LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas gegužės 20-ąją dalyvavo „FIBA Europe“ konferencijoje Maltoje, tačiau juodu ant balto užrašytų FIBA planų dėl Europos krepšinio ateities jis neišvydo.
Posėdis vyko tuo pačiu metu kaip ir Eurolygos finalo ketvertas Madride. Dar vienas FIBA kaprizas Eurolygai?
Tai pasirodė keista ir pačiam M.Špokui, kuriam lemiamas svarbiausio Europos turnyro kovas teko stebėti per televizorių. Bet FIBA atstovai paaiškino, kad posėdžio data buvo numatyta dar pernai ir neva Eurolyga pati „įšoko“ į šias datas.
Tai – tik „gėlytės“ iš Eurolygos ir FIBA konflikto lauko.
Krepšinis – FIBA rankose
FIBA gąsdina Eurolygą nauju krepšinio projektu, kuris kosminiais pinigais pervilios Eurolygos komandas ir taps prestižiškiausiu Senajame žemyne.
Naujasis FIBA turnyras padėtų įsitvirtinti pernai patvirtintam tarptautinio krepšinio tvarkaraščiui. Pagal jį nacionalinės rinktinės dėl vietos žaisti pasaulio čempionate rungsis ne vasarą, o per keturis atskirus langus sezono metu.
Tam griežtai prieštarauja Eurolyga, NBA ir daugelis Europos krepšinio lygų. Bet tarptautinio krepšinio dėlionę modeliuoja FIBA.
„FIBA atsakinga už tarptautinio krepšinio vystymą. Vizija aiški – FIBA už tai, kad ateityje liktų du klubiniai vyrų krepšinio turnyrai ir būtų alternatyva Eurolygai bei Europos taurei. Toks turnyras turėtų būti su aiškia sistema, kaip į jį patekti. Jis turėtų startuoti 2016 metais“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo M.Špokas.
Mįslingi investuotojai
Bet klausimų kol kas daugiau nei atsakymų. M.Špoko teigimu, FIBA teigia, jog turnyras pritrauks keletą didelių investuotojų, bet kokios tai įmonės, niekas pasakyti dar negali.
FIBA koziris – žadamas 150 milijonų eurų prizinis turnyro fondas. Palyginimui, Eurolyga 2014-2015 metų sezoną klubams išdalijo 16 milijonų eurų.
Akivaizdu, kad Europos komandas apsvaigintų šimtamilijoninės sumos, bet kai niekas neaišku, Eurolygos vadovas Jordi Bertomeu gali sau leisti mėtytis ironiškomis frazėmis, kad jis visiems patartų pereiti į naują kuriamą krepšinio projektą.
„Norai skamba gražiai, bet pažiūrėsime, kokie bus sprendimai“, – sakė gražių skaičių neapsvaigintas M.Špokas.
Tačiau jis įsitikinęs – komandos nuo to tik laimės, nes tiek Eurolyga, tiek FIBA lenktyniauja pinigais.
„Eurolyga didina biudžetą, naujas projektas irgi žada būti finansiškai didelis ir naudingas visam klubiniam krepšiniui. Einama tuo keliu, kad grąža klubams būtų didesnė“, – sakė M.Špokas.
Kontūrai – gegužės 27-ąją
FIBA žada pateikti konkretų naujojo turnyro formatą gegužės 27-ąją Ženevoje. Į posėdį vyks ir LKL prezidentas Remigijus Milašius bei lygos direktorius Romualdas Brazauskas.
Kai Eurolyga atstūmė LKL ir vienintelę Lietuvai skirtą kvotą paliko Kauno „Žalgiriui“, LKL vadovai ėmė dairytis naujų kelių Europos krepšinyje.
Tačiau kiek realūs FIBA užmojai pranokti Eurolygą, M.Špokas pasakyti negali.
„Kiek matau, kur eina FIBA, tai koncentruojamasi 2019 metų pasaulio čempionatui su 32 komandomis ir stipriu komerciniu projektu. Mano nuomone, yra daug konsultuojamasi rašantis sutartis. Gautas užtarimas iš tos pačios NBA. Rengti šį pasaulio čempionatą pretenduoja Kinija ir Filipinai. Tai bus kažkas grandioziško ir ten gali atsirasti finansinių resursų. Bet sunku pasakyti, iš kur jie. Su keliomis didelėmis kompanijomis vedamos derybos, bet nežinau, kokios jos, todėl negaliu pasakyti, kokie šio naujo projekto šansai. Viskas tik kalbų lygyje“, – sakė M.Špokas.
Grėsmė Europos krepšiniui
Planai gražūs, bet situacija kėbli. Jei FIBA neras susitarimo su Eurolyga, NBA ir stipriausiomis Europos lygomis, nacionalinės rinktinės liks be savo žvaigždžių. Kalbėti apie finansiškai sėkmingus projektus tada bus sudėtinga.
„Dabar didžiausia konflikto priežastis – langų rinktinėms atsidarymas. Kovojama, kas viršesnis“, – teigė M.Špokas.
Jo teigimu, toks konfliktas kelia grėsmę Europos krepšiniui. Bet jis tiki, kad nesutarimai išsispręs taikiai.
„Tikiu, kad bus rastas bendras sprendimas. Krepšinis turi būti viena šeima. FIBA ir Eurolyga privalo bendradarbiauti. Kitaip nieko nebus“, – įsitikinęs M.Špokas.
