Tai ne komiksų knygelės istorija ar filmas „Kosminis krepšinis“, o pasaulio krepšinio čempionato finalas. Po dviejų kėlinių amerikiečiai turėjo 67-is, 28-ąją minutę – ir 100 taškų. JAV nušlavė Serbiją su visomis savo karingomis ambicijomis – 129:92.
„Sveikinimai Serbijai. Jie turėjo gerą čempionatą. Didelę įtaką spurtui padarė po krepšiu žaidęs D.Cousinsas. Paskui jį sekė visa komanda. Buvome gerai susižaidę. Aš didžiuojuosi savo komanda. Buvo daug sukrėtimų, bet likome susikoncentravę. Žaidėjai tikėjo procesu ir štai matome to rezultatą, – džiaugėsi M.Krzyzewski. – Gal ir atrodė, kad čempionato metu dominavome, bet tą dominavimą nulemdavo vienas didelis spurtas. Aišku, finale turėjome 35 minučių spurtą. Žaidėme nuostabiai.“
„Neturėjome vienos žvaigždės. Tai buvo čempioniška komanda. Buvo puiku. Tai buvo velniška komanda“, – džiaugėsi M.Krzyzewski.
– Trečias iš eilės auksas. Kuo jis kitoks?
– Kiekvienas aukso medalis ypatingas. Kaskart komanda būna kita. Viena, kas kartojasi – rinktinės kultūra ir nacionalinės komandos personalas. Aplinka lieka ta pati ir ji – ypatinga. Patys žaidėjai norėjo būti rinktinės dalimi. Ši komanda man buvo ypatinga.
– Mačo pradžioje atsilikote 8 taškais. Ką pasakėte per lemtingą minutės pertraukėlę, po kurios nušlavėte Serbijos rinktinę?
– Pasakiau, kad serbai agresyvesni fiziškai ir kabinasi mums į gerkles. Mes pakeitėme gynybos sistemą. Ėmėme žaisti agresyviau. Daug ką pakeitė D.Cousinso žaidimas. Jis uždengė N.Krstičių. Visa komanda fiziškai pasistūmėjo į priekį.
– Ar teisus buvo rinktinės vadovas J.Colangelo sakydamas, kad tokios rinktinės pergalė čempionate būtų saldžiausias dalykas?
– Kiekvienas kartas yra pats saldžiausias. Sunku tai pamatuoti. Neiškeisčiau Pekino olimpinio aukso į kitą skonį. Šie žaidėjai neskyrė dėmesio pasiteisinimams. Mes tikėjome savo jėgomis. Nusprendėme, kad reikia pakeisti K.Durantą, o ne nustoti žaisti. Beje, jį finale atstojo K.Irvingas. Šeši iš šešių tritaškių – neblogai (Šypsosi. - Red.). JAV rado naujų kelių pelnyti taškų. Žaidėjai darė viską, ko prašėme ir prisitaikėme prie pasikeitusios komandos.
- Kaip svarbu ne tik laimėti čempionatą, bet dominuoti tarptautinėje arenoje pastaruosius kelerius metus?
- Šią programą pradėjome prieš 9 metus. Turėjome du tikslus: laimėti aukso medalius. Bet kitas dalykas – laimėti pasaulio pagarbą. Manau, kad tai jau padarėme. Mes ir patys pasimokėme iš tarptautinio krepšinio. Jau gerai pažįstame užsienio krepšinį. Šiuose keturiuose pastaruosiuose turnyruose žaidėme labai gražiai. Bet visada žaisdavome su tokiu požiūriu lyg žinodami, kad vienas blogas mačas, kaip, pavyzdžiui, Ispanijai, galėjo viską sugriauti. Bet pavyko.
– Ar praraja tarp NBA ir Europos dar labiau padidėjo?
– Visada galvoju, kad galime pralaimėti kitą mačą. Taip mes galvojame žinodami, kokie visi geri. Nematau jokios spragos. Rezultatas – dominuojantis, bet jei pažiūrėtumėte, mes dirbome beprotiškai, kad tai pasiektume. Tarptautinis krepšinis yra nuostabus. Turime privilegiją laimėdami tiek turnyrų iš eilės, bet nemanau, kad tarp NBA ir Europos yra skirtumas. Juk kas penktas NBA žaidėjas yra ne amerikietis. Už JAV ribų krepšinis yra stiprus.
