„Lietuvos rytas“ būtent čia galėjo padaryti persilaužimą. Kaune buvo galima keisti situaciją. Abi ekipos tai suprato ir todėl turėjome atkakliausias rungtynes. Jos buvo kritinės ir nė vienai ekipai psichologiškai nebuvo lengva“, – sakė 45 metų krepšinio specialistas.
Nuo 2013 metų K.Kemzūra vadovavo Nymburko ČEZ klubui, tačiau jo ir Čekijos ekipos keliai išsiskyrė.
Dabar jis atostogauja Lietuvoje ir apie ateitį daug papasakoti negali.
„Kol kas neaišku, atostogauju. Nėra konkretaus pasiūlymo. Su ČEZ buvo variantas po dviejų metų pratęsti sutartį, bet pasikeitė klubo finansinė padėtis. Komanda neteko keleto rėmėjų, todėl mažėja biudžetas ir jiems galbūt per sunku burti tokią pat ekipą“, – lrytas.lt pasakojo K.Kemzūra.
Prisitaikė prie varžovų
Atostogaudamas K.Kemzūra nuo krepšinio nenusisuka. Jis stebėjo visus tris LKL finalo mačus, pasidomi ir tuo, kas vyksta už Atlanto – NBA.
„Nemanau, kad „Lietuvos rytas“ sutiks pralaimėti savo arenoje, bet faktas, kad persilaužimas turėjo būti Kaune. Tada būtų buvę galima galvoti apie serijos lyginimą. Dabar bus labai sunku“, – sakė K.Kemzūra.
Kauno „Žalgiris“ trečiadienį tik per pratęsimą 71:68 nugalėjo Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir atsidūrė per žingsnį nuo čempionų žiedų. Serijoje iki keturių pergalių „Žalgiris“ pirmauja 3:0 ir mėgins jau birželio 6-ąją tapti nugalėtoju.
„Žalgiris“ neduoda galimybių greitam puolimui. Paskutinėse rungtynėse „Lietuvos rytas“ jau rinkosi mažiau rizikingą strategiją, ne taip skubėjo. O tai susiję su „Žalgiriu, kuris ilgiau ruošia atakas, o po jų neleidžia varžovui bėgti“, – pastebėjimais dalijosi K.Kemzūra.
Portalui lrytas.lt K.Kemzūra pasakojo apie „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ mačo akcentus,. Kauniečių gynybą, vilniečių prisitaikymą, teisėjų darbą ir fizinį krepšinį.
– LKL finalo serijoje „Žalgiris“ išsiveržė 3:0. Dabar trūksta vos vieno žingsnio. Kokie esminiai serijos aspektai?, – lrytas.lt paklausė K.Kemzūros.
– Niekam ne paslaptis, kad trečiadienio mačas buvo pats atkakliausias serijoje. Jos buvo itin svarbios. Ne paskutinės, tačiau turėjo labai didelę reikšmę. Faktas, kad „Lietuvos rytas“ nenorės užbaigti serijos greitai, bet jeigu jie norėjo persilaužimo, turėjo tai daryti trečiosiose rungtynėse.
Būtent Kaune buvo galima keisti situaciją. Abi ekipos tai suprato ir todėl turėjome atkakliausias rungtynes. Jos buvo kritinės ir nė vienai ekipai psichologiškai nebuvo lengva.
„Žalgiris“ išlaikė panašų braižą, akcentuojant gynybą ir pozicinį krepšinį. „Lietuvos rytas“ visą sezoną buvo daugiau greito puolimo komanda, metė daug tritaškių. Jiems nebuvo sunku pelnyti 80-90 taškų, bet šioje serijoje to nematome.
Tačiau „Lietuvos rytas“ priėmė „Žalgirio“ iššūkį. Gynyba buvo solidesnė, o rezultatas – žemesnis. Tokiu atveju kiekvienas prarastas ar neatkovotas kamuolys turi ypatingą reikšmę. Kiekvieno taško kaina – kitokia.
Ir „Lietuvos rytas“ turėjo realų šansą švęsti pergalę, bet nepasisekė. Paskutinėse atakose nei „Žalgiriui“, nei „Lietuvos rytui“ nepavyko išpildyti situacijų. O pratęsimas buvo naudingesnis „Žalgiriui“.
