Portalo lrytas.lt žiniomis, „Žalgirio“ skolos siekia arti 50 milijonų litų.
Dar pernai prieš sezoną kauniečius slėgė 40 milijonų litų viršijantys įsiskolinimai.
Nenorėdamas detalizuoti finansinių sąlygų, „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas birželio viduryje surengtoje spaudos konferencijoje tiesiog pasakė, kad „skolos nesumažėjo“.
Anaiptol, jos tik augo.
Įvairių skolų šleifas „Žalgirį“ veja jau daugiau nei dešimtmetį. Lrytas.lt žiniomis, Kauno komanda liko skolinga ir praėjusį sezoną žaidusiems krepšininkams.
Finansinės problemos pirmąjį smūgį gali suduoti dar penktadienio vakarą. Iki darbo dienos pabaigos „Žalgiris“ privalo pateikti Eurolygai tvarkingus dokumentus apie padengtus įsiskolinimus Marko Popovičiui ir Milovanui Rakovičiui, kurių bendra suma siekia 2,3 mln. litų.
Jeigu per naktį „Žalgiriui“ nepavyko gauti poros milijonų, Lietuvos čempionai esą negalės registruoti dviejų potencialių lyderių Jameso Andersono bei Maaliko Waynso Eurolygos kovoms.
Išsigelbėjimui „Žalgiris“ pasitelkė Kauno savivaldybę. Per jai priklausančias įmones „Žalgirio“ ekipa tikisi surinkti reikiamą sumą.
Pagalbos šauksmas pasiekė net ir tokią įmonę kaip „Kapinių priežiūra“.
Tiesa, „Žalgirio“ spaudimas Kauno savivaldybei kelia klausimų. Pagal Eurolygos reglamentą, jokiame Eurolygos klube prieš tai nežaidusius legionierius galima registruoti bet kurią Eurolygos reguliariojo sezono dieną.
FIBA arbitražo teismas uždraudęs žalgiriečiams registruoti naujokus LKL ir Eurolygai, bet jei įsiskolinimus pavyktų padengti vėliau, Eurolyga negalėtų sutrukdyti kauniečiams įtraukti amerikiečių į paraišką reguliariojo sezono metu.
„Pasiekėme tą galutinį tašką, kur planas A privalo būti sėkmingas, nes planas B netenkintų nei klubo, nei sirgalių, žiūrovų, - „Žalgirio“ situaciją ketvirtadienio popietę lrytas.lt komentavo P.Motiejūnas. - Laukiame sprendimo. Viską, kas nuo mūsų priklauso, padarėme. Raštus išsiuntėme, viską užregistravome. Valdybos balsuoja, parodėme, kaip atrodo preliminarios sutartys. Dabar jau balsuoja įmonės. Visą vasarą dirbome, kad gautume paramą ar paskolą iš kitur. Svarbu buvo gauti pinigus, bet nepavyko. Tada griebėmės paskutinės vilties ir kreipėmės į savivaldybę, tikėdamiesi, kad miestas prisidės ir padės.“
Paklaustas, ko palinkėtų „Žalgiriui“, po klubo 70-mečio jubiliejaus ceremonijos A.Sabonis Kaune sakė: „Kad pagaliau baigtųsi užkeikimas. Nuo 1999 metų, kai „Žalgiris“ laimėjo Eurolygą, tęsiasi sunkus laikotarpis. Tarsi klubą būtų kažkas užkeikęs. Tikiuosi, kad atsiras rėmėjų, atsiras tikras „Žalgirio“ šeimininkas, kuriam rūpės visai tautai brangi komanda.“
Tačiau keliasdešimt milijonų siekiančios „Žalgirio“ skolos vieną dieną gali priversti imtis radikalių sprendimų. Pavyzdžiui, iš milijoninių skolų neišbridęs Sienos „Montepaschi“ klubas šią vasarą paskelbė bankrotą, persiregistravo į naują įmonę ir nukrito į ketvirtąjį Italijos krepšinio divizioną.
Lietuvoje „Žalgiris“ taip žemai nekristų ir teoriškai galėtų nusipirkti vietą LKL.
Tačiau „Žalgiris“ vis dar tiki sėkminga skolų istorijos pabaiga ir bando kapstytis iš esamos situacijos.
