JAV sporto žiniasklaidos gigantas „Sports Illustrated“ pateikia straipsnį, kuriame puiki ir lietuviams greičiausiai dar negirdėta istorija įtraukia ir Arvydo sūnų Domantą Sabonį – naują Lietuvos krepšinio viltį.
„Sports Illustrated“ – apie latvį Arvadį Sabonį, jo baimę bėgti iš SSRS, laiškus M.Gorbačiovui ir JAV prezidentui, šnipe tapusią Amerikos lietuvę ir Sabonių sprendimą vaikus auginti ne Lietuvoje.
Treneris-agentas
Gonzagos universiteto treneriai keliavo į Ispaniją ir Turkiją, kad pasirašytų sutartį su NCAA naujoku Domantu Saboniu. Bet tai neprilygo LSU trenerio Dale‘o Browno kančioms 1986-aisiais, kai jis iš už geležinės uždangos bandė prisivilioti Domanto tėtį Arvydą.
D.Brownas nebuvo šaltojo karo diplomatas. Bet jis ketino tokiu apsimesti, jei tai tik leistų jam pasikviesti vidurio puolėją. 1986-ųjų birželį LSU treneris tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui Michailui Gorbačiovui išsiuntė laišką, kokio jis turbūt niekada nebuvo gavęs – apie galimybę pasikviesti SSRS krepšininką į NCAA.
„Gerbiamas generalini sekretoriau Gorbačiovai, – sovietų lyderiui rašė D.Brownas. – Pasaulis juda taip greitai, kad kartais vyrai neturi progos susėti ir pasišnekėti. Todėl aš atvykstu į Maskvą tikėdamasis, kad turėsiu galimybę pabendrauti su jumis akis į akį. Tikiu, kad tai padės pagerinti mūsų dviejų puikių valstybių (JAV ir Rusijos) santykius.“
Ši „galimybė“ buvo apipavidalinta kaip „mainų programa“. Tokios prašė pats M.Gorbačiovas. 1985 m. Ženevos susitikime JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pritarė mainams mokslo, medicinos ir sporto srityse.
Už tai atsakingoms agentūroms amerikietis nurodė tobulinti minėtąsias programas. Ar D.Brownas buvo „už tai atsakinga agentūra“? Ne. Jis tiesiog buvo neįtikėtinai entuziastingas treneris, kuris nebijojo išbandyti galimybių ribų.
Viliones sekė net FTB
1985-aisiais D.Browno veiklą dėl galimų pažeidimų viliojant krepšininkus ir slapta įrašinėjant studentų lygos tyrėjus ėmė sekti netgi FTB ir NCAA. Tačiau viskas baigėsi tuo, kad strategas liko „švarus“, o jo treniruojama „Tigers“ ekipa sukūrė stebuklą ir pasiekė finalo ketvertą.
Tačiau planas prisivilioti A.Sabonį buvo grandiozinis ir istorijoje neturintis precedentų. Ir jo mainai buvo akivaizdžiai JAV naudai.
D.Brownas pasiūlė atidaryti jaunimo krepšinio stovyklą, kurioje įvyktų Baton Ružo ir Maskvos mainai. Esą amerikiečio vadovaujama LSU komanda surengtų rungtynių turą po Sovietų Sąjungą, o SSRS LSU universitetui vieneriems metams išnuomotų 21-erių A.Sabonį.
Tuomet 222 cm ūgio „centras“ buvo laikomas geriausiu krepšininku pasaulyje. Kadangi dar nė vienas sovietų rinktinės žaidėjas niekada nežaidė JAV komandoje, D.Brownas norėjo sukelti ažiotažą.
D.Brownas turėjo slaptą idėją, kurią taupė svarbiam asmeniniam susitikimui. Amerikietis svajojo, kaip su A.Saboniu, M.Gorbačiovu bei R.Reaganu Kremliuje, o vėliau – ir Laisvės statuloje, pasirašys studijų sutartį.
„Norėjau, kad tai būtų dramatiška“, – juokėsi dabar jau 78-erių D.Brownas.
Treneris suskubo ieškoti skubios pamainos LSU žvaigždei vidurio puolėjui Johnui Williamsui, kuris po pirmųjų metų NCAA netikėtai persikėlė į NBA. Situacija buvo tokia sudėtinga, kad D.Brownas buvo priverstas žvalgytis krepšininkų už JAV ribų.
Manė, kad Sabas – latvis
D.Brownas įsiminė A.Sabonį nuo 1982-ųjų, kaip septyniolikmetis lietuvis vedė SSRS rinktinę į pergalę draugiškose rungtynėse su „Indiana Hoosers“. A.Sabonis tuomet davė į kaulus Virdžinijos universiteto žvaigždei Ralphui Sampsonui, kuriam buvo prognozuojamas pirmasis NBA naujokų biržos šaukimas.
