Eurolygos 2014–2015 m. sezonas prasidės kitą savaitę, bet stipriausio Europos klubinio turnyro vadovai jau ruošia tikrą revoliuciją žemyno krepšinyje.
„Eurolyga turi ambicijų po ketverių penkerių metų sukurti uždarą 24 komandų lygą“, – neslėpė Prancūzijos krepšinio lygos (LNB) prezidentas Alainas Beralis, susitikęs su savo šalies žiniasklaida.
Pirmąsyk viešai ši revoliucinė idėja buvo pristatyta dar vasarą per Eurolygos generalinę asamblėją, tačiau konkrečias jos detales iki šiol gaubia daug paslapčių.
„Dar ankstoka vertinti šį projektą. Jo sistema dar nėra detaliai išnagrinėta“, – „Lietuvos rytui“ teigė „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.
Kauno klubo vadovas buvo vienas iš kelių lietuvių, šią vasarą Barselonoje susipažinusių su naujaisiais Eurolygos planais, bet net jis nežino visų permainų niuansų.
„Šiuo metu klausimų yra daugiau nei atsakymų, todėl reikšti savo nuomonės viešai nenorime“, – neslėpė P.Motiejūnas.
Žvalgosi į NBA
Krepšinis Europoje šiuo metu yra vienintelė sporto šaka, kurios svarbiausias klubų varžybas organizuoja privati bendrovė – „Euroleague Commercial Assets“.
Eurolygos vadovai daugelį savo idėjų ir naujovių stengiasi kopijuoti iš NBA – stipriausios pasaulio krepšinio lygos, kuri jos savininkams duoda pelną.
Komerciškai sėkminga NBA yra uždara lyga, kurioje kiekvieną sezoną dalyvauja tie patys 30 klubų iš JAV ir Kanados.
Eurolyga siekia amerikiečių pavyzdžiu galų gale suburti pajėgiausias 24 Europos komandas, nors savo projekte žada išsaugoti ir keletą europietiškų bruožų.
Kiekvienais metais dvi ar trys komandos turėtų atsisveikinti su Eurolyga, o jų vietą užimtų stipriausios ekipos iš Europos taurės – antrojo pagal pajėgumą turnyro, kurį taip pat rengia „Euroleague Commercial Assets“.
Idėja neturi griaučių
Akivaizdu, kad uždaroje Eurolygoje po visų reformų nacionalinių čempionatų rezultatai jau neturėtų tokios įtakos kaip dabar.
„Apie šį projektą kol kas labiausiai trūksta konkrečių žinių. Girdėjau, jog tai bus ne uždara lyga, o piramidės principu rengiamos varžybos.
Jau nuo kito sezono turėtų būti pereinamasis laikotarpis, bet kada tiksliai jis prasidės, dar nėra patvirtinta“, – sakė Romualdas Brazauskas.
LKL generalinis direktorius šią savaitę sugrįžo iš Europos šalių krepšinio lygas vienijančio ULEB susirinkimo Barselonoje, kur taip pat buvo diskutuojama ir apie revoliucinius Eurolygos ketinimus.
„Į Barseloną buvo suvažiavę visų šalių lygų atstovai. Projektas yra, bet nė viena lyga jo dar nematė ir neturi, – teigė R.Brazauskas. – Kalbama, kad patekti į Eurolygą bus galima ir per Europos taurės turnyrą. Bet nei kiek komandų, nei kokiu principu jos bus atrinktos, nei kas pirmiausia pateks, dar neaišku.
Kokia bus lygos pradžia? Juk kažkurios komandos turės pradėti žaisti, o tik paskui jau įmanoma jų rotacija.
Kol kas nėra jokių konkrečių šios idėjos griaučių.“
Lygų požiūris skirtingas
Prancūzijos lygos prezidentas jau dabar neabejoja uždaros Eurolygos ateitimi.
„Ji startuos po ketverių penkerių metų“, – tvirtino A.Beralis.
Pasak dienraščio „L’Equipe“, daugelis nacionalinių lygų jau dabar žino, kurie jų klubai dalyvaus šiose varžybose. Graikijai turėtų atstovauti Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“, Izraeliui – Tel Avivo „Maccabi“, Rusijai – Maskvos CSKA, Turkijai – Stambulo „Anadolu Efes“, „Fenerbahce“ ir „Galatasaray“.
Bet Ispanija, Prancūzija ir Vokietija vis dar svarsto, kurie klubai turėtų žaisti uždaroje lygoje.
„Sunkiausia dabar apsispręsti toms šalims, kurios turi tikrus savo čempionatus“, – „L’Equipe“ neslėpė A.Beralis.
