Pirmojo etapo skrydžiai
Maskvos CSKA. Garsiausias Rusijos klubas jau trečią kartą Eurolygos pirmąjį etapą baigė be pralaimėjimų. Tačiau šis sezonas yra nepanašus į kelis praėjusius, nes ženkliai pasikeitė CSKA žaidimo filosofija. Jei Ettore Messinos laikais „armiečiai“ pasikliaudavo ryškiausių žvaigždžių individualiu meistriškumu, tai atėjus naujam treneriui Dimitriui Itoudžiui jie tapo tikra komanda. O suderinus komandinius veiksmus nebuvo baisus net ir ryškiausios žvaigždės praradimas. Nors Maskvos ekipa prieš pusantro mėnesio neteko pasakiškai sezoną pradėjusio Milošo Teodosičiaus, CSKA žaidimui serbo trauma neturėjo jokių neigiamų pasekmių.
„Nižnij Novgorod“. Šiais metais Eurolygoje debiutavo penkios komandos, bet patekti į „Top 16“ sugebėjo tik „Nižnij Novgorod“. Šio klubo sėkmė turėtų ypatingai džiuginti Rusijos krepšinio visuomenę, nes „Nižnij Novgorod“ visada svarbų vaidmenį atliko vietos žaidėjai, turėję galimybių pasižymėti ir Eurolygoje. Tiesa, komandos lyderis buvo amerikietis Tayloras Rochestie, bet Žemutinio Naugardo krepšininkai nepalūžo net tada, kai jis patyrė traumą ir per dvejas lemiamas rungtynes treneriui Ainarui Bagatskiui reikėjo pertvarkyti žaidimą. Treneris ir krepšininkai su šia nelengva užduotimi susidorojo nepriekaištingai.
Belgrado „Crvena Zvezda“. „Crvena Zvezda“ metraštyje yra daug ryškių įrašų, bet šiuolaikinės Eurolygos „Top 16“ etape ši Serbijos sostinės komanda žais pirmą kartą. Belgrado „studentams“ labai padėjo šeštasis žaidėjas – sirgaliai, tačiau vadovaujant treneriui Dejanui Radonjičiui naujai atsiskleidę naujasis Eurolygos rezultatyvių perdavimų rekordininkas Marcusas Williamsas, „ponas dvigubas dviženklis“ Bobanas Marjanovičius ir jų komandos draugai parodė, kad nėra bedančiai ir tada, kai tribūnos tuščios arba nusiteikusios priešiškai.
Pirmojo etapo nuopoliai
Kazanės „Uniks“. Per tris mėnesius Tatarstano klubas išgyveno du staigius pakilimus ir du nuopolius. Rugsėjo pabaigoje „Uniks“ laimėjo Eurolygos atrankos turnyrą, po to prastai startavo pagrindinėse Eurolygos varžybose (1 pergalė per 5 rungtynes), grįžus treneriui Jevgenijui Pašutinui atgimė ir laimėjo ketverias iš eilės rungtynes, bet pabaigoje pralaimėjo lemiamą dvikovą ir nepateko į „Top 16“. Tokia baigtis gal ir netikėta, bet logiška. Kazanės komanda turi ryškią žvaigždę Keithą Langfordą, dar kelis aukšto lygio krepšininkus, bet jos atsarginiai yra labai silpni, o pirmoji sezono dalis šiais ekipai buvo pernelyg intensyvi.
„Valencia“. Trečią kartą Eurolygoje žaidusi Valensijos ekipa pirmą kartą įstrigo reguliariajame sezone ir pasirodė prasčiausiai tarp penkių Ispanijos atstovių. Tai praradimas Eurolygos turnyrui, bet Velimiro Perasovičiaus auklėtinių nesėkmė irgi yra nesunkiai paaiškinama. Šiai komandai nuo sezono pradžios visose rungtynėse trūko bent dviejų svarbių krepšininkų (traumas gydėsi arba iki šiol gydosi Samas Van Rossomas, Serhijus Liščukas, Bojanas Dubljevičius, Vladimiras Lučičius). Nuostoliai nebūtų neįveikiama problema, jei „Valencia“ galėtų įsigyti daugiau lygiaverčių žaidėjų arba rungtyniautų silpnesnėje nacionalinėje lygoje. Tačiau kovoti dviem frontais šių metų Europos taurės laimėtojams buvo per sudėtinga.
Sasario „Banco di Sardegna“. Sardinijos klubas atėjo į Eurolygą pro atsargines duris – pakeitė profesionalų licenciją praradusį Sienos „Montepaschi“. Parodyti bent panašių rezultatų „Banco di Sardegna“ nepavyko. Šis klubas Eurolygoje buvo vienas silpniausių ir iškovojo vos vieną pergalę (tiek pat rungtynių laimėjo Zgoželeco „Turow“). Sasario ekipa taip pat tapo per didelio krūvio auka. Anksčiau ji pasižymėjo itin intensyviu žaidimu, kuriam reikia daug fizinių jėgų.
