„Būtų fantastika, jeigu jis laimėtų. Linkiu tik pergalių“, – sakė K.Kemzūra.
45 metų buvęs Lietuvos rinktinės treneris visą sezoną palaikė „Cleveland Cavaliers“ ekipą, prie kurios vairo stojo D.Blattas.
Su NBA klubo treneriu K.Kemzūra artimai pažįstamas nuo bendro darbo laikų Sankt Peterburgo „Dinamo“ ir Trevizo „Benetton“ klubuose.
Lietuvis nuoširdžiai linki sėkmės į NBA finalą prasimušusiam bičiuliui, kurio auklėtiniai nesėkmingai pradėjo seriją iki 4 pergalių su „Golden State Warriors“.
Pastaraisiais metais K.Kemzūra ir D.Blattas bendrauja rečiau. Buvęs Lietuvos rinktinės treneris turėjo įtemptus sezonus, o D.Blattui taip pat netrūko darbo. Treneriai parašė vienas kitam keletą žinučių prieš praėjusio sezono Eurolygos finalo ketvertą ir trumpam susisiekė, kai „Cavaliers“ žengė į NBA finalą.
„Susirašėme. Palinkėjau sėkmės finale. Tikiuosi, kad po visko daugiau pabendrausime ir jis papasakos, kaip sekėsi NBA“, – teigė K.Kemzūra.
O sekėsi D.Blattui įvairiai. 56 metų su Tel Avivo „Maccabi“ Eurolygą užkariavusį strategą Amerika pasitiko didžiuliais iššūkiais. Gyvenimo ritmas, kitoks NBA pasaulis, skirtingas krepšinis ir – tonomis skaičiuojamas lūkesčių svoris.
Priminė Š.Jasikevičių
D.Blattui į rankas pateko ne šiaip „Cavaliers“ komanda. Treneris atvyko į NBA žvaigždės LeBrono Jameso klubą. Šio vardas jau reiškė, kad Klivlandas laukia tik vieno – čempionų titulo. Tam „Cavaliers“ subūrė Didįjį trejetą – Keviną Love'ą (baigė sezoną dėl traumos) Kyrie Irvingą ir L.Jamesą.
D.Blatto santykiai su L.Jamesu greitai atsidūrė žurnalistų taikiklyje. K.Kemzūrai tai priminė situaciją su Šarūnu Jasikevičiumi, kai strategas atvyko į Lietuvos rinktinę.
„Mane irgi gąsdino. Daugelis klausė: „Kaip jis susitvarkys su Š.Jasikevičiumi?“, „Kaip jam tai pavyks?“. Iš šalies kai paklausydavau, atrodydavo, kad Š.Jasikevičius – kažkoks monstras. Bet ne. Juk jis irgi nori laimėti“, – sakė K.Kemzūra.
Jis neslėpė, kad sunkumų buvo, bet toks ir yra trenerio darbas.
„Su juo sudėtingiau, bet tik todėl, kad Š.Jasikevičius turėjo daug žinių. Jis daug žaidęs, matęs daug trenerių. Bet treneris turi įtikinti žaidėją, kad jo metodas – geriausias. Š.Jasikevičiui gal atrodė, kad geriausia būtų žaisti pagal Željko Obradovičiaus sistemą, Rimantui Kaukėnui – kitaip, trečiam – vėl skirtingai. Tiesiog tavo iššūkis – įtikinti“, – sakė su Lietuvos rinktine 2010-aisiais Turkijoje pasaulio čempionato bronzą iškovojęs K.Kemzūra.
K.Kemzūra portalui lrytas.lt atskleidė, kad nesitiki Europos trenerių antplūdžio į Ameriką tuo atveju, jeigu D.Blattui pavyktų triumfuoti.
„Jo situacija – unikali. D.Blattas turėjo ryšių NBA, jį čia žinojo. Be to, jis nėra tipinis europietis, nes turi dvigubą JAV ir Izraelio pilietybę. Žinau Davidą ir galiu pasakyti, kad jis – pasaulio žmogus, kosmopolitas. Toks treneris – kiekvieno žurnalisto svajonė, nes visada žino, ką pasakyti. Jis puikiai išmano krepšinį“, – apie bičiulį kalbėjo K.Kemzūra.
Jis kalbėjo apie D.Blatto sėkmę, L.Jamesą, NBA specifiką ir požiūrį į pajėgiausią krepšinio lygą.