O dėl strategijos – „Žalgiris“ moka gerai išjungti pagrindinius taškus pelnančius žaidėjus. Šiuo atveju tai buvo Martynas Gecevičius ir Gediminas Orelikas.
Žinoma, dabar atsirado Kšyštofas Lavrinovičius, Antanas Kavaliauskas. Bet dabar trūksta taškų iš žemesniųjų „Lietuvos ryto“ žaidėjų.
– Šioje serijoje „Lietuvos ryto“ snaiperiai tyli. Kodėl Vilniaus komandai nepavyksta išspręsti „Žalgirio“ gynybos rebuso?
– „Žalgiris“ neduoda galimybių greitam puolimui. Paskutinėse rungtynėse „Lietuvos rytas“ jau rinkosi mažiau rizikingą strategiją, ne taip skubėjo. O tai susiję su „Žalgiriu“, kuris ilgiau ruošia atakas, o po jų neleidžia varžovui bėgti.
Gal ir tų klaidų buvo mažiau. Pirmosiose rungtynėse trečiajame kėlinyje „Žalgiris“ pirmavo, bet tada prarado kelis kamuolius iš eilės ir „Lietuvos rytas“ grėsmingai priartėjo. Antrosiose rungtynėse iš vis tų „Žalgirio“ klaidų buvo nedaug.
O M.Gecevičių jie eliminuoja dėl to, kad žaidžiant du prieš du „Žalgiris“ keičiasi. Jie būna prie Martyno. Aukšti „Žalgirio“ krepšininkai – gana mobilūs, todėl juos sunku apžaisti. Jie žaidžia gana arti ir neleidžia mesti.
O Martyno stiprioji pusė – metimai iš toli. Prasiveržimas nėra tiek pavojingas, nes jam gal kiek sudėtingiau ataką užbaigti baudos aikštelės.
Nuo jo niekas nesitraukia. Nei žemesni, nei didesni gynėjai.
– Paulius Jankūnas teigė, kad trečiosiose rungtynėse buvo daug nešvaraus žaidimo. Užfiksuotos 53 pražangos. Įžvelgėte nešvarių epizodų?
– Buvo daug kontaktinio krepšinio. Manau, kad „Lietuvos rytui“ kontaktai buvo iššūkiu. Ypač pirmosiose rungtynėse. „Žalgiris“ labiau remiasi fiziniu krepšiniu. Tai ryškiausiai matėsi pirmosiose finalo serijos rungtynėse. Tada „Lietuvos ryto“ trenerio asistentas Arvydas Gronskis ir kalbėjo, kad reikia nenusileisti, reikia žaisti kietai.
Kai „Lietuvos rytui“ pavykdavo sužaisti kiečiau, ekipa sugrįždavo į žaidimą. Serijos pradžioje „Lietuvos rytui“ tikrai trūko kietumo. Trečiosiose rungtynėse jau abi komandos žaidė kietai.
Gal ir buvo keli nešvaresni momentai. Nebuvo to, kad ekipos žaistų labai grubiai ar nesportiškai. Krepšininkams aikštėje gali atrodyti kitaip. Žaidimas buvo kietas.
– „Žalgirio“ sirgaliai švilpė teisėjams, vėliau internete epizodais atsakė ir „Lietuvos ryto“ gerbėjai. Kaip vertinate teisėjų darbą?
– Dirbti sudėtinga, nes spaudimas – labai didelis. Emocijos visada liejasi. Jie irgi žmonės ir tam tikroje situacijoje staigiai įvertinti situaciją gana sunku. Nemanau, kad buvo labai rimtų klaidų. Buvo momentų, kur man pasirodė, kad turėjo būti kitaip. Tačiau aš rungtynes stebėjau per televizorių.
Buvo iškilę klausimų, kodėl taip, o ne kitaip. Tačiau nebuvo esminių klaidų.
Svarbiausia, kad jeigu leidžia vienaip žaisti vienai komandai, leistų ir kitaip. Tendencijų neturi būti.