Tačiau žaidžiant dviejuose stipriuose turnyruose, ir ypač dar neturint tokios patirties, paskirstyti jėgas kur kas sunkiau, todėl nesėkmės pradėjo persekioti „Banco di Sardegna“ ne tik Eurolygoje, bet ir Italijos lygoje.
Pirmojo etapo penketas
Nando De Colo (CSKA). Jei ne trauma, pirmajame penkete tikriausiai būtų buvęs Milošas Teodosičius. Tačiau pirmojo etapo viduryje susižeidęs serbas užleido prancūzui vietą ir CSKA starto penkete, ir reguliariojo sezono penkete. Pats dėl traumos sezono pradžią praleidęs N.De Colo perėmė ir tobulai atliko visas M.Teodosičiaus pareigas. Iš NBA grįžęs gynėjas tapo Maskvos komandos vedliu, savo rankose laikė visas žaidimo gijas ir pelnydavo 13,6 taško.
Tayloras Rochestie („Nižnij Novgorod“). T.Rochestie Europos krepšinyje nėra naujokas, o kelis sezonus spindėjo žemesnio rango klubuose. Tačiau Eurolygos varžybose jis atsiskleidė tik apsivilkęs „Nižnij Novgorod“ aprangą. Treneriui A.Bagatskiui pajautus, kad amerikietis pagavo gerą bangą, ir atrišus jam rankas, T.Rochestie tiesiog pražydo. Jis tapo rezultatyviausiu reguliariojo sezono žaidėju (vid. 20 taškų), atlikdavo 5,6 rezultatyvaus perdavimo ir išprovokuodavo 5,4 pražangos.
Devinas Smithas („Maccabi“). Vienas labiausiai neįvertintų Eurolygos krepšininkų buvo „Maccabi“ smegenys dar praėjusį sezoną. Tačiau tada šlovės spinduliuose maudėsi tie, kurių žaidime daugiau išorinių efektų. Per vasarą Tel Avivo ekipai gana ženkliai susilpnėjus D.Smithui teko dar daugiau pareigų. Jis pelnydavo 16,8 taško, atkovodavo 7,1 kamuolio, nulėmė ne vieną „Maccabi“ pergalę puikiu žaidimu ketvirtajame kėlinyje ir buvo išrinktas geriausiu Eurolygos gruodžio mėnesio krepšininku.
Felipe Reyesas („Real“). Madrido klubui nepavyksta sustyguoti žaidimo taip, kaip praėjusį sezoną. Dėl to imtis iniciatyvos reikia tiems, iš kurių varžovai, o gal ir komandos draugai aktyvumo laukia mažiau. Tai sėkmingai daro 34 metų aukštaūgis F.Reyesas, keliuose mačuose gana netikėtai tapęs „Real“ puolimo lyderiu. Komandos kapitonas reguliariajame sezone pelnydavo 10,1 taško ir atkovodavo 5,9 kamuolio. Taip rezultatyviai jis nežaidė nuo 2008-2009 metų sezono.
Bobanas Marjanovičius („Crvena Zvezda“). Ūgis krepšinyje – itin galingas ginklas. Tačiau buvę B.Marjanovičiaus komandų treneriai nemokėjo juo tinkamai pasinaudoti. Užtat šį sezoną 221 cm ūgio vidurio puolėjas yra beveik nesustabdomas. Aukščiausias Eurolygos krepšininkas reguliariajame sezone surinko septynis dvigubus dviženklius, užėmė pirmąją vietą pagal naudingumo balus (24,9) bei atkovotus kamuolius (10,7) ir buvo šeštas pagal pelnytus taškus (16,8). O jo komanda savo grupėje užėmė antrąją vietą.
Antrasis penketas
Milošas Teodosičius (CSKA). Iki lapkričio viduryje patirtos traumos pasaulio vicečempionas pelnydavo 17,4 taško ir atlikdavo 8,4 rezultatyvaus perdavimo.
Vasilis Spanoulis („Olympiakos“). „Raudonųjų“ vedlys įmesdavo 17,5 taško, atlikdavo 5,2 rezultatyvaus perdavimo, išprovokuodavo 6,8 pražangos ir buvo išrinktas geriausiu spalio mėnesio žaidėju.
Andrew Goudelockas („Fenerbahce“). Naudingiausias praėjusio sezono Europos taurės žaidėjas pelnydavo 16,9 taško ir pasiekė Eurolygos per rungtynes įmestų tritaškių rekordą (10).
Dario Šaričius („Anadolu Efes“). 20-metis kroatas pelnydavo 11,8 taško, atkovodavo 6,2 kamuolio ir buvo išrinktas geriausiu lapkričio mėnesio krepšininku.
Zoranas Ercegas („Galatasaray“). Serbas pelnydavo 18,1 taško ir pagal rezultatyvumą užėmė antrąją vietą.
Pirmojo etapo lietuvis
Deividas Gailius („Neptūnas“). D.Gailius, kaip ir Klaipėdos „Neptūnas“, šį sezoną debiutavo Eurolygoje, tačiau dar iki tol įgijo vertingos patirties stipriose užsienio lygose ir Lietuvos rinktinėje. Stipriausiame žemyno turnyre namo grįžęs klaipėdietis patvirtino, kad juo galima pasikliauti, ir buvo komandos lyderis visose laimėtose, tai yra namie žaistose rungtynėse. Išvykose „Neptūnui“ šio puolėjo indėlio trūko, bet 14,7 taško įmesdavęs D.Gailius vis tiek buvo rezultatyviausias tarp visų šį sezoną Eurolygoje žaidusių lietuvių.