– Paskutinį kartą kalbėjome pernai, kai D.Blattas ruošėsi Eurolygos „Final Four“ etapui. Dabar jis – NBA finale. Kada jūs paskutinį kartą bendravote su juo? – lrytas.lt paklausė K.Kemzūros.
– Dabar bendraujame labai nedaug. Jis turėjo labai nelengvą sezoną, o ir mano sezonas buvo gana intensyvus. Bendraujame mažiau, tačiau teko trumpai susirašyti. Palinkėjau sėkmės finale, ir tiek.
Tikiuosi, kad po visko galėsime daugiau pasikalbėti apie NBA ir krepšinį.
– Prieš metus kalbėjome apie tai, kad D.Blattas gali atsirasti NBA. Dabar jis jau ten. Su kokiais didžiausiais iššūkiais jam tenka susidurti? Juk buvo kalbų ir apie jo nesutarimus su L.Jamesu.
– Viskas jam yra iššūkis. O dėl nesutarimų – juk suprantate, kad tai – žiniasklaida. Kartais mėgstate iš musės padaryti dramblį. Bet nieko nepadarysi, tokia trenerio darbo dalis. Turi išmokti neskaityti ar negirdėti, o dirbti savo darbą.
Reikėtų Davido klausti, bet iš savo kuklios patirties žinau, kad viskas matoma kitaip, atsiranda daugiau sutirštinimo, o tikrovė – viduryje. Tai galioja ir tada, kai tave giria, ir kai peikia.
Davidui sunku, nes jis atvažiavo iš Europos, dėmesys padidėjęs. Jis pats viename interviu pasakojo, kokios negandos komandą buvo užklupusios, kai „Cavaliers“ pralaimėjo dešimt iš vienuolikos mačų. Buvo traumuotų žaidėjų, tas pats LeBronas nežaidė. Reikia suprasti: jeigu toks krepšininkas nežaidžia, tai ekipa yra visai kitokia.
Įsivaizduoju, kad viskas buvo iššūkis. Ir ne tik krepšinio ar taktikos prasme, nors ir čia yra daug skirtumų.
Žinau Davido braižą ir mačiau, kaip „Cavaliers“ žaidė vasaros stovykloje, vėliau ir sezone. Nedaug mačų mačiau, bet štai stebėjau, kai su „Houston Rockets“ kovojo. Juokavau, kad žaidė Jamesas Hardenas prieš L.Jamesą.
Bet tokia NBA specifika. Tu turi geriausią žaidėją, ir jis turi imtis iniciatyvos. Treneris privalo padaryti taip, kad varžovas kuo mažiau galėtų jam pakenkti. Turi neleisti varžovams padėti vieni kitiems.
Ettore Messina (dabartinis „San Antonio Spurs“ trenerio asistentas) yra sakęs, kad Europoje ieškome, kad išmestų laisvas, o NBA tu esi geras treneris tada, kai gerai žaidžia tavo lyderis arba sustabdei jų žvaigždę.
Buvau JAV ir stebėjau rungtynes, kai L.Jamesas dar žaidė „Miami Heat“ komandoje. „Heat“ pralaimėjo. Mačo pabaigoje prieš LeBroną buvo naudojama dviguba gynyba. Jis perdavė kamuolį laisvam komandos draugui, bet šis prametė paskutinį metimą. Kilo diskusija: kodėl L.Jamesas nemetė pats?
Man, kaip europiečiui treneriui, atrodė logiška, nes ekipos draugas buvo laisvas, bet ten kitokia logika. Jis – lyderis, todėl turi baigti ataką.
Tų iššūkių turėjo būti apstu.
– JAV žiniasklaida nemažai kalbėjo apie L.Jameso ir D.Blatto santykius. Megažvaigždė – prieš naujoką. Daugiausia dėmesio buvo skirta epizodui, kai, D.Blattui ėmus diskutuoti su teisėju, L.Jamesas trenerį pastūmė į šalį ir pats tęsė pokalbį. Ar L.Jamesas užgožia D.Blattą?
– Kiekvienoje šeimoje santykiai vyksta kitaip. Rungtynės – ekstremalus reikalas. Čia išsilieja daug emocijų. Vėliau pagalvoji, gal kažkas ne taip. Bet tas bendravimas kitoks.
Sakoma, kad NBA – daugiau žaidėjų lyga, o Europoje – trenerių. Paradoksalu, nes NBA treneriai turi daugiau galimybių paveikti rungtynių eigą. Jie turi daugiau minučių.
