Nenėrė į krūmus
LKL galiūnų mūšis: „Žalgiris“ – Vilniaus „Lietuvos rytas“. Šarūnas Jasikevičius stabdo atsarginių suolo link pėdinantį L.Lekavičių. 38-erių Gintaro Krapiko asistentas ramiai išdėsto savo pastabas, ranka iliustruoja vieną iš patarimų ir kepštelėdamas per užpakalį siunčia jaunuolį į savo vietą.
L.Lekavičius linkteli galva. Pasimokė – po keturių netaiklių metimų į vilniečių krepšį, gynėjas po pertraukos vien trečiajame kėlinyje pelnė 7 taškus. Garsiausiai L.Lekavičiaus pavardė nuskambėjo iki mačo pabaigos likus žaisti 38 sek.
Į pragariškos principinių varžovų kovos sūkurį paskutinę rungtynių minutę mestas šilališkis nepabūgo. Tiksint paskutinėms atakai skirto laiko sekundėms jis nedvejodamas paleido tolimą šūvį iš aštuonių metrų ir tritaškiu įtvirtino pergalingą „Žalgirio“ persvarą – 81:75.
Nors „Lietuvos rytas“ dar turėjo netikėtą progą išplėšti pratęsimą po Dariaus Songailos dovanėlės, Gintaras Orelikas painioje situacijoje jos neišpakavo – „Žalgiris“ laimėjo 84:82.
Kas šiose rungtynėse įstrigo labiausiai? Daugelis pasakytų, kad trys Artūro Milaknio tritaškiai ketvirtojo kėlinio pradžioje ir tašką padėjęs Luko Lekavičiaus metimas.
„Tiesiog tokia situacija – baigėsi atakos laikas. Reikėjo atakuoti ir mečiau“, – po rungtynių nesusireikšmino 10 taškų pirmą kartą „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ derbyje žaidęs L.Lekavičius.
Tai tikrai nebuvo per atsitiktinumą įkritęs metimas. Toks rungtynių scenarijus su svarbiu tritaškiu jau buvo nušlifuotas Arvydo Sabonio krepšinio centre ir „Žalgirio“ arenoje, kur krepšius skrodė tūkstantinės L.Lekavičiaus metimų serijos.
„Aš mačiau, kiek jis mėtydavo į krepšį prieš ir po treniruočių. Nieko keisto, kad Lukas pataikė. Jis tikrai gali tai daryti“, – sako „Žalgirio“ dubleriuose L.Lekavičių pora metų globojęs treneris Tomas Masiulis.
Turėjo žaisti Pasvalyje
L.Lekavičius tapo LKL sezono pradžios atradimu, nors panašu, kad „Žalgirio“ planuose jo nė nebuvo.
„Tikėjausi žaisti kitoje LKL komandoje. Galbūt – Pasvalyje“, – atviravo ir pats L.Lekavičius, ne kartą pabrėžęs, kad nenori trinti „Žalgirio“ suolo ir verčiau stažuotųsi kitoje ekipoje.
Dar prieš rugsėjį jis matavosi mėlynus Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ marškinėlius. Tačiau Lukas liko „Žalgirio“ sudėtyje ir su Vaidu Kariniausku gavo užduotį suteikti poilsio minučių naujokui iš NBA Maalikui Waynsui.
Vis dėlto kauniečiai dėl FIBA sankcijų negalėjo registruoti M.Waynso, o netrukus dėl traumos amerikietis abipusiu susitarimu paliko Lietuvą.
Bet „Žalgiris“ buvusio „Los Angeles Clippers“ atakų dirigento taškų ir perdavimų smarkiai nepasigedo. L.Lekavičius LKL sezoną pradėjo į Kėdainių „Nevėžio“ krepšį prikraudamas 20 taškų.
Susikovė su idealu
Jau antrajame ture Utenos „Juventus“ skėlė antausį „Žalgiriui“ ir nugalėjo kauniečius 76:75, tačiau L.Lekavičiaus buvo sunku nepastebėti. Jis surinko 16 taškų ir nepabijojo atlikti lemiamo metimo. Tiesa, kamuolys į krepšį neįkrito ir „Juventus“ pateikė didžiausią sensaciją sezono pradžioje.
„Mane labiausiai nudžiugino, kad Lukas nepalūžo prametęs, – pastebėjo buvusio auklėtinio žaidimą įdėmiai sekantis T.Masiulis. – Kitas jo kailyje kitose rungtynėse slėptųsi. Aišku, didelis ir trenerio bei vyresnių žaidėjų nuopelnas, kad jo „nesulaužė“.“
„Sulaužymu“ net nepakvipo. Per septynerias LKL rungtynes L.Lekavičius gavo pasireikšti vidutiniškai po 21 minutę, pelnė 12,4 taško (53 proc. dvit., 52 proc. trit., 91 proc. baud.) ir atliko 2,1 rezultatyvaus perdavimo.
Debiutinėse Eurolygos rungtynėse su Madrido „Real“ jis nesilankstė savo idealui Sergio Rodriguezui. Naudingiausiam praėjusio sezono turnyro krepšininkui jis tėškė 8 taškus, 4 atkovotus kamuolius ir 5 rezultatyvius perdavimus. Ispanas atsakė 9 taškais ir 2 perdavimais.
