Panašu, kad abiejų galimybės vienodos.
„Jie turi didesnę areną, mes – gražesnę. Abu miestai gyvuoja krepšiniu. Pliusų ir minusų – vienodai, – bendraudamas su „Lietuvos ryto“ televizija svarstė Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas. – Aišku, mes tikime, kad esame geresni tiek arenos, tiek aptarnavimo viešbučiuose ar kavinėse klausimu. Bet koks sirgalius čia jaustųsi saugiai ir būtų prižiūrėtas.“
Krepšinio rungtynėse „Žalgirio“ arena talpina beveik 16 tūkst., Belgrado „Kombank“ – beveik 23 tūkst. žiūrovų.
Tiesa, prieš ketverius metus pastatyta „Žalgirio“ arena yra septyneriais metais „jaunesnė“ ir modernesnė.
Tačiau lemiamą žodį tars Eurolygos rėmėjai. Jie spręs, kuris miestas jiems patraukliausias.
Kaunui Eurolygos finalo ketvertas kainuotų maždaug 1-1,5 mln. eurų. „Žalgirio“ arenos valdytojai tikėtųsi Kauno valdžios ir KKSC paramos.
„Žalgiris“ tiki, kad Eurolygos finalo ketvertas duotų grąžos miestui. Jį aplankytų iki 10 tūkst. svečių.
P.Motiejūnas spėja, kad dalis užsieniečių apsistotų ir Vilniuje.
„Didžiulės fanų zonos galėtų būti ir Kaune, ir Vilniuje. Svečiai gyventų abiejuose miestuose. Bandysime Eurolygą pritraukti tuo, kad Lietuvoje neseniai sėkmingai vyko Europos čempionatas“, – teigė P.Motiejūnas.
Kaunas tikėtųsi, kad į finalo ketvertą patektų Graikijos, Turkijos komandos arba Tel Avivo „Maccabi“.
„Ten sirgaliai yra pamišę. Jie leidžia didelius pinigus ir tikrai išpirktų visus bilietus“, – neabejojo P.Motiejūnas.
Jis šypsojosi kalbėdamas, kad problemų dėl bilietų nebūtų ir tuo atveju, jei finalo ketverte žaistų „Žalgiris“.