Pirmojo etapo Lietuvos klubų žaidėjas
Jamesas Andersonas („Žalgiris“). Keturis sezonus NBA lygoje praleidęs amerikietis buvo pagrindinė Kauno „Žalgirio“ viltis ir sirgalių nenuvylė. Jis pelnydavo vidutiniškai 17 taškų ir reguliariojo sezono rezultatyviausių krepšininkų sąraše užėmė ketvirtąją vietą, buvo antras Kauno komandoje pagal atkovotus kamuolius (5,7) ir pirmas pagal rezultatyvius perdavimus (2,3). Simboliška, kad būtent J.Andersonas pataikė lemiamus dvitaškį ir baudos metimą, kurie atvėrė „Žalgiriui“ antrojo etapo duris.
Pirmojo etapo nusivylimas
Krešimiras Lončaras („Valencia“). Valensijos komandoje kroatas turėjo pakeisti naudingiausią praėjusio sezono Ispanijos lygos žaidėją Justiną Doellmaną, kuris neatsispyrė „Barcelona“ kvietimui. Vasarą atrodė, kad iš „Chimki“ atvykęs K.Lončaras yra idealus variantas ir puikiai tiks trenerio V.Perasovičiaus žaidimo filosofijai. Tačiau tikrovė buvo visai kitokia. Po pirmųjų labai blankių rungtynių naujokas nukeliavo ant atsarginių suolo ir ekipai beveik nepadėjo. K.Lončaras reguliariajame sezone pelnydavo tik 5,8 taško ir atkovodavo 2,6 kamuolio.
Pirmojo etapo citatos
Dimitris Itoudis (CSKA treneris po septintosios pergalės): „Eurolyga yra maratonas, o ne sprintas. Mes norime kiekvienose rungtynėse žaisti vis geriau. Septynios pergalės ir nulis pralaimėjimų atspindi mūsų pastangas ir rodo, kad einame teisingu keliu. Tačiau mes dar nenupiešėme viso komandos paveikslo, mums vis dar trūksta kelių labai svarbių krepšininkų. Kai jie išsigydys traumas ir susirinks kartu, tada mes parodysime tikrai gražų paveikslą“.
Željko Obradovičius („Fenerbahce“ treneris po pralaimėjimo “Panathinaikos”). „Esame didelio kelio pradžioje, bet jame yra daug pakilimų ir nuopolių. Treneris privalo privalo prisiimti atsakomybę ir ginti komandą bei kiekvieną žaidėją. Esu atsakingas, nes pats pasirinkau šiuos krepšininkus ir privalau su jais dirbti. Tiesą sakant, šiandien man gėda dėl to, kokį įvaizdį „Fenerbahce“ paliko Atėnų sirgaliams. Man taip pat gėda prieš „Fenerbahce“ sirgalius, nes jie nupirko rekordiškai daug bilietų, o mes juos nuvylėme“.
Dušanas Ivkovičius („Anadolu Efes“ treneris po pergalės prieš “Real”): „Anadolu Efes“ – labai jauna komanda, bet turinti labai didelę ateitį“.
Saša Obradovičius (ALBA treneris po pralaimėtų rungtynių su Tel Avivo „Maccabi“): „Galbūt mūsų krepšininkams trūksta patirties – tik du iš jų iki šio sezono žaidė Eurolygoje. Tačiau esu labai patenkintas mūsų nusiteikimu. Kovojome iki pabaigos, nė akimirkai nenuleidome rankų. Tai yra mūsų komandos firminis ženklas šį sezoną“.
Gintaras Krapikas („Žalgirio“ treneris po pergalės 34 taškų skirtumu prieš “Nižnij Novgorod”): „Man nelabai įdomu, ką rodo varžovai. Svarbu, kaip žaidžiame patys. Tačiau priekaištų savo krepšininkams turiu visada. Priekaištų nebūtų tik tuo atveju, jei varžovai įmestų nulį taškų. Šį vakarą džiaugiuosi, kad galėjau leisti pažaisti visiems dvylikai krepšininkų“.
Pirmojo etapo mūšis
Reguliariajame sezone karščiausio mūšio liudininkais tapo šeštajame ture į Stambulo „Abdi Ipekci“ areną atėję sirgaliai. Jie pamatė „Galatasaray“ ir „Crvena Zvezda“ ekipų rungtynes, kurių nugalėtojai paaiškėjo tik per antrąjį pratęsimą. Ilgą dvikovą 110:103 laimėjo šeimininkai, o mačo didvyriais tapo ketvirtojo kėlinio paskutinėmis akimirkomis labai tolimą tritaškį pataikęs ir iš viso 32 taškus surinkęs Zoranas Ercegas bei visas 50 minučių be keitimo žaidęs ir per du pratęsimus 16 taškų įmetęs Carlosas Arroyo.
