
– Tai buvo mano vyrų naktis. Tikiuosi, kad jie pasimėgavo žaidimu iki šeštadienio treniruotės. Ruošimės finalui kaip įmanoma geriau. Manau, kad buvome labai susikoncentravę. Tęsėme tą sėkmingą aštuntfinalio ir ketvirtfinalio atkarpą.
Auklėtiniai sukūrė neįtikėtiną atmosferą. Aš meldžiausi, kad tik toji atmosfera privestų prie kažko tokio. Nežinau, ar tai buvo svarbiausias mūsų pergalės dalykas, tačiau tai – žaidėjų nuopelnas. Turime puikų čempionatą. Labai didžiuojuosi treniruodamas tokius žaidėjus. Pats iš jų mokausi.
Prancūzai žaidė gerai, ypač ketvirtajame kėlinyje. Jie bandė gelbėtis tritaškiais, ko ir tikėjomės. Kai M.Teodosičius prarado jėgas kurti progas, pats atakuoti, B.Bogdanovičius leido mums gerai finišuoti. Štai kodėl jis ponas Bogdanovičius. Tai didžiulė pergalė Serbijai.
– Kalbama, kad neįtikėtinai sutariate su Milošu Teodosičiumi. Kaip apibūdintumėte šį žaidėją?
– Santykiai – normalūs. Kai treniruotė baigiasi, normaliai bendraujame lyg su kiekvienu kitu žmogumi. Milošas yra neįtikėtinas žaidėjas. Man jis yra šio turnyro MVP. Jis mus atvedė į finalą. Jis tikras lyderis. Noriu jam paaiškinti, koks jis svarbus ne tik kaip krepšininkas, bet ir kaip žaidėjas, kurio mums reikia kaip pavyzdžio. Jo šypsena, ryžtas ar liūdesys persitelkia į visą komandą.
Jis žaidė neįtikėtinai. Aš toks piktas, kad jis susižeidė čiurną prieš pat čempionatą. Ypač, kai nuo pirmos pasiruošimo čempionatui dienos jis labai stengėsi, labai dirbo. Tai puikus žmogus.