A.Sabonis išsiskyrė kūrybišku krepšiniu ir aikštės matymu. Tai buvo unikalu tokio ūgio krepšininkui. „Jis perdavė kamuolį kaip Billas Waltonas“, – su legendiniu NBA vidurio puolėju lietuvį lygino D.Brownas.
Buvęs legendinis JAV krepšinio treneris ir aukštaūgių specialistas Pete‘as Newellas netgi pareiškė, kad A.Sabonis buvo perspektyvesnis už garsųjį Patricką Ewingą. Todėl jau 1985-ųjų NBA naujokų biržoje „Atlanta Hawks“ ketvirtajame rate norėjo nugriebti A.Sabonį. Vis dėlto NBA vetavo „Hawks“ pasirinkimą – „centrui“ dar nebuvo suėję 21-eri.
Dar po metų A.Sabonį naujokų biržoje pakvietė „Portland Trail Blazers“. Šis ėjimas nepažeidė taisyklių, bet NBA klubas niekaip negalėjo ištraukti perspektyviojo „centro“ iš Sovietų Sąjungos. SSRS rinktinė nenorėjo, kad A.Sabonis įgytų profesionalo statusą. Tai būtų užkirtę jam kelią į rinktinę 1988-ųjų Seulo olimpinėse žaidynėse.
D.Brownas siūlė apeiti kliūtis – suteikti lietuviui galimybę žaisti LSU, taip neatimant teisės varžytis olimpiadoje. A.Sabonis žaisdamas NCAA būtų gerokai užsikėlęs savo vertę ir ateityje užsidirbęs kur kas pelningesnį kontraktą, nes SSRS iš NBA komandos reikalautų milžiniškos išpirkos.
D.Brownas tuo metu neturėjo jokių ryšių su sovietų sporto sistema. Jis net niekada nesikalbėjo su pačiu A.Saboniu. Beje, amerikietis iš pradžių manė, kad A.Sabonis yra ne lietuvis, o latvis. Jo vardą treneris tardavo „Arvadis“.
Tarp kitko, prieš draugišką mačą su Sovietų Sąjungos rinktine 1977-aisiais D.Brownas „Tigers“ komandos žaidėjams sušuko: „Velniop tuos komunistus!“
Privilioti Sabą į JAV D.Brownas turėjo vos keturis mėnesius. Kitaip lietuviui nebūtų leista žaisti NCAA. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip visų laikų labiausiai neįmanomas naujoko verbavimas. Bet D.Brownas neprarado optimizmo. „Šansai – 50 ant 50“, – tuomet sakė amerikietis.
Gimė NBA kovų įkarštyje
Kai Tommy Loydas išvyko į užsienį 2012-ųjų rugsėjį, jis turėjo tik vieną tikslą – privilioti. Gonzagos universiteto trenerio asistentas su savo viršininku Marku Few žinojo, kad jiems reikia paruošti naujus talentus 2014-iesiems, kai puolėjai Kelly Olynykas ir Samas Doweris paliks NCAA, o gynėjai Kevinas Pangosas ir Gary Bellas komandoje žais paskutinį sezoną.
Jaunystėje T.Loydas trumpai žaidė Australijoje ir Vokietijoje, todėl su žmona Chanelle jau buvo apkeliavęs dalį pasaulio. Prieš dirbdamas Gonzagoje, jis veždavo į Spokeiną talentingus europiečius. Keli jų – prancūzas Ronny Turiafas ir vokietis Elias Harrisas, vėliau pravėrė NBA duris.
2012-aisiais keliaudamas į Europą T.Loydas tikėjosi aplankyti penkis perspektyviausius 1996 metais gimusius žemyno talentus – ypatingai jauniausiąjį Ingridos ir Arvydo Sabonių sūnų Domantą.
Domantas, kurį Arvydas kartą pavadino „Sabonių šeimos krepšinio ateitimi“, 1996-ųjų gegužės 3-ąją gimė Portlande.
Tuo metu A.Sabonis su „Portland Trail Blazers“ ruošėsi penktosioms NBA atkrintamųjų varžybų pirmojo etapo rungtynėms su „Utah Jazz“. A.Sabonis serijoje su „Jazz“ rinko vidutiniškai 23,6 taško ir 10,2 atkovoto kamuolio.