Gal tik keliose komandose yra buvę kitaip. „San Antonio Spurs“ su Greggu Popovichiumi ar Philo Jacksono treniruotose ekipose. Čia treneriai buvo viską paėmę į savo rankas. Bet ir jie turi sugebėti įtikinti žvaigždes.
Bet tos žvaigždės pritraukia pinigus ir sirgalius. Jie daugiau lemia mačus. O Europoje krepšinis kitoks, ir treneriams tenka daugiau galios.
Bet visur esi priklausomas nuo žaidėjų. G.Popovichius yra sakęs, kad žaidėjams gali tik patarti, parodyti, bet viską atlikti privalo jie. Treneris to nepadarys. Tad strategui tenka mokėti bendrauti ir įtikinti, kad jo metodas – geriausias.
Yra griežtų trenerių, kurie sodina tuos, kurie neklauso. Bet tu turi mokėti įtikinti, parduoti idėją. Ne visada pavyksta – ne visi gali išpildyti, perprasti. Iš to gali kilti konfliktų.
Bet tuo konkrečiu momentu L.Jamesas norėjo Davidą apsaugoti. Tai nebuvo nepagarbos ženklas. LeBronas turi daugiau svorio NBA ir tiesiog pats perėmė pokalbį, o drauge apsaugojo trenerį. D.Blattas juk ginčijosi su teisėju.
– Lietuvos rinktinėje dirbote su Europos žvaigždėmis. Ar labai sunku bendrauti su lyderiais?
– Kai buvau pakviestas dirbti Lietuvos rinktinėje, mane irgi gąsdino. Daugelis klausė: „Kaip jis susitvarkys su Š.Jasikevičiumi?“, „Kaip jam tai pavyks?“. Iš šalies kai paklausydavau, atrodydavo, kad Š.Jasikevičius kažkoks monstras. Ne. Juk jis irgi nori laimėti.
Su juo sudėtingiau, bet todėl, kad Š.Jasikevičius turėjo daug žinių. Jis daug žaidęs, matęs daug trenerių.
Š.Jasikevičiui gal atrodė, kad geriausia būtų žaisti pagal Željko Obradovičiaus sistemą, Rimantui Kaukėnui – kitaip, trečiam – vėl skirtingai.
Rinktinėje sakiau: „Palaukit vyrai, viskas gerai. Ten yra taip, o čia – kitaip. Aš esu treneris. Gali semtis žinių iš trenerių, bet čia reikia vienos sistemos.“
Gali būti žaidėjas iš Madrido „Real“, Atėnų „Panathinaikos“ ar Sienos „Montepaschi“, kur dirba geri treneriai, bet tu vis tiek privalai žaisti pagal vieną sistemą.
Tai – iššūkis treneriui. Turi mokėti įtikinti žaidėjus, surasti, kaip su jais kalbėti. Treneris turi padaryti taip, kad žaidėjas stengtųsi ir žaistų geriausiai. Reikia motyvuoti. Ir tam yra įvairių būdų. Kartais reikia stipraus žodžio, griežtesnio elgesio, o kitą kartą – pajuokauti. Tiesiog turi surasti reikalingą mygtuką.
– Pergalės atveju D.Blattas bus laimėjęs svarbiausius klubinio krepšinio trofėjus. Ar jo sėkmė atvertų duris į NBA kitiems treneriams iš Europos?
– Linkiu, kad jis laimėtų. Labai išgyvenu, būtų fantastika, jeigu triumfuotų. Jis – unikalus atvejis. D.Blattas nėra visiškas europietis – juk turi dvigubą JAV ir Izraelio pilietybę. O žinant jį, tai galima sakyti, kad jis – pasaulio žmogus. Kosmopolitas.
Jis moka puikiai bendrauti, visada žino, ką pasakyti. Tai visų žurnalistų svajonė – ir žino, ir moka, ką pasakyti.
Bet kurioje šalyje žino, ką pasakyti. Tai – puiki savybė.
Ar kitiems atvers? Sunku pasakyti. NBA yra nemažai trenerių iš Europos. Vieni – asistentų brigadose, kiti – giliau sistemoje. NBA sistema labai didelė. Europoje du asistentai – tai jau daug, o NBA dirba didžiulė komanda.
Amerikiečiai žiūrės individualiai. NBA turi pasisukioti ilgiau ir būti ten žinomas: žaidęs ar kitaip pasižymėjęs. Manau, kad Davidas turėjo ryšių.
Bet nemanau, kad Davido pasiekimas atvers duris, ir visi europiečiai pradės plūsti. Tai – išskirtinis atvejis.
