Šio sezono Ukrainos superlygos čempionato pabaiga lietuviui buvo ne tokia, apie kurią jis svajojo: netikėtai pusfinalyje serijoje 3:2 įveikę vieną pirmenybių favoritų Kijevo „Budivelnyk“, Dniepropetrovsko krepšininkai finale nerado priešnuodžių Južno „Chimik“ ekipos puolamajai jėgai ir nusileido bendru sausu rezultatu 0:3.
„Mes su „Budivelnyk“ žaidėme 5 rungtynes, iš jų net trejos buvo su pratęsimu ir viską lėmė vos vienas taškas. Patikėkite, po tokios serijos mano žaidėjai per pasirengimą finalui atrodė kaip išsunkti. Nė vienoje treniruotėje nebuvo taip, kad jaustum jų emocinį pakilimą. Visiems iš rankų krito kamuolys, išmokti deriniai buvo per sunkūs. Tad taip ir nepasipriešinome Južno klubui – viską pralaimėjome be didesnio pasipriešinimo“, – lrytas.lt pasakojo V.Chomičius.
Čempione tapusi „Chimik“ ekipa pasibaigusiame Ukrainos čempionate nepralaimėjo nė vieno iš 30-ies reguliariojo sezono mačo, nė vieno pusfinalio, o finale „Dnipro“ atstovus nurungė 80:73, 87:61 ir 81:41.
Vicečempione tapusiai Dniepropetrovsko komandai tai buvo antrasis sezono finalas. Pirmajame V.Chomičiaus vedamai kariaunai taip pat nepasisekė – Ukrainos krepšinio federacijos taurės lemiamame mače ji nusileido „Budivelnyk“.
– Čempionatas jums baigėsi praėjusią savaitę. Kokie planai – dar liksite Ukrainoje ar jau keliate sparnus? – lrytas.lt paklausė V.Chomičiaus.
– Dabar jau kraunuosi daiktus, važiuosiu į Lietuvą: reikia poilsio po sunkaus sezono. Buvo sunku su jauna ir nepatyrusia ekipa kovoti Ukrainos pirmenybėse. Juk po praėjusio sezono pasikeitė net 7 žaidėjai.
– Klausimas gal platesnis: ar kitą sezoną liksite prie „Dnipro“ ekipos vairo?
– Miestas gražus, tvarkingas. Nėra blogai Dniepropetrovske. Man šią savaitę klubo vadovybė turėtų pasakyti – ar ką nors planuotis, ar laukti tam tikrų sprendimų. Kol kas nieko negaliu pasakyti – žiūrėsiu...
– Ukrainos krepšiniui šis sezonas buvo itin sunkus – dėl karo su Rusijos remiamais separatistais ne vienas šalies klubas yra ties bankroto riba, o keli apskritai tik egzistavo. Kalbama, kad ir „Dnipro“ buvo sunkus laikas.
– Ekipa tikrai gyvuos ir kitą sezoną. Gerai padarėme, kad šalies čempionate žaidėme tik su savais vyrais – be jokių legionierių. Tai pasiteisino. Bet jei planuosime kitą sezoną žaisti „FIBA Europe“ rengiamame turnyre, tuomet reikėtų galvoti apie pasistiprinimą. Įsivaizduoju, kad klausite – gal stiprinsimės lietuviais? Taip, lietuviai būtų pirmoje vietoje. Tačiau ir namie mūsų krepšininkai žaidžia gerai, o ir uždirba neblogai.
Tad galvotume apie jaunus žaidėjus, kurie tobulėtų ir norėtų save realizuoti. Nes dažnai būna – krepšininkas susiformavo, jau yra matomas, bet kai reikia tapti ekipos lyderiu, nesiseka. Todėl imtume lietuvį ne kaip komandos lyderį, o kaip gerą pagalbininką.
– Teigiama, kad „Dnipro“ klubas turi nemažų skolų.
– Taip. Todėl ir negalime kovoti „FIBA Europe“ turnyre, kol nesumokėsime priteistų skolų keliems krepšininkams. Tačiau blogiausia, kad pats klubas dėl nestabilios situacijos Ukrainoje pateko į šią bėdą. Pasikvietė žaidėjų, sudarė sutartis, tačiau net neatlikus medicininių patikrinimų persigalvojo ir nutraukė sutartis. Tuomet vienas krepšininkas padavė ekipą į teismą, niekas iš klubo atstovų dėl netoliese vykstančio karo jame nedalyvavo ir „Dnipro“ pralaimėjo bylą. Taip ir pakibo skola.
– Bet gal jau turite bent preliminarių kitų komandų pasiūlymų?
– Laukiu pokalbio su „Dnipro“ prezidentu. Po jo bus aišku, ar išvyksiu šį savaitgalį iš Ukrainos tik kaip krepšinio treneris, ar vis dar kaip Dniepropetrovsko klubo strategas.