„Žaidžiau prieš vieną geriausių Europos įžaidėjų. Jausmas – labai geras, – džiaugėsi L.Lekavičius. – Esu laimingas ir džiaugiuosi, kad turiu tokią galimybę žaisti Kaune.“
Gyveno krepšinio salėje
Ne „Žalgirio“ vargai su FIBA ir ne M.Waynso atsisveikinimas 20-mečiui uždegė žalią šviesą. G.Krapiko minutes ir pelnytus taškus, pagal kuriuos LKL jis nežymiai nusileidžia tik „Žalgirio“ taškų automatui Jamesui Andersonui, L.Lekavičius užsidirbo liedamas prakaitą treniruotėse. L.Lekavičius tiesiogine to žodžio prasme gyveno krepšinio salėje. Kai jaunuolis atstovavo dublerių ekipai, jo kambarys buvo įrengtas trečiajame A.Sabonio krepšinio centro aukšte – dviem aukščiau krepšinio salės.
Bendrabučio tipo kambariuose „Žalgiris“ apgyvendindavo iš kitų miestų atvykusius dublerių komandos narius. Jie turėjo galimybę bet kada nusileisti apačion pabumbsinti kamuolio.
„Kiek ateidavau ir išeidavau, Lukas mėtydavo į krepšį. Jis turi panašaus požiūrio draugų, todėl dabar tiesiog renka savo įdėto darbo vaisius, – sakė T.Masiulis. – Mačiau, kiek jis dirbo, kiek laiko praleisdavo prieš ir po treniruočių. Todėl jo rezultatai manęs smarkiai nenustebino.“
T.Masiuliui niekada neprireikė skatinti L.Lekavičiaus. Darbas užprogramuotas šilališkio galvoje.
„Nesu matęs, kad žmogus tiek iš savęs reikalautų. Bet kurį pratimą Lukas atlikdavo 110 procentų. Kartais pajuokaudavome, kad reikia stabdyti Luką jau per apšilimą – jis maksimaliai bėga, meta ir jau prieš rungtynes būna visas šlapias, – juokėsi „Žalgirio“ dublerių strategas. – Jaunimui nuolat kartoju, kad kiekvienas dirba ne tėvams, draugams ar treneriams, o sau. Lukas geriausiai išpildydavo šiuos žodžius.“
T.Masiulis juokauja, kad komandoje norėtų turėti dešimt tokių lekavičių, o toks auklėtinis, kuris vykdo visus nurodymus ir neatsikalbinėja – kiekvieno trenerio svajonė. Bet dabar tas auklėtinis klausosi G.Krapiko ir Š.Jasikevičiaus nurodymų.
Auksinės pamokos
Dar pavasarį L.Lekavičius tikino, kad į „Žalgirį“ jam per anksti. Jaunasis krepšininkas labiausiai bijojo užsisėdėti ant žalgiriečių atsarginių suolo. Bet tokios šiltos vietos „Žalgiryje“ jis turbūt nė nesapnavo.
L.Lekavičiui belieka mėgautis pasakiškomis sąlygomis – dosnaus trenerio minutėmis, pagrindinio atakų dirigento vaidmeniu Eurolygos klube ir negana to – juvelyrinių perdavimų meistro Š.Jasikevičiaus pamokomis.
„Tai idealiausia vieta tobulėti“, – neslėpė ir pats L.Lekavičius.
20-metis nuolat sulaukia Š.Jasikevičiaus patarimų. „Jei kas blogai, jis iškart prieina, pasako, kas ne taip“, – sako Lukas.
Įžaidėjo teigimu, vasarą karjerą baigęs ir trenerio duoną ėmęs krimsti Šaras nėra griežtas. „Gintaras Krapikas griežtesnis“, – šyptelėjo L.Lekavičius.
Didžiausią dėmesį „Žalgirio“ arenos treniruočių bazėje Šaras skiria darbui su gynėjais. Ir rungtynių metu jis čiumpa jaunuoliams už rankos ir kantriai žarsto patarimus. Šiuo karjeros metu L.Lekavičiui jų labai reikia.
Kol kas darbo rezultatai su jaunaisiais „Žalgirio“ atakų organizatoriais – akivaizdūs.
Kompensuoja smulkų sudėjimą
„Man dar daug ko trūksta“, – paklaustas, ką labiausiai reikėtų patobulinti, atkerta L.Lekavičius. Tuo tarpu iš šalies į buvusį auklėtinį žvelgiantis T.Masiulis išskirtų atakų organizavimą.
Tik rungtynėse su „Nevėžiu“ L.Lekavičius atliko 5 rezultatyvius perdavimus. Dvejose rungtynėse žalgiriečiai taškus rinko po trijų įžaidėjo perdavimų, bet keturiuose mačuose šis skaičius tebuvo 1-as.