Saboniai Portlande praleido aštuonis sezonus. Arvydo sūnūs Žygimantas (Ziggy), Tautvydas (Tuti) ir Domantas (Domas) nuolat sukiojosi aplink komandą. Rasheedas Wallace‘as tuomet saboniukus vadino „Saboniu jaunesniuoju“, „Saboniu jaunesniuoju jaunesniuoju“ ir „Saboniu jaunesniuoju, jaunesniuoju, jaunesniuoju“.
Kodėl neapsigyveno Lietuvoje?
A.Sabonis paliko NBA po 2002-2003 metų sezono. Jis nusprendė auginti savo sūnus ir dukrelę Aušrinę Malagos pakrantėje. Ne Lietuvoje, kur jis yra žinomiausias lietuvis, milžinas, vedęs Kauno „Žalgirį“ į pergales Sovietų Sąjungos čempionate ir padėjęs Lietuvai 1992-ųjų olimpinėse žaidynėse iškovoti bronzos medalį.
„Tėtis manė, kad mums bus per sunku augti Lietuvoje, kur Saboniams keliami labai dideli reikalavimai“, – sakė Tautvydas.
2011-2012 metais Domantas žaidė Malagos „Unicaja“ jaunimo komandoje, Lietuvos šešiolikmečių rinktinėje. Tuo metu jis lankė britišką vidurinę mokyklą.
Kai T.Lloydas aplankė Domantą, liko maloniai nustebintas sklandžios lietuvio anglų kalbos. Jis taip pat lengvai kalbėjo ispaniškai. Lietuvių kalbą pasitaupydavo keiksmažodžiams – teisėjai aikštėje negalėdavo jo suprasti.
T.Lloydas domėjosi D.Sabonio kontrakto statusu. Lietuviui asistavo tas pats agentas, kuris lydėjo jo tėvą karjeros laiptais – anksčiau „Trail Blazers“ skautu dirbęs ispanas Arturo Ortega. Jis patvirtino, kad Domantas dar nėra profesionalas, todėl gali žaisti NCAA.
Brolio pamoka
„Iki dabar niekada nepagalvojau apie koledžą. Niekada nemaniau, kad galiu žaisti tokiame lygyje“, – tuomet T.Lloydui sakė Domantas.
Išvydęs puikų D.Sabonio pasirodymą prieš Lenkijos šešiolikmečių rinktinę (15 tšk., 27 atk. kam.), T.Lloydas buvo įsitikinęs, kad vaikosi elitinio talento.
Be to, Domantas turėjo brolį patarėją Tautvydą, kuris šešiolikos atsisakė galimybės išvykti į JAV ir sudarė kontraktą su „Unicaja“ dublerių komanda „Clinicas Rincon“. Jis Malagoje gyveno kartu su Domu. Tuo metu Arvydas ėjo LKF prezidento pareigas, o Ingrida prižiūrėjo viešbutį Palangoje.
„Pasakiau Domui, kad labai gailėjausi atsisakęs galimybės vykti į JAV, – pasakojo Tautvydas, kuris kitaip nei Arvydas ir Domantas, yra neįtikėtinai komunikabilus. – Jei nesi labai labai geras, Europoje iki 22-ejų sėdėsi ant suolo.“
T.Lloydas dar du kartus apsilankė Ispanijoje. Jis kvietė Tautvydą ir Domantą 2013 metais atvykti į Spokane‘ą. Keli kiti universitetai taip pat ėmė domėtis D.Saboniu, bet tuomet broliai arčiausiai prisileido T.Lloydą.
T.Lloydas buvo paprastas vyrukas vaikščiojęs su „Converse“ sportbačiais. Su Saboniais jis bendravo mobiliojo susirašinėjimo programėle „WhatsApp“. Lietuviai pasakė amerikiečiui, kad pataikauti jiems nereikia, todėl nebūtina kasdien susirašinėti. Tik dar prieš atvykdami į JAV broliai patikino, kad jei Domantas kelsis į koledžą, 99 procentai, kad tai bus Gonzaga.
Dėl Sabo kreipėsi į JAV prezidentą
D.Brownas suvokė, kad norėdamas užmegzti ryšį su A.Saboniu, jis turi dirbti aukščiausiais kanalais. Negali tiesiog nuvykti į Lietuvą ir taip paprastai aplankyti Arvydą. Treneris suprato, kad jam reikia amerikiečių sąjungininkų, todėl į pagalbą pasitelkė milijonierių naftos ir dujų kompanijos „Occidental Petroleum“ vadovą Armandą Hammerį.
Pastarasis giliau nei bet kuris kitas amerikietis Sovietų Sąjungoje įleido verslo šaknis. Kalbama, kad jis prisidėjo prie to, jog M.Gorbačiovas įžvelgė sovietams naudą iš Ženevoje pasirašytos JAV ir SSRS sutarties.