Pasak LNB prezidento, visos nacionalinės lygos iki 2015-ųjų kovo turės pateikti galutinį atsakymą.
„Pirmiausia turime žinoti, kam pritarti. Dabar net nežinome, apie ką kalbama, – teigė R.Brazauskas. – Jei iš tiesų gausime dokumentus, LKL valdyboje svarstysime, ar tam pritariame.“
„Mūsų klubo pozicija visada yra eiti koja kojon su Eurolyga“, – neslėpė P.Motiejūnas, paklaustas, kaip uždaros Eurolygos idėją turėtų vertinti lietuviai.
Lietuvai – viena vieta?
Kol prancūzai ir vokiečiai derasi kuluaruose, kad jiems būtų skirtos dvi vietos uždaroje Eurolygoje, lietuviai kol kas dar tik gaudo gandus apie būsimą turnyrą.
Anot „L’Equipe“ šaltinių, Lietuvai uždaroje Eurolygoje numatyta tik viena vieta, kurią turėtų užimti „Žalgiris“.
„Toks būtų mūsų tikslas, – neslėpė P.Motiejūnas. – Kadangi „Žalgiris“ Eurolygoje žaidžia nuo jos įkūrimo ir turi geriausią areną Eurolygoje pagal Eurolygos vadovų apklausą po 2013–2014 m. sezono, o krepšinis Lietuvoje yra svarbiausia sporto šaka, manau, kad turime daug galimybių būti tarp 24 klubų.“
Ar Kauno klubo vadovas norėtų, kad uždaroje Eurolygoje žaistų du Lietuvos klubai?
„Taip, – tvirtino P.Motiejūnas. – LKL šiemet žengė didelį žingsnį rengdama čempionatą 4 ratais. Tai pirmas svarbus žingsnis mūsų lygai. Lietuvoje yra puiki krepšinio infrastruktūra, tačiau jo populiarumas ir rungtynių lankomumas arenose mažėja.
Labai geras pavyzdys Lietuvai turėtų būti Vokietija.
Nors krepšinis ten toli gražu nėra mėgstamiausia sporto šaka, naujos arenos net vietiniame čempionate yra pilnos. Būtent šito mums trūksta Lietuvoje.
Kaip žinote, Eurolyga vertina klubus pagal tris kriterijus – sportiniai laimėjimai Europos lygose, iš TV teisių gaunamos pajamos ir lankomumas. LKL komandos turėtų pagerinti ir lankomumo rodiklius, ir rezultatus Europos turnyruose.“
Turės palikti LKL?
NBA komandos per savaitę sužaidžia net po keletą rungtynių.
Jei uždara Eurolyga pasirinktų tokį pat modelį, ar jos klubai suspėtų dalyvauti ir nacionalinėse pirmenybėse?
„Kol kas Eurolygoje dalyvaujančios komandos privalo dalyvauti ir nacionaliniuose čempionatuose. Jei šito reikalavimo neliktų, teoriškai viskas įmanoma, – svarstė R.Brazauskas. – Bet iškart kyla klausimas: kaip tada bus licencijuojami žaidėjai? Ar FIBA palaimins tokią tvarką?“
„Visko gali nutikti. Klubai gali net išeiti iš nacionalinių lygų, – „L’Equipe“ neslėpė A.Beralis. – Taip nutiktų tuomet, jeigu „FIBA Europe“ jų atsisakytų, ar patys klubai pasitrauktų, nes varžybų kalendorius jiems būtų jau per sunkus.“
Kaip reaguotų LKL, jei į uždarą lygą priimtas „Žalgiris“ nutartų nežaisti šalies pirmenybėse?
„LKL tai, be abejo, būtų milžiniškas nuostolis, – sakė R.Brazauskas. – Patekti į mūsų lygą nelengva. Bet iš Lietuvos čempionato jau dabar gali pasitraukti bet kuris klubas, jei jis to užsimanytų. Tačiau visi šie pasvarstymai – tiktai teorija. Šiame projekte kol kas daugiau klaustukų negu atsakymų".
„Šiai dienai tai yra nerealu, – LKL lygos vadovui antrino P.Motiejūnas. – „Žalgiris“ pritraukia pilnas tribūnas arenose, atvykdamas į kitus Lietuvos miestus.
Net „Lietuvos ryto“ komanda su mumis namų rungtynes žaidžia ne savo mažojoje salėje, bet „Siemens“ arenoje.
Be „Žalgirio“ LKL stipriai nukentėtų, o vietinis čempionatas Lietuvos krepšininkų tobulėjimui yra be galo svarbus“.