„Lukui reikia pagerinti aikštės matymą. Dėl situacijos dublerių komandoje jis anksčiau dažniau kurdavosi progas sau, nors dabar jau matosi Š.Jasikevičiaus įtaka. Šaras plačiau atmerks jam akis, – juokėsi T.Masiulis. – Lukas turėtų būti kaip generolas, kad galėtų visus apšaukti. Bet jis ne tokio charakterio. Jis ramaus būdo. Tačiau viskas ištaisoma. Vadovavimas komandai ateis su laiku.“ Strategas nelinkęs sureikšminti fakto, kad 180 cm ūgio L.Lekavičius yra žemiausias LKL žaidžiantis lietuvis ir tesveria 76 kilogramus. Esą smulkus krepšininkas savo fizinius duomenis kompensuoja kitais komponentais.
„Ūgio nebepridėsi, bet jis puikiai supranta, kad prieš varžovus turi greitį, gynybą ir kitų privalumų. „Lietuvos rytas“ prieš jį bandė išnaudoti ūgio persvarą. Kelis kartus pavyko, bet tai nebuvo didžiausia problema. Komandos draugai viską žino ir padeda, – L.Lekavičiaus žaidimą analizavo T.Masiulis. – Jis turi gerą driblingą, gali labai kibiai ir aktyviai gintis. Bus sunkesnių rungtynių, bet žinau, kad Lukas nepalūš ir eis į priekį. Jis bet kokia kaina kabinsis už galimybės.“
Panoro tapti generolu
Kol „Žalgiris“ neapsisprendžia, ar komandai reikia įžaidėjo iš užsienio, L.Lekavičius patyliukais trina rankomis. Dar vasarį į „Žalgirį“ mojęs ranka, šilališkis įsipatogino kauniečių atakų dirigento kėdėje.
„Nežinau, ar komandai tai būtų gerai, – paklaustas, ar apsidžiaugtų, jei „Žalgiris“ taip ir neįsigytų labiau patyrusio įžaidėjo, teigė L.Lekavičius. – Bet man, be abejo, būtų. Norėčiau, kad taip ir atsitiktų. Manau, kad esu tam pasiruošęs.“
Po rungtynių su Vilniaus „Lietuvos rytu“ žalgiriečių treneris G.Krapikas teigė dar nežinąs, ką daryti. Jis nerimavo, ar ilgam iš rikiuotės iškrito kitas 20 metų įžaidėjas Vaidas Kariniauskas, „Siemens“ arenoje mačo pabaigoje įsirėžęs į Antaną Kavaliauską ir patyręs kaklo traumą.
Bet krepšininko trauma nerimta, todėl „Žalgiriui“ forsuoti atakų organizatoriaus paieškų nereikia.
„Jie nusipelnė galimybės žaisti. Už minutes L.Lekavičius ir V.Kariniauskas atsidėkoja pasiaukojančiu ir geru žaidimu“, – pabrėžė G.Krapikas.
Jasikevičiaus šešėlis
Kai Lietuvoje išdygsta naujas perspektyvus atakų organizatorius, sirgaliai iškart stato jį ant svarstyklių su Š.Jasikevičiumi.
Taip pastaraisiais metais buvo su visais – Mantu Kalniečiu, Žygimantu Janavičiumi, Šarūnu Vasiliausku, Vyteniu Čižausku, Augustu Pečiukevičiumi. Bet, išskyrus M.Kalnietį, kol kas nė vienas jų nepakilo į aukštumas.
Po puikaus sezono starto L.Lekavičiaus Kauno gatvėse autografo kol kas neprašo, bet krepšininkas nesijaučia nepastebimas.
„Spaudimas iš tiesų yra. Ir labai didelis, – pripažįsta dvidešimtmetis. – Bet stengiuosi į tai kreipti kuo mažiau dėmesio ir tiesiog žaisti.“
Atsiribojimas nuo aplinkinių kalbų ir vertinimų – geriausias vaistas nuo žvaigždžių ligos. Ją užsikrėtę kai kurie perspektyvūs krepšininkai trumpai pasidžiaugė šlovės minutėmis, bet taip ir neįsitvirtino vyrų krepšinyje. T.Masiulio manymu, L.Lekavičiui susirgti šiuo virusu negresia.
„Tikrai žinau, kad Lukas susitvarkys, – tikina T.Masiulis. – Jis yra ramus, kitiems nepriekaištaujantis vaikinas. Jei kas nesiseka, pirmiausia žiūri į save. Manau, kad su sužvaigždėjimu bėdų nebus.“
Bet ar L.Lekavičius gali suspindėti krepšinio aikštėje ir išspręsti amžiną Lietuvos rinktinės įžaidėjo dilemą? Gal jis palengvins rinktinės trenerio Jono Kazlausko galvos skausmus?
„Viską parodys sezonas. Lukas pats puikiai supranta, kad dar nieko nepasiekė ir neįrodė. Taip, jis užsirekomendavo labai gerai, bet meistriškumas slypi stabilume. Jei žais stabiliai gerai, Lukas turi gerų šansų sulaukti rinktinės dėmesio. Bus pakilimų ir nuopolių, bet tikrai žinau, kad Lukas niekada nenuleis rankų“, – šviesia L.Lekavičiaus ateitimi tiki T.Masiulis.