1986-ųjų gegužės 23-ąją D.Brownas A.Hammeriui parašė pataikaujantį laišką. Pirmoje pastraipoje už pagalbą treneris žadėjo „didžio žmogaus“ statusą. Vėliau paglostė milijonieriaus savimeilę už pastangas „sutaikyti JAV ir SSRS tautas“. Galiausiai D.Brownas bandė suminkštinti širdį tokiomis eilutėmis: „Suprantu, kad mano prašymas dėl Sabonio yra kaip svajonė. Bet Dale‘as Brownas gyvena svajonėmis. Prašau man padėti“.
Vedamas kilnaus tikslo birželio 6-ąją treneris-svajoklis parašė laišką kitam įtakingam amerikiečiui, kuris turėjo ryšių su M.Gorbačiovu – R.Reaganui. D.Brownas laiške JAV prezidentui oficialiai prašė įvykdyti LSU mainų programą. D.Brownas A.Sabonio priviliojimą įterpė į istorinį kontekstą: „Į Arvadį (kalba netaisyta. – Red.) Sabonį žiūriu kaip į tarptautinės diplomatijos Jackie Robinsoną (pirmasis juodaodis, žaidęs JAV profesionalų beisbolo lygoje MLB ir į ją persikėlęs iš diskriminuotos juodaodžių beisbolo lygos. – Red.)“.
Dėl pažinties su gerų ryšių turinčiu draugu – „Pozityvaus mąstymo galios“ autoriumi Normanu Vincentu Peale‘u, kuris gavo Prezidento laisvės medalį 1984-aisiais, D.Brownas sulaukė atsakymo. JAV Sovietų Sąjungos reikalų direktorius Markas Parrisas atrašė Donaldo Reagano vardu.
Amerikiečiai sutiko asistuoti „Tigers“ komandai ture po Sovietų Sąjungą ir vasaros jaunimo krepšinio stovykloje. Tai esą atitiko R.Reagano viziją, kurią jis prieš metus atskleidė Ženevos susitikime.
Tačiau dėl Arvydo Sabonio JAV prezidento aplinka D.Brownui negalėjo niekuo padėti. „Kreipkitės į poną Sabonį ir jo trenerį“, – rašė M.Parrisas.
Į pagalbą – Amerikos lietuvė
A.Hammerio laiškas buvo optimistiškesnis. Jis sutiko Maskvoje pristatyti trenerį D.Browną sovietų sporto vadovams per Geros valios žaidynes birželį.
D.Brownas netrukus užsirezervavo skrydį ir parašė pačiam M.Gorbačiovui. Tačiau kai amerikietis nuvyko į Sovietų Sąjungą, sužinojo, jog 88-erių A.Hammeris susirgo ir negalėjo palikti JAV. Neaišku, kiek treneriui būtų pravertusi jo pagalba (po jo mirties paaiškėjo, kad nuo 1920-ųjų A.Hammeris padėjo sovietų šnipams pasipildyti kišenes JAV), bet be jo, D.Browno galimybės susitikti su įtakingais SSRS asmenimis mažėjo.
„Rusijoje likau praktiškai vienas“, – prisiminė D.Brownas.
Vis dėlto jis nebuvo vienišas. A.Sabonio viliojimas tapo partizaniniu karu. D.Brownas išvyko į Madridą, kur vyko FIBA pasaulio čempionato finalas. Jame A.Sabonis su SSRS rinktine stojo į kovą su JAV komanda.
NCAA tuo metu draudė treneriams bendrauti su potencialiais naujokais, bet D.Brownas rado žmonių, kurie galėjo tiesiogiai prieiti prie A.Sabonio. Misūrio universitetą baigusi žurnalistė Rima Janulevičiūtė tuo metu buvo tėvų namuose Čikagoje, kai pasigirdo D.Browno skambutis.
„Ko iš manęs norite?“ – paklausė lietuvė.
„Noriu Sabonio“, – trumpai ir aiškiai atsakė D.Brownas.
R.Janulevičiūtė bandė nuslėpti juoką: „Rimtai? Ir jūs galvojate, kad galiu jums pristatyti šį žmogų?“
„Man taip sakė“, – teigė D.Brownas.
D.Brownas nepamena, kas jam taip sakė, tačiau R.Janulevičiūtė buvo tikra retenybė – žiniasklaidoje dirbanti Amerikos lietuvė.
