Penktadienio pusfinalis tarp Prancūzijos ir Serbijos įnešė daugiau aiškumo, ko lietuviai gali tikėtis iš priešininkų per šio vakaro mačą dėl bronzos.
Pirmiausia – didžiulės grėsmės iš Nicolas Batumo. Kai prancūzai įstrigo serbų gynyboje, 25-erių 205 cm aukštaūgis ėmėsi vienvaldžio lyderio vaidmens.
NBA klubo „Portland Trail Blazers“ puolėjas per ligtolines 7 rungtynes daugiausia buvo įmetęs 14 taškų (kroatams). Pusfinalyje N.Batumas surinko 35 taškus ir ketvirtajame kėlinyje vos nepadarė taip, kad šiandien Lietuva dėl bronzos grumtųsi su Serbija.
„Pernai Europos čempionate iki pat pusfinalio N.Batumas nežaidė taip agresyviai ir su tokiu lyderio mentalitetu, bet paskui viską pasiėmė ant savęs. Čia matome tą patį“, – sakė B.Matkevičius.
Universalusis N.Batumas yra tobulas atakų užbaigėjas. Kamuoliu jį aprūpina visi komandos draugai, nors, kaip sako B.Matkevičius, pagrindinis Prancūzijos komandos eismas eina per Thomo Heurtelio ir Boriso Diaw rankas.
Th.Heurtelis iš Vitorijos „Laboral Kutxa“ yra klasikinis įžaidėjas. Bet, krepšininkų terminais kalbant, kamuolį sukti labai mėgsta ir „San Antonio Spurs“ sunkusis kraštas 205 cm ūgio B.Diaw. Jis „centruoja“ ne tam, kad pirmiausia mestų pats, o kad pritraukęs gynėjus atmestų kamuolį laisvam žaidėjui. Lygiai tą patį stengiasi daryti 201 cm ūgio Mickelis Gelabale’is.
„Ištampydami gynybą prancūzai kuria progas tritaškiams. Jie turi pakankamai metikų. Du tris tritaškius iš eilės gali pataikyti net tiek, kurių procentas nėra įspūdingas, pavyzdžiui, Evanas Fournier“, – sakė B.Matkevičius.
Siekdami bronzos lietuviai turės susitvarkyti reikalus ne tik ant perimetro – atletiški varžovai kelia grėsmę ir baudos aikštelėje. „Ką gali prancūzų aukštaūgiai, pamatėme per jų ketvirtfinalį su ispanais“, – pabrėžė Lietuvos rinktinės skautas.
Tąsyk grumtynėse su visko regėjusiais broliais Gasoliais du 22 metų prancūzai įrodė savo viršenybę: 215 cm ūgio Rudy Gobert’as iš „Utah Jazz“ atkovojo 13 kamuolių, 209 cm ūgio Jofre Lauverge’as iš Belgrado „Partizan“ – 10. Jei lietuviams pavyks agresyvia, ryžtinga gynyba griauti Prancūzijos atakas ir atkovoti kamuolį, kas parankiau patiems puolant – greitis ar pozicinis krepšinis?
„Su prancūzais greitai nepažaisi, – neslėpė B.Matkevičius. – Mums turėtų būti parankesnis kantrus pozicinis žaidimas“.
Tačiau jis nemano, kad dėl bronzos parankiau būtų buvę kautis su serbais: „Abi šio komandos yra specifinės. Abi – aukščiausio lygio ir sunku būtų su bet kuria iš jų“.
Todėl kalbėti, su kuo žaisti parankiau, galima tik per psichologinę prizmę.
Istoriškai susiklostė, kad Lietuva ir Serbija tarpusavyje visada konkuruoja, kur yra tikroji Europos krepšinio bamba. Dabar papildomo keršto prieskonio mums būtų įbėręs treneris Aleksandras Džordževičius – tas pats, kuris tritaškiais nužudė lietuvius 1995-ųjų Europos čempionato finale.
Bet su Prancūzija lietuviai turi šviežių sąskaitų. Pernykštis nelemtas žemyno pirmenybių finalas – nepamirštas.
„Mūsiškiai bus užsivedę ir norės įrodyti, kad gali prieš prancūzus laimėti. Tą pernai Slovėnijoje buvome padarę, tik gaila, kad ankstesniame etape, o ne finale, – kalbėjo B.Matkevičius. – Šįkart motyvacijos tikrai netrūksta“.