R.Janulevičiūtė pirmą kartą su A.Saboniu susipažino po 1982-ųjų SSRS rinktinės rungtynių Indianoje, bet nuo to laiko nebendravo su Arvydu. Tačiau D.Brownui tai buvo nė motais – jis prašė žurnalistės pasiteirauti A.Sabonio, ar šį domintų galimybė žaisti LSU.
Pagalba lietuviams – užkoduota galvoje
Kodėl lietuvė turėjo priimti užduotį, nors jos tikslas nė nebuvo žurnalistinis? Jos tėvai su seserimi paliko Lietuvą per Antrąjį pasaulinį karą. Prieš išskrisdami į JAV, jie buvo perkeltųjų asmenų stovykloje Vokietijoje.
Rima gimė 1957 m. Niujorke. Vėliau ji persikėlė į Čikagą, kur šalia Market parko įsikūrė lietuvių bendruomenė. „Mus visus augino su mintimi išsaugoti Lietuvą, – sakė Rima. – Toks buvo mūsų tikslas – kažką daryti, kad Lietuva būtų laisva. Žinau, kad tai skamba keistai, bet buvo būtent taip.“
Vienas Lietuvos neišgelbėsi, bet galbūt išgelbėsi vieną lietuvį? Gali skristi į Madridą ir tada į Ferolio miestą, kur Sovietų Sąjungos rinktinė žaidė grupės varžybose. Tuomet užsirezervuoti kambarį tame pačiame viešbutyje, kuriame gyveno ir SSRS komanda. O tada išvengti ginkluotos apsaugos ir turėti priėjimą prie sovietų rinktinės.
Birželio 9-osios naktį, kai SSRS sutriuškino Urugvajų 111:62, gali paskambinti į A.Sabonio kambarį ir pakviesti jį bei Rimą Kurtinaitį susitikti vienu aukštu žemiau. Kitą dieną gali suorganizuoti susitikimą gatvėje, kur saugiau galėsi užduoti klausimus. R.Janulevičiūtė ėmė ir padarė. Ji buvo labai išradinga.
Moteris paklausė Arvydo, ar šis norėtų žaisti JAV. Informacijos blokas buvo toks stiprus, kad A.Sabonis netgi nežinojo, kad 1986 metais „Trail Blazers“ pašaukė jį NBA naujokų biržoje. Arvydo atsakymas buvo teigiamas. Tada Rima paklausė, ar A.Sabonis norėtų žaisti universitete. Lietuvis nusijuokė ir vėl ištarė „taip“.
„Kaip galėtume tai padaryti? – Arvydo paklausė Rima – Jis į mane pasižiūrėjo lyg būčiau Pelenė ir pasakė: nežinau.“
Bijojo bėgti iš SSRS
Tuomet atrodė, kad tai tėra graži pasaka, kuri niekaip negali virsti realybe.
„Aš svajojau, bet Arvydas žinojo, kad greičiausiai nieko nebus. Tokia buvo Sovietų Sąjunga. Negalėjai nieko padaryti, – prisimena Rima. – Ypač, jei esi Arvydas Sabonis. Sovietai jį nuolat stebėjo.“
R.Janulevičiūtė Madride susitiko su D.Brownu. Ji perdavė informaciją, kad Arvydas norėtų žaisti JAV ir kad jau žino apie LSU. Tačiau Rima pridūrė, kad A.Sabonis nenori rizikuoti šeimos saugumu ir neketina dezertyruoti.
Po Seulo olimpinių žaidynių Arvydas tikėjosi gauti leidimą tapti profesionalu ir išvykti iš SSRS. Todėl didžiausias Arvydo prašymas D.Brownui ir Rimai – kad viskas vyktų teisiškai ir legaliai. Jis bijojo, kad sovietai pateiks kaltinimus jo šeimai ir draugams, todėl jei reiks rinktis – bėgti ar likti SSRS, jis liks.
R.Janulevičiūtė planavo dar kartą susitikti su Arvydu Vilniuje liepą, bet kai atėjo laikas, A.Sabonis nekėlė telefono ragelio. R.Janulevičiūtė ir D.Brownas prarado ryšį su Arvydu.
Parengė Donatas Urbonas
Tęsinyje skaitykite, kaip amerikiečiai reagavo į pastangas atskraidinti į JAV sovietą, kaip baigėsi dramatiška Arvydo verbavimo į universitetą istoriją, kodėl Domantui Saboniui kambarį JAV viešbutyje amerikietis rezervavo Valdemaro Chomičiaus vardu, kodėl Arvydo sūnaus kūnas po Eurolygos mūšių būdavo nusėtas mėlynėmis, ką apie sūnaus sprendimą vykti į JAV galvojo Arvydas ir kokių panašumų juos abu sieja.
